Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-09-10 · Civilinė byla Nr. e2S-2734-1014/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-10
Bylos Nr.
e2S-2734-1014/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12826-2025-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Ieškovas
UAB "Servico"
Atsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė "ELPAVA"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2734-1014/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12826-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 10 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpava“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Servico“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Elpava“ (toliau – ir atsakovė) dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki atsakovės užsakymu bus atlikti nauji ginčo patalpų kadastriniai matavimai, kurie bus įregistruoti VĮ Registrų centras. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės prašymą ir atsisakyti atnaujinti bylos nagrinėjimą. Ieškovės atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad minėta teismo nutartis neužkerta kelio proceso eigai, todėl ji negali būti skundžiama. Atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas ir grąžintas ieškovei. Jei skundas bus nagrinėjamas prašo jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė palikti ieškovės atskirąjį skundą nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra įtvirtintos taisyklės, kuriomis teismas vadovaujasi, spręsdamas įvairius procesinius, taip pat ir atskirojo skundo priėmimo, klausimus. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismas nurodė, kad ieškovės 2026 m. gegužės 25 d. atskirasis skundas buvo priimtas kitos sudėties teismo 2026 m. gegužės 27 d. teisėjos rezoliucija, nors turėjo būti atsisakyta jį priimti. Teismas priėjo prie išvados, kad kadangi nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą sustabdytoje byloje, negali būti apskundimo objektu, ieškovės atskirasis skundas turi būti paliekamas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Servico“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Apeliantės atskirasis skundas buvo šioje byloje priimtas, tačiau vėliau skundžiama nutartimi teismas paliko skundą nenagrinėtą. Tai įrodo, kad nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti bylos nagrinėjimą, yra skundžiama.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuri suformuota sprendžiant, ar teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, užkerta kelią tolimesnei bylos nagrinėjimo eigai.

Ieškovei nesuprantama, kodėl sprendžiant bylos sustabdymo, o dabar – bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybės, kad atsakovė turėjo ir galėjo dar prieš ieškovei kreipiantis į teismą (gavus sąskaitas iš ieškovės nuo 2023 m.), galutinai išspręsti kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo klausimus. Nagrinėjamu atveju bylos stabdymas ar tolimesnis bylos nagrinėjimas iš esmės priklauso tik nuo atsakovės veiksmų. Atsakovė tvirtina, kad vykdo VĮ Registrų centras klaidos ištaisymo procesus, tačiau realiai jokių veiksmų nesiima. Anot ieškovės, atsakovė siekia vilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Ieškovė pakartotinai prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą, vadovaudamasi proceso operatyvumo, koncentruotumo principais ir savo interesų apsauga. Proceso šalims civilinio proceso įstatyme yra nustatyta pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bendradarbiauti su bylą nagrinėjančiu teismu, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Elpava“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

Vien aplinkybė, kad kitos sudėties teismas (teisėjas) rezoliucija 2026 m. gegužės 27 d. išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą, nepagrindžia, jog nutartis, kurios pagrindu atsisakoma atnaujinti procesą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokiai nuostatai prieštarauja įstatymo leidėjo valia ir teismų išaiškinimai.

CPK 167 straipsnis expressis verbis nenustato galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą, priešingai nei nutarties, kuria byla sustabdoma, priėmimo atveju (CPK 165 straipsnis). Todėl vertintina, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tokia nutartis nelaikoma užkertančia galimybę proceso eigai, nes išnykus bylos sustabdymo pagrindams, bylos nagrinėjimas bus atnaujintas ir tęsiamas toliau.

Teismas byloje yra pažymėjęs, kad per maždaug 3 mėnesius nepasiekus kadastrinių matavimų įregistravimo rezultato ir nepateikus įrodymų, kad to negali pasiekti dėl svarbių priežasčių teismas spręs bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą. Tai reiškia, kad bylos sustabdymo procesas nesitęs neribotą laiką. Be to, ieškovė nenurodė, kokius ir kokio dydžio nuostolius patiria dėl bylos sustabdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 334 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Apeliantė atskirajame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartis yra neskundžiama, laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog prieš paliekant atskirąjį skundą nenagrinėtu, jis buvo priimtas, įrodo, kad nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti bylos nagrinėjimą, yra skundžiama. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

CPK 167 straipsnis, reglamentuojantis sustabdytos bylos atnaujinimą, numato, kad byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta: šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva (1 dalis); dėl bylos atnaujinimo priimama teismo nutartis (2 dalis); atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio Kodekso nustatytas bendrąsias taisykles (3 dalis). Taigi, įstatyme nėra įtvirtinta teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą, apskundimo galimybė.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad nutartys, kuriomis atsisakoma atnaujinti bylos nagrinėjimą, yra neskundžiamos ir negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1235-790/2019).

Nustačius, kad įstatymas nenumato teismo nutarties apskundimo galimybės, spręstina, ar tokia nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

Pasisakant dėl to, ar tokia teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei proceso eigai pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, kelio tolimesnei bylos nagrinėjimo eigai neužkerta, todėl negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-38-943/2016, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1076-1120/2019, 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7-943/2017, 2020 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1220-943/2020).

Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad 2026 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, negali būti apeliacijos objektu. Susiklosčius procesinei situacijai, kai teismo 2026 m. gegužės 27 d. teisėjos rezoliucija apeliantės atskirasis skundas dėl minėtos nutarties buvo priimtas ir po to nustačius, kad ši nutartis nėra apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismas, atskirojo skundo neperdavus apeliacinės instancijos teismui, pagrįstai apeliantės atskirąjį skundą paliko nenagrinėtą.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirajame skunde nurodytais argumentais kvestionuoja tiek teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartyje, kuria sustabdyta civilinė byla, tiek teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartyje, kuria atsisakyta atnaujinti bylos nagrinėjimą, teismo padarytas išvadas, nepagrindžia teiginių, esą jokie veiksmai dėl ginčo patalpų kadastrinių matavimų neatliekami. Pažymėtina, kad minėtos nutartys yra įsiteisėjusios ir įgijusios privalomumo ir vykdytinumo savybes (CPK 18 straipsnis). Šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nepatenka į šios apeliacine instancija nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, sprendžiant dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko apeliantės atskirąjį skundą dėl teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties nenagrinėtą kaip paduotą dėl nutarties, kuri nėra apeliacijos objektu. Todėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo 2025 m. spalio 2 d. ir 2026 m. gegužės 18 d. nutarčių teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas nevertina.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Kazlauskienė