Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-12-05 · Civilinė byla Nr. e2-1235-790/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
e2-1235-790/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00237-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1235-790/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00237-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zoloto“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Zoloto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Baltijos pirkliai“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) „Citedele“ bankui, UAB Medicinos bankui, UAB „Kim Service“ ir N. M., prašydama pakeisti 2015 m. rugsėjo 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 15/09/02-01 2 ir 3 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi sustabdė ieškovės inicijuotą civilinę bylą dėl sutarties pakeitimo iki tol, kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-51-431/2018 pagal ieškovės UAB Medicinos banko ieškinį atsakovėms UAB „Kim Service“ ir UAB „Zoloto“ (ieškovei), trečiajam asmeniui N. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nustatęs, kad šias bylas sieja prejudicinis ryšys. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

3. 2019 m. liepos 1 d. ieškovė pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl išnyko pagrindai dėl kurių byla buvo sustabdyta.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Teismas nurodė, kad bylos sustabdymo pagrindas nėra išnykęs, nes Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-51-431/2018 nėra išnagrinėta, šioje byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirajame skunde ieškovė išdėstė aplinkybes, jos nuomone, pagrindžiančias, kad nagrinėjamoje situacijoje tikslinga pirmiausia išnagrinėti šią civilinę bylą, o ne Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė siekia apskųsti nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą sustabdytoje byloje. Ši nutartis negali būti apeliacijos objektu – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 167 straipsnyje nėra nustatyta, kad teismo nutartis dėl bylos (ne)atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu, be to, skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos nagrinėjimo eigai.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 167 straipsnyje neturėjo būti papildomai nurodyta, kad teismo nutartis dėl bylos (ne)atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes CPK imperatyviai išvardinti atvejai, kai nutartys neskundžiamos.

8.2. Atskirajame skunde, kurį teismas atsisakė priimti, nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad teismo nutartis, kuria byla nebuvo atnaujinta, užkerta kelią teisingai išnagrinėti visą ginčą. Tuo atveju, jei pirmiau būtų išnagrinėta ne ši byla, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, būtų pažeisti civilinės teisės principai.

8.3. Sistemiškai aiškinant CPK nuostatas, įskaitant ir nutartyje cituojamą nuostatą (“ši nutartis taip pat neužkerta kelio tolimesnei bylos nagrinėjimo eigai”), matyti, kad turima omenyje būtent bylos nagrinėjimo eiga. Šiuo atveju byla yra sustabdyta ir nėra nagrinėjama. Tai patvirtina, kad skundžiama nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas atnaujinti procesą sustabdytoje byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

11. Pirmiau minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos atskirąjį skundą, pateiktą dėl teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas jos prašymas atnaujinti procesą sustabdytoje civilinėje byloje. Siekiant įvertinti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą sustabdytoje byloje, yra apeliacinio apskundimo objektas, t. y. ar jos apskundimo galimybė yra nustatyta atitinkamoje CPK normoje, ar ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

12. Proceso sustabdytoje byloje atnaujinimo tvarka yra reglamentuojama CPK 167 straipsnyje. Aptariamoje nuostatoje nurodyta, kad byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva (CPK 167 straipsnio 1 dalis); kad dėl bylos atnaujinimo priimama teismo nutartis (CPK 167 straipsnio 2 dalis); kad atnaujinta byla nagrinėjama pagal CPK nustatytas bendrąsias taisykles (CPK 167 straipsnio 3 dalis). Taigi, CPK 167 straipsnyje nėra nustatyta, kad teismo nutartis dėl bylos (ne)atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

13. Teismo nutartis, kuria buvo išspręstas klausimas dėl sustabdytos bylos atnaujinimo, taip pat neužkirto kelio tolesnei bylos eigai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byla buvo sustabdyta kita, 2018 m. liepos 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kurioje buvo nustatyta, kad ši civilinė byla ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-51-431/2018 yra susijusios prejudiciniu ryšiu, kad ginčas šiose bylose kilo iš esmės iš tų pačių teisinių santykių, kad nagrinėjamoje byloje turės būti vertinamos faktinės aplinkybės, kurios yra nustatytos ir įvertintos Vilniaus apygardos teismo neįsiteisėjusiu sprendimu. Ieškovės nuogąstavimai, kad bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas, ši civilinė byla turi būti išnagrinėta anksčiau, nei Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama byla ir pan., buvo įvertinti Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus jos atskirąjį skundą dėl minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties ir 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi jį atmetus.

14. Ieškovė 2019 m. liepos 1 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą išnykus pagrindui, dėl kurio byla buvo sustabdyta. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, bylos sustabdymo pagrindas nėra išnykęs – Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą, byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; byloje nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą išnykus bylos sustabdymo pagrindui. Priimdamas šią nutartį, dėl kurios ieškovė siekia pateikti atskirąjį skundą, teismas iš naujo nevertino, ar bylą tikslinga sustabdyti ir jos nesustabdė, bet tik konstatavo, kad faktinės aplinkybės, nulėmusios poreikį sustabdyti bylą, nėra išnykusios ir byla neturi būti atnaujinta. Ši aplinkybė sudaro pagrindą vertinti, kad minėta nutartimi nebuvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai.

15. Taigi, pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad teismo nutartis dėl bylos nagrinėjimo (ne)atnaujinimo nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti dėl šios nutarties teikiamą atskirąjį skundą. Analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-38-943/2016; 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7-943/2017), kurioje taip pat nurodoma, kad teisėti asmens interesai tokioje situacijoje pirmiausia ginami įstatyme įtvirtinus galimybę peržiūrėti apeliacine tvarka nutartis dėl bylos sustabdymo (CPK 165 straipsnis), taip pat suteikiant asmeniui teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų (CPK 72 straipsnio 3 dalis).

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl neskundžiamos teismo nutarties, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras