Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Sportinė aviacija ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus (pareiškėjo) PAR1 pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Sportinė aviacija ir Ko“ išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties atsisakyti atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2025 m. spalio 26 d. skrydžio bilietų užsakymo dokumentą, 2026 m. vasario 19 d. ir 2026 m. kovo 4 d. lėktuvo įlaipinimo korteles. Šiais rašytiniais įrodymais apeliantė siekia įrodyti, kad jos direktorius negalėjo priimti skolininkės buveinės adresu teismo išsiųstų procesinių dokumentų, nes vadovas dokumentų įteikimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Nors apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių nepateikė šių įrodymų pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo ir gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančio pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad kreditorius PAR1, paduodamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė skolininkės buveinės adresą Prienų r. sav., Prienų sen., Pociūnų k., Debesų g. 16. Byloje esančio lydraščio „Dėl dokumentų siuntimo“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 18 d. priimto teismo įsakymo, kreditoriaus pareiškimo patvirtintas kopijas ir pranešimą išsiuntė skolininkės buveinės adresu Prienų r. sav., Prienų sen., Pociūnų k., Debesų g. 16, 2026 m. vasario 18 d. Byloje esančiame siuntos įteikimo patvirtinime nurodyta, kad registruotoji pašto siunta, adresuota UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, įteikta direktoriui VAD1 2026 m. vasario 20 d. Siuntos gavimo patvirtinime yra ją priėmusio asmens parašas. Iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad VAD1 buvo užsakyti skrydžio bilietai maršrutu Vilnius – (duomenys neskelbtini) – Vilnius 2026 m. vasario 19 dienai, 2026 m. kovo 4 dienai. Apeliantė taip pat pateikė VAD1 įlaipinimo korteles šiems skrydžiams. Skolininkės prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo teisme gauti 2026 m. balandžio 8 d. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, kad negavo skundžiamoje nutartyje nurodytu terminu kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo kopijos, todėl negalėjo laiku pasinaudoti teise pareikšti prieštaravimus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2025, 53 punktas).

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019, 13 punktas).

Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 25 punktą; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019, 19 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininkės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog terminas skolininkės prieštaravimams pareikšti buvo praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme skolininkė grindė prašymą atnaujinti terminą tik aplinkybėmis, susijusiomis su EPP sistemoje negautais pranešimais ir atsitiktiniu sužinojimu apie priimtą teismo įsakymą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nepripažinti svarbiomis apeliantės nurodomų termino praleidimo priežasčių. Tai, kad skolininkė negavo elektroniniu paštu pranešimų apie EPP sistemoje gautus procesinius dokumentus, skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu savaime nepaneigė procesinių dokumentų įteikimo pagal CPK 437 straipsnio 1 dalį, 438 straipsnį, 123 straipsnio 2 dalį, 124 straipsnio 1, 3 dalis, 122 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš CPK reglamentavimo (žr. šios nutarties 23 punktą), įstatyme numatyta galimybė įteikti šaliai procesinius dokumentus ir elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau teismui nepasinaudojus šia galimybe, tai savaime nesuponuoja pažeidimo teisės normų, reguliuojančių procesinių dokumentų įteikimą kitais privalomais CPK nustatytais būdais. Pirmosios instancijos teismui išsiuntus skolininkei procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu ir gavus Lietuvos pašto siuntos įteikimo skolininkei patvirtinimą, nagrinėjamu atveju nebuvo poreikio siųsti tuos pačius procesinius dokumentus skolininkei pakartotinai kitais būdais.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais (žr. šios nutarties 28, 29 punktus), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta tai, ar kartu su atskiruoju skundu pateikti apeliantės įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog praleisto įstatyme nustatyto termino neatnaujinimas šiuo atveju atitiktų proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai (skrydžio užsakymo dokumentai ir įlaipinimo kortelės, žr. šios nutarties 19 punktą) leidžia daryti išvadą, kad skolininkės direktorius galėjo būti išvykęs iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 19 d., o grįžti – tik 2026 m. kovo 4 d. Tokiu atveju jis neturėjo galimybės priimti teismo siunčiamų procesinių dokumentų 2026 m. vasario 20 d. (kai Lietuvos pašto darbuotoja įteikė šios bylos procesinius dokumentus skolininkės buvinės adresu). Siuntos įteikimo patvirtinime nėra nurodyta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog bylos procesiniai dokumentai buvo įteikti kitam skolininkės darbuotojui, prisistačiusiam jos direktoriumi.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai sukelia pagrįstas abejones dėl to, kad bylos procesiniai dokumentai skolininkei iš tikrųjų buvo įteikti tinkamai 2026 m. vasario 20 d. Skolininkei nurodžius, kad ji susipažino su šios bylos procesiniais dokumentais tik 2026 m. kovo 18 d., byloje nesant patikimų duomenų, paneigiančių šias skolininkės nurodytas aplinkybes, minėtos abejonės turi būti aiškinamos skolininkės naudai, konstatuojant, kad skolininkei kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo kopijos, pranešimas buvo tinkamai įteikti ne anksčiau kaip 2026 m. kovo 18 d. Priešingas vertinimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo, atsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką (žr. šios nutarties 29 punktą), ir neproporcingai suvaržytų skolininkės teisę būti išklausytai.

Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią vertinamas ne tik termino praleidimo faktas, bet ir pareiškėjo elgesys po kliūčių išnykimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog skolininkė sąmoningai vilkino procesą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (žr. šios nutarties 27 punktą). Priešingai, byloje nustatyta, kad skolininkė, sužinojusi apie priimtą teismo įsakymą 2026 m. kovo 18 d., pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo / prieštaravimus per 20 dienų terminą (t. y. 2026 m. balandžio 7 d. 17:14:31, CPK 175(1) straipsnio 8 dalis). Tokioje situacijoje, kai, skolininkės vertinimu, ji nepraleido įstatyme numatyto termino prieštaravimams pateikti, bet pateikė prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo po to, kai teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvo pažymėtas teismo įsakymo įsiteisėjimas, prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo / prieštaravimų padavimas per teismo pranešime nurodytą 20 dienų nuo susipažinimo su dokumentais terminą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi būti vertinamas kaip akivaizdžiai aplaidus, nerūpestingas ir nesąžiningas skolininkės naudojimasis savo procesinėmis teisėmis (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl visumos aptartų aplinkybių konstatuotina, kad byloje yra pakankamas pagrindas išvadai, jog skolininkė galėjo negauti jai siųsto teismo įsakymo kopijos 2026 m. vasario 20 d. ir būtent dėl šios aplinkybės ji galėjo neturėti galimybės pareikšti prieštaravimus bei gintis nuo kreditorės reikalavimų įstatyme nustatytu terminu. Dėl to galėjo būti pažeista CPK 436 straipsnio 7 dalies nuostata, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymų išdavimo specifiką, suteikia pagrindą pripažinti, kad yra CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos atnaujinti dėl svarbių priežasčių skolininkės praleistą terminą prieštaravimams pareikšti.

Apeliacinės instancijos teismas, prieidamas pirmiau nurodytą išvadą, nurodo, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu gali būti pradėti priverstiniai teismo įsakymu priteistos sumos išieškojimo veiksmai (CPK 587 straipsnio 2 punktas, 586 straipsnio 1 dalis, 588 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju tai reikštų priverstinį skolos išieškojimą kreditoriaus naudai iš skolininkės, tinkamai nesuteikus šiai galimybės pasisakyti dėl priverstine tvarka išieškomos sumos pagrįstumo. Tai neatitiktų proceso teisingumo ir lygiateisiškumo principų. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, kad teismo įsakymas neturi prejudicinės galios, o skolininkė, norėdama nuginčyti prievolę kreditoriui, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, pasirinkdama tinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą ir nepriimdamas skolininkės prieštaravimų skundžiama nutartimi, iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias procesinių dokumentų (tarp jų – teismo įsakymo kopijos) įteikimą skolininkei bei praleisto procesinio termino atnaujinimą. Apeliacinės instancijos teisme skolininkės pateikti nauji įrodymai sudaro rimtą pagrindą abejoti tinkamu procesinių dokumentų (tarp jų – teismo įsakymo kopijos) įteikimu skolininkei pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo specifiką, skolininkės procesinį elgesį po dokumentų įteikimo, vertina šias abejones skolininkės naudai, siekdamas be pagrindo neriboti jos teisės būti išklausytai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant skolininkės prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 439 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnio 1 dalis).

Skolininkei atnaujinus terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimų priėmimo klausimas priklauso pirmosios instancijos teismo prerogatyvai, skolininkės UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ prieštaravimų priėmimo klausimas grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo išspręsti iš esmės. Atnaujinti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Sportinė aviacija ir Ko“ terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti. Grąžinti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Sportinė aviacija ir Ko“ prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.