Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Aurelija Puodžiukienė, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas E. S. antstolei Aurelijai Puodžiukienei pateikė skundą, prašydamas panaikinti arba pakeisti 2026 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-26-173-9578, ir paskirti pakartotinę ekspertizę, užtikrinti realią turto apžiūrą ir apžiūros akto surašymą, pateikti visus su vertinimu susijusius dokumentus, sustabdyti turto realizavimo veiksmus iki tinkamo vertinimo. Skundą pareiškėjas grindžia, tuo, jog mano, kad turto vertinimas buvo atliktas pažeidžiant procedūras ir neužtikrinant objektyvumo: 1) skolininkui nebuvo pateiktas turto apžiūros aktas, nėra duomenų, kad toks aktas buvo sudarytas, taip pat nėra aišku, kokia faktinė turto būklė buvo nustatyta; 2) iš dokumentų nėra aišku, ar ekspertai realiai apžiūrėjo konkretų turtą, ar vertinimas buvo atliktas tik pagal techninius duomenis; 3) skolininkas nedalyvavo turto apžiūroje, todėl neturėjo galimybės pateikti pastabų ar paaiškinimų; 4) vertinimo nepakankamumas, nes nebuvo atlikta tinkama apžiūra. Antstolė Aurelija Puodžiukienė 2026 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S-26-173-11535 atmetė pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad pirmiausia, skolininkas prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo antstoliui pareikšti raštu, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo tos dienos, kurią gavo pažymą apie turto įkainojimą. Šiuo atveju patvarkymas buvo priimtas 2026 m. gegužės 5 d., kuris tą pačią dieną buvo išsiųstas skolininkui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), o skundą skolininkas pateikė tik 2026 m. gegužės 29 d., t. y. praėjus 24 dienom. Antra, skolininkas prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, prieš skiriant ekspertizę turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Šiuo atveju skolininkas vykdomojoje byloje nenurodė, kokį norėtų paskirti turto vertintoją, bei neįmokėjo piniginių lėšų sumos. Trečia, antstolei abejonių dėl turto vertės nekilo, kadangi turto vertinimą atliko Lietuvos prabavimo rūmai, kuri yra valstybės įgaliota institucija vertinti tauriųjų metalo gaminių atitiktį ir įvertinti jų rinkos vertę taikant įstatyme nustatytus metodus. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo paskirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, o ir skolininkas skunde nepateikė reikšmingų priežasčių dėl kurių atlikta ekspertizė keltų abejonių. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0173/24/00584 ir rašytinės medžiagos nustatyta, kad antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-9-885/2022 dėl 151305 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

2026 m. vasario 4 d. Turto arešto aktu Nr. S-26-173-2348 buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas – 1 vnt. geltono metalo spalvos plokštelė Nr. AA005615, AU-999,9, Svoris - 50 g., Lietuvos banko proginė moneta skirta Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms, 2003 m., sertifikato Nr. 1656, Lietuvos banko 500 litų moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, išleista 2010 m., sertifikato Nr. 2343, Lietuvos banko 50 eurų moneta, skirta monetų kalybai LDK, išleista 2015 m., sertifikato Nr. 1309, Lietuvos banko LR auksinė moneta, skirta Lietuvos banko įkūrimo ir lito išleidimo 75-mečiui. Išleidimo data 1997 m. Sertifikato Nr. 0277, Lietuvos monetų kalykla 5 dukatų replika, išleista 2016 m., sertifikato Nr. 058, Lietuvos monetų kalykla 3 dukatų replika, išleista 2014 m., Lietuvos monetų kalykla 1 dukato replika, išleista 2014 m., Lietuvos monetų kalykla 1 dukato replika, išleista 2016 m., sertifikato Nr. 067., Lietuvos monetų kalykla 10 dukatų replika, išleista 2015 m., sertifikato Nr. 046, Lietuvos monetų kalykla 10 dukatų replika, išleista 2016 m., sertifikato Nr. 054, 2009 m. išleista proginė moneta, metalas - au, praba - 917, masė - 33,93 g.

2026 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-26-173-4771 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, paskirta skolininkui priklausančio turto - 1 vnt. geltono metalo spalvos plokštelė Nr. AA005615, AU-999,9, Svoris - 50 g., Lietuvos banko proginė moneta skirta Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms, 2003 m., sertifikato Nr. 1656, Lietuvos banko 500 litų moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, išleista 2010 m., sertifikato Nr. 2343, Lietuvos banko 50 eurų moneta, skirta monetų kalybai LDK, išleista 2015 m., sertifikato Nr. 1309, Lietuvos banko LR auksinė moneta, skirta Lietuvos banko įkūrimo ir lito išleidimo 75-mečiui. Išleidimo data 1997 m. Sertifikato Nr. 0277, Lietuvos monetų kalykla 5 dukatų replika, išleista 2016 m., sertifikato Nr. 058, Lietuvos monetų kalykla 3 dukatų replika, išleista 2014 m., Lietuvos monetų kalykla 1 dukato replika, išleista 2014 m., Lietuvos monetų kalykla 1 dukato replika, išleista 2016 m., sertifikato Nr. 067., Lietuvos monetų kalykla 10 dukatų replika, išleista 2015 m., sertifikato Nr. 046, Lietuvos monetų kalykla 10 dukatų replika, išleista 2016 m., sertifikato Nr. 054, 2009 m. išleista proginė moneta, metalas - au, praba - 917, masė - 33,93 g. – ekspertizė, siekiant nustatyti šio turto rinkos vertę, kurią pavesta atlikti viešajai įstaigai Lietuvos prabavimo rūmams. Patvarkyme be kita ko skolininkas buvo įpareigotas aktyviai bendrauti su turto vertintoju. Minėtas patvarkymas skolininkui buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos medžiagos nėra duomenų, kad skolininkas būtų kreipęsis į įstaigą ar į antstolių kontorą, siekdamas pateikti dokumentus susijusius su vertinamu turtu.

Byloje pateiktas antstolės 2026 m. kovo 3 d. daiktų perdavimo aktas, kuriuo viešajai įstaigai Lietuvos prabavimo rūmams buvo perduotas skolininkui priklausantis turtas, reikalingas turto vertei nustatyti.

Vykdomojoje byloje 2026 m. balandžio 21 d. gautas viešosios įstaigos Lietuvos prabavimo rūmų atliktas ir surašytas tauriųjų metalų ekspertizės aktas Nr. 5 13-10.

Antstolė 2026 m. gegužės 5 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-26-173-9578 dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriame remdamasi gautu ekspertizės aktu, nurodė areštuoto turo vertes: Lietuvos banko 50 eurų monetos, skirtos monetų kalybai LDK, išleista 2015 m., sertifikato Nr. 1309, verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 1028 Eur,; Lietuvos banko LR auksinės monetos, skirtos Lietuvos banko įkūrimo ir lito išleidimo 75-mečiui. Išleidimo data 1997 m. Sertifikato Nr. 0277, verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 1022 Eur; Lietuvos banko proginės monetos, skirtos Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms, 2003 m., sertifikato Nr. 1656, verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 949 Eur; Lietuvos banko 500 litų monetos, skirtos Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, išleista 2010 m., sertifikato Nr. 2343, verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 4080 Eur; 2009 m. išleistos proginės monetos, metalas - au, praba - 917, masė - 33,97 g., verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 4088 Eur; Investicinio aukso lidinio Nr. AA005615, AU-999,9, Svoris - 49,73 g., verte laikyti eksperto nustatyta turto verte t. y. 6532 Eur, Grynojo aukso likučius (ritinėliai - 2 vnt.), gautus atliekant lydinio Nr. AA005615 drožlių kupeliavimą ISO 11426: 2021 metodu, žr. 2026-04-21 d. Aukso cheminių bandymų protokolą Nr. 7/26 Svoris - 0,27 g., verte laikyti eksperto nustatyta turto verte t. y. 35 Eur., bendra verte laikyti eksperto nustatyta turto vertė, t. y. 6567 Eur.; Lietuvos monetų kalyklos 5 dukatų replikos, išleista 2016 m., sertifikato Nr. 058, verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 1022 Eur, Lietuvos monetų kalyklos 1 dukato replikos, išleista 2016 m., sertifikato Nr. 067, verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 408 Eur, Lietuvos monetų kalyklos 10 dukatų replikos, išleista 2015 m., sertifikato Nr. 046, verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 4098 Eur, Lietuvos monetų kalykla 10 dukatų replikos, išleista 2016 m., sertifikato Nr. 054, verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 4080 Eur, Lietuvos monetų kalykla 3 dukatų replikos, išleista 2014 m., verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 1025 Eur, Lietuvos monetų kalykla 1 dukatų replikos, išleista 2014 m., verte laikyti eksperto nustatytą turto vertę, t. y. 408 Eur. Minėtame patvarkyme antstolė skolininkui iš išieškotojai išaiškino, kad savo motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti antstoliui raštu, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo tos dienos, kurią gavo pažymą apie turto įkainojimą. Minėtas patvarkymas skolininkui tą pačią dieną buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini)ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą, ar antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko skundą, būtina nustatyti, ar egzistuoja vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų, t. y. skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos turto vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.

2026 m. gegužės 29 d. skolininkas pateikė skundą dėl antstolės 2026 m. gegužės 5 d. patvarkymo Nr. S-26-173-9578, kuriuo antstolė įkainojo skolininkui areštuotą turtą, remdamasi 2026 m. balandžio 21 d. viešosios įstaigos Lietuvos prabavimo rūmų atliktu ir surašytu tauriųjų metalų ekspertizės aktu Nr. 5 13-10, prašydamas paskirti pakartotinę ekspertizę.

Nagrinėjamu atveju skolininkas nesutinka su antstolės priimtu patvarkymu, kadangi mano, kad turto vertinimas buvo atliktas pažeidžiant procedūras ir neužtikrinant objektyvumo: 1) skolininkui nebuvo pateiktas turto apžiūros aktas, nėra duomenų, kad toks aktas buvo sudarytas, taip pat nėra aišku, kokia faktinė turto būklė buvo nustatyta; 2) iš dokumentų nėra aišku, ar ekspertai realiai apžiūrėjo konkretų turtą, ar vertinimas buvo atliktas tik pagal techninius duomenis; 3) skolininkas nedalyvavo turto apžiūroje, todėl neturėjo galimybės pateikti pastabų ar paaiškinimų; 4) vertinimo nepakankamumas, nes nebuvo atlikta tinkama apžiūra.

Skolininkas nepateikė įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatytas netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Kadangi šiuo atveju turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Vertinimą rengė kompetentingas asmuo, turintis specialiųjų žinių pagal nustatytą metodiką, todėl laikoma, kad toks tauriųjų metalų ekspertizės aktas turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), didesnę įrodomąją galią, ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2026 m. kovo 3 d. patvarkymas Nr. S-26-173-4771 paskirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir pavedimas ją atlikti viešajai įstaigai Lietuvos prabavimo rūmams, nebuvo apskųstas. Darytina išvada, jog skolininkas sutiko su pavedimu viešajai įstaigai Lietuvos prabavimo rūmams atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.

Pareiškėjo iškeltos abejonės dėl to, kad turto vertinimas buvo atliktas pažeidžiant procedūras ir neužtikrinant objektyvumo, kadangi skolininkui nebuvo pateiktas turto apžiūros aktas bei tai, kad skolininkas nedalyvavo turto apžiūroje, todėl neturėjo galimybės pateikti pastabų ar paaiškinimų, nėra pagrįstos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolė 2026 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-26-173-4771 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, be kita ko įpareigojo skolininką aktyviai bendrauti su turto vertintoju. Minėtas patvarkymas skolininkui buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos medžiagos nėra duomenų, kad skolininkas būtų kreipęsis į įstaigą ar į antstolių kontorą, siekdamas pateikti dokumentus susijusius su vertinamu turtu. Pažymėtina, jog CPK 644 straipsnio 4 dalis numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Taip pat atmestini skolininko samprotavimai dėl pačios ekspertizės atlikimo pobūdžio ar atliekant ekspertizę ekspertai realiai apžiūrėjo konkretų turtą, ar vertinimas buvo atliktas tik pagal techninius duomenis. Byloje pateiktas antstolės 2026 m. kovo 3 d. daiktų perdavimo aktas, rodo, kad viešajai įstaigai Lietuvos prabavimo rūmams buvo perduotas skolininkui priklausantis turtas.

Be to, ginčydamas areštuoto turto vertę, skolininkas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nurodytą turto vertę, nenurodo pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, jog paskirta ekspertizė buvo atlikta netinkamai ar, kad ekspertizės aktas buvo surašytas netinkamai. Pareiškėjo antstolei pateikti prieštaravimai dėl turto vertės grindžiami tik pačio pareiškėjo nuomone, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Teismas, taip pat, patikrina ar nėra kito pagrindo ekspertizės skyrimui, t. y. paties antstolio abejonės dėl turto vertės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Antstolė nurodė, kad jai abejonių dėl turto vertės nekilo, kadangi turto vertinimą atliko Lietuvos prabavimo rūmai, kuri yra valstybės įgaliota institucija vertinti tauriųjų metalo gaminių atitiktį ir įvertinti jų rinkos vertę taikant įstatyme nustatytus metodus. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti ekspertų nustatyta turto verte ir nustatyta kaina. Teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0173/24/00584 esantys įrodymai dėl turto vertės, t. y. 2026 m. balandžio 21 d. viešosios įstaigos Lietuvos prabavimo rūmų atliktas tauriųjų metalų ekspertizės aktas Nr. 5 13-10, nekelia abejonių areštuoto turto vertės tinkamu nustatymu.

Dėl šių priežasčių nėra pagrindo paskirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, o ir skolininkas skunde nepateikė reikšmingų priežasčių dėl kurių atlikta ekspertizė keltų abejonių.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad neteisėtų antstolės veiksmų nenustatyta, antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų, nagrinėjamu atveju išlaikyta vykdymo šalių interesų pusiausvyra, antstolė teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjui skunde nenurodžius jokių konkrečių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti antstolės priimto patvarkymo dėl turto vertės nustatymo neteisėtumą ar nepagrįstumą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas n u t a r i a :

pareiškėjo E. S. skundą dėl antstolės Aurelijos Puodžiukienės veiksmų atmesti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.