Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-9845-1045/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-08-14
Bylos Nr.: 2-9845-1045/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03872-2026-9
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Sigita Taurienė
Ieškovas: UAB „Manilta“
Atsakovas: UAB „Josvainių statyba“
Trečiasis asmuo: Valtoda

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. 2-9845-1045/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03872-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė, sekretoriaujant Erikai Sofijai Kaminskei-Baniukevič, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manilta“ atstovui A. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Josvainių statyba“ atstovei advokatei Donatai Slavinskaitei-Gargasei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manilta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Josvainių statyba“ dėl darbų atlikimo (statybos rangos) sutarties vykdymo, skolos, procesinių palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Valtoda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Manilta“ (toliau – ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Josvainių statyba“ (toliau kartu – atsakovė), prašydama priteisti 7044 eurų skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškinyje nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. MNLT-08-21 (toliau – Sutartis). Sutarties objektas – gipso kartono montavimo darbai

(1300 kv. m) objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad pagal Sutartį ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo pradėti darbus 2025 m. rugpjūčio 26 d. ir užbaigti juos 2025 m. spalio 24 d. Atsakovė (užsakovė) įsipareigojo suteikti ieškovei darbų frontą, laiku pristatyti medžiagas ir per 7 kalendorines dienas nuo darbų atlikimo akto pasirašymo dienos pagal pateiktą sąskaitą sumokėti ieškovei 12 eurų už 1 kv. m. sumontuoto gipso. Pasak ieškovės, vykdydama Sutartį ieškovė faktiškai atliko gipso kartono montavimo darbų 587 kv. m plote. Kaip teigia ieškovė, be Sutartyje tiesiogiai numatytų darbų, ieškovė papildomai atliko ir Sutartyje nenumatytus darbus – klojo vatą į pertvaras, stiprino ir taisė netinkamai ir technologiškai neteisingai sumontuotas gipso pertvarų konstrukcijas. Ieškovė pastebi, kad nors Sutartyje sutartas 12 eurų kv. m. įkainis buvo nustatytas viengubo gipso montavimui, ieškovė, siekdama konstrukcijų stabilumo ir kokybės, sutiko taikyti tą patį įkainį montuojant gipso pertvaras iš dvigubo gipso, taip faktiškai padidindamas atsakovės (užsakovės) gaunamos naudos apimtį.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus Sutarties 3.1 punkte – laiku ir tinkamai nesuteikė ieškovei darbų fronto numatytame Sutarties objekte, vėlavo pateikti medžiagas ir kitaip trukdė sklandžiai atlikti darbus. Anot ieškovės, dėl šios priežasties ieškovė objektyviai negalėjo atlikti viso Sutartyje numatyto 1300 kv. m darbų kiekio. Ieškinyje pažymima, kad ieškovės faktiškai atliktų darbų apimtis – 587 kv. m – buvo skaičiuojama kaip dvigubo gipso kartono montavimas, o vertinant šiuos darbus kaip viengubo gipso kartono montavimą, faktiškai sumontuotas plotas sudarytų apie 1174 kv. m. (587 x 2), t. y. iš esmės atitinka tą darbų mąstą, dėl kurio šalys susitarė Sutartyje, įvertinus technologinius ypatumus ir faktinį darbų organizavimą. Ieškovės teigimu, atsakovei nenurodžius, kur ir kaip konkrečiai turi būti montuojamos likusios 126 kv. m gipso kartono pertvaros, ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės savo nuožiūra tęsti darbų.

Ieškinyje nurodoma, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. ieškovė, atlikusi darbus (sumontavusi 587 kv. m gipso kartono plokščių), parengė ir atsakovei pateikė darbų atlikimo aktą (toliau – ir Aktas), kuriame buvo detalizuota atliktų darbų apimtis ir vertė – 7044 eurai. Ieškovės teigimu, atsakovės darbuotojai patikrino ir įvertino Akte nurodytus darbus bei jų kokybę, tačiau atsakovė atsisakė Aktą pasirašyti, nenurodydama objektyvių ir pagrįstų priežasčių. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė vengia bendrauti su ieškove ryšio priemonėmis, todėl 2025 m. spalio 16 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su raginimu pasirašyti darbų atlikimo aktą ir tinkamai vykdyti Sutartį. Ieškovė nurodo, kad raginimas atsakovei buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau atsakovė jo nepriėmė, todėl ieškovė mano, kad toks atsakovės elgesys patvirtina jos nesąžiningą ketinimą vengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei bendradarbiauti sprendžiant ginčą taikiai.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo tenkinti ieškinio dalį dėl faktiškai atliktų 256 kv. m darbų už 3072 eurų, likusią ieškinio dalį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Valtoda“ (toliau – trečiasis asmuo) buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis, kurios pagrindu atsakovė savo priemonėmis ir rizika įsipareigojo atlikti apdailos įrengimo darbus komercinės paskirties pastate adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ji įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus ant jau paruoštų profilių, o statybos subrangos sutartyje šalys sutarė, kad kiekis nustatomas pagal faktiškai atliktų darbų plotą (kv. m), išmatuotą trečiojo asmens ir atsakovės atstovų, ir apmokamas pagal sutartyje nustatytą įkainį už kv. m. Papildomų sąmatų šiems darbams nesudaroma, jie laikomi sudėtine šios sutarties dalimi. Atsakovė nurodo, kad šalių susitarimu nustatyta sutarties kaina yra 18 eurų kv. m be PVM.

Atsiliepime atsakovė nurodo, jog 2025 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė su ieškove sudarė Subrangos sutartį komercinės paskirties pastate adresu: (duomenys neskelbtini). Šalys sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. MNLT-08-21, kurios pagrindu buvo sutarta, jog ieškovė atliks gipso kartono montavimo darbus, darbų kvadratūra – 1300 kv. m, 1 kv. m darbų kaina lygi – 12 eurų. Pasak atsakovės, ieškovė atliko dalį gipso kartono montavimo darbų, tačiau ne visa apimtimi ir ne tiek, kiek teigia. Atsakovė pažymi, kad, realiai apžiūrėjus darbų atlikimo vietą, abiejų šalių buvo patvirtinta tik 256 kv. m (su paklaida) realiai atliktų darbų kvadratūra, tai pagrindžia ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimai. Atsakovė nurodo, kad 132 kv. m atliktų darbų ieškovė neįrodė, nes neatvyko į objektą jų patvirtinti. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nuolat keitė savo poziciją dėl atliktų darbų apimties: 2025 m. rugsėjo 19 d. trumpojoje žinutėje nurodyti 587 kv. m, vėliau susirašinėjant ieškovės atstovas nurodė 539 kv. m, tada 2025 m. rugsėjo 26 d. trumpojoje žinutėje ieškovės atstovas jau skaičiavo 447 kv. m. Atsakovė nepasirašė atliktų darbų akto, nes neaiški atliktų darbų apimtis.

Atsakovė pažymi, kad ieškovė su atsakove buvo sudarę subrangos sutartį, o atsakovės, kaip rangovės, darbuotojai taip pat dirbo tose pačiose patalpose ir atliko tuos pačius darbus pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį. Atsakovė teigia, jog dalį darbų atliko jos darbuotojai tiesiogiai, dalį – ieškovės darbuotojai, todėl atsakovei buvo būtina atvykus į vietą nustatyti, kokie darbai ir koks jų kiekis buvo atlikti ieškovės, nes atsakovei atrodo, kad ieškovė nesąžiningai skaičiuoja atliktus darbus. Atsakovė pažymi, kad atsakovės vadovas darbo objekte neturėjo galimybės lankytis kasdien, nes jo darbo vieta nėra Vilniuje. Atsakovė pažymi, kad ieškovė niekada nepateikė jam atliktų darbų apimties apskaičiavimo raštu, be to, šalių sudarytoje sutartyje šalys neaptarė nei papildomų darbų atlikimo, nei jų kainos. Atsakovė sutinka atlyginti ieškovei už realiai faktiškai atliktus 256 kv. m. darbus 3072 eurų sumą.

Per teismo posėdį ieškovės atstovas teisininkas A. K. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. šalys sudarė sutartį dėl gipso montavimo darbų. Ieškovei atlikus dalį darbų, atsakovė vengė juos priimti ir už juos atsiskaityti, nesutiko su atliktų darbų kiekiu. Atsakovė sutinka, kad buvo atlikta 256 kv. m gipso montavimo darbų. 2025 m. spalio 1 d. laiške atsakovės atstovas nurodė, kad „su kv. viskas gerai. 287 kv. ir 132 kv. po 12 eurų. Kaip tarėmės“. Ieškovė taip pat informavo atsakovę apie atliktus papildomus darbus (rugsėjo 15 ir 24 d. laiškais). Papildomi darbai apėmė 40 lapų gipso atnešimą į 5 a., šiukšlių išnešimą prieš atliekamą darbą, tarp sienų reikėjo dėti vatą, tai buvo atlikta papildomai virš 100 kv. m darbų, buvo tvirtinami vamzdžiai, glaistomos siūlės. Ieškovės vertinimu, papildomų darbų kaina prilygintina 50 kv. m gipso kartono sumontavimo kainai. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad ieškovė atliko darbus penktame ir antrame namo aukštuose. Penktame namo aukšte buvo penki kambariai. Kambario sienos ilgis yra 8 m, aukštis – 3 m, taigi sienos plotas yra 24 kv. m. Kadangi ieškovė montavo gipso kartoną ant dviejų sienų, tai iš viso 48 kv. m, tada dar montavo dvi sanitarinio mazgo pertvaras, kurių ilgis buvo 4 metrai, o aukštis – 3 metrai, taigi iš viso dvi pertvaros sudarė 24 kv. m (12 kv. m x 2) ir dar vieną koridoriaus pertvarą, kurios dydis – 3 m x 3 m, t. y. 9 kv. m. Taigi iš viso vieno kambario plotas, kuriame buvo atlikta gipso montavimo darbų, buvo 81 kv. m ir iš viso 5 aukšte buvo sumontuotos gipso kartono plokštės 405 kv. m plote. Antrame namo aukšte buvo atlikta gipso kartono montavimo darbų 132 kv. m. Atsakovė elektroniniuose laiškuose su nurodyta darbų apimtimi antrame aukšte sutiko. Antrame aukšte ieškovė dirbo trijuose kambariuose: viename kambaryje sumontavo gipso kartono 72 kv. m plote (kambario sienų plotas (81 kv. m – 9 kv. m koridoriaus sienos), antrame kambaryje – 33 kv. m (koridoriaus siena (9 kv. m + 24 kv. m sanitarinis mazgas), trečiajame kambaryje – 27 kv. m (9 kv. m x 3). Taigi iš viso ieškovė sumontavo 537 kv. m gipso kartono plokščių ir dar 50 kv. m gipso kartono montavimo darbų skaičiuoja kaip ieškovės atliktus papildomus darbus. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad atsakovės atstovas vengė atvykti ir priimti darbus. Kadangi objekte dirbo ir daugiau kitų įmonių darbuotojų, tai ieškovė prašė atsakovės išskirti jai penkis kambarius penktame aukšte, kad ji galėtų juose dirbti netrukdomai. Ieškovės atstovo teigimu, nebuvo atliktas visas sutartyje nurodytas gipso kartono darbų montavimo kiekis, nes atsakovė nepriimdavo darbų ir jų neapmokėdavo.

Per 2026 m. liepos 7 d. teismo posėdį ieškovės atstovas vadovas R. Š. paaiškino, kad jam buvo pažadėta, jog jis turės sumontuoti gipso kartoną dideliame objekto plote, dirbant tiesia linija, t. y. sukant gipso plokštes prie sumontuotų profilių. Atvykus į objektą, paaiškėjo, kad medžiagos neužneštos, reikėjo jas atsinešti, išsivalyti po kitų darbuotojų likusias šiukšles, karkasas, ant kurio turėjo būti sukamos gipso plokštės, buvo ne iki galo paruoštas, reikėjo glaistyti gipso siūles. Atsakovė vengė priimti darbus ir už juos atsiskaityti. Darbus priiminėjo techninis prižiūrėtojas (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl atlikto darbų kiekio ir jų apskaičiavimo. Ieškovė skaičiuoja už kiekvieną sumontuotos gipso plokštės kvadratą po 12 eurų, o, atsakovės vertinimu, tokia kaina turėtų būti už visos pertvaros, kurią sudaro karkasas ir gipso montavimas iš abiejų pusių, sumontavimą. Ieškovės atstovo teigimu, gipso plokštės ir gipso pertvaros montavimas yra skirtingi darbai, pertvaros kaina – 30-32 eurai už kv. m. rinkos kaina, 20-24 eurai už kv. m – kai darbų apimtis yra didelė.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė teisininkė Donata Slavinskaitė-Gargasė nurodė, kad atsakovė sutinka, jog buvo atlikta 285 kv. m gipso kartono montavimo darbų, o 132 kv. m darbų atlikimas dar turi būti patvirtintas. Tai matyti iš šalių pateikto susirašinėjimo. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad atsakovės darbuotojai tame pačiame name atliko tokius pačius darbus, kaip ir ieškovė, todėl sudėtinga nustatyti, kokius darbus atliko ieškovė. Atsakovės atstovės teigimu, šalių susirašinėjimą reikėtų vertinti kaip diskusiją dėl atsiskaitymo, o ne patvirtinimą dėl vienų ar kitų darbų atlikimo ir jų kiekio.

Per 2026 m. liepos 7 d. teismo posėdį atsakovės vadovas V. F. nurodė, kad visi darbai su ieškove buvo aptarti, ieškovės atstovai nevažiavo į objektą, kad susitartų dėl darbų apimties, neaišku, kodėl nebuvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovė atliko darbų 250-260 kv. m plote. Atsakovės atstovo teigimu, darbininkai privalo po savo darbo susirinkti šiukšles, taip pat pagal gipso montavimo specifikaciją turi būti glaistomos siūlės, nes kitaip nebus kokybiškai atliktas darbas. Atsakovės atstovo teigimu, didžiąją dalį darbų atliko trečiojo asmens UAB „Valtoda“ darbuotojai. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja gipso pertvaros montavimo plotą iš abiejų pertvaros pusių, nes pertvaros sumontavimas yra laikytinas vienu darbu. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad iki šiol nėra atsiskaitęs už darbus, dėl kurių apimties ginčo nėra, nes ieškovė nepateikė apmokėjimui sąskaitos.

Per 2026 m. liepos 7 d. teismo posėdį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. I. palaikė atsakovės atsikirtimus į ieškinį. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo yra (duomenys neskelbtini), esančių bendrabučio tipo statinių dalies darbų rangovė, atsakinga už vidaus apdailos atlikimą, be kita ko, gipso kartono sumontavimą. Trečiasis asmuo nurodė, kad darbams padėti atlikti kreipėsi į aštuonias ar devynias įmones. Atsakovė turėjo atlikti darbus apie 1000 kv. m plote. Nurodytu adresu esantis pastatas turi daug korpusų, atsakovė dirbo D ir C korpusuose. Pastato 5 a. – 1200 kv. m, 28 kambariai ir papildomos patalpos. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ragino atsakovę pildyti dokumentus dėl darbų atlikimo, bet tokie dokumentai nebuvo trečiajam asmeniui pateikti. Už D korpuse atliktus darbus trečiasis asmuo su atsakove yra atsiskaitęs, o dėl C korpuse atliktų darbų nėra gauta duomenų apie atliktus darbus ir jų kiekius, todėl jie dar neapmokėti. Trečiojo asmens teigimu, paprastai rinkoje gipso iš vienos sienos pusės montavimas kainuoja 18 eurų/kv. m, iš abiejų pusių – 20 eurų/ kv. m, o pertvara – 24 kv. m. Trečiojo asmens vertinimu, šiuo atveju šalys skirtingai skaičiuoja atliktų darbų apimtis. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad turi būti vertinama, kokie papildomi darbai buvo atlikti, o siūlių glaistymas, įrenginėjant pertvaras, yra daromas privalomai ir neapmokestintinas papildomai.

Per 2026 m. liepos 7 d. teismo posėdį liudytojas T. Š. nurodė, kad atstovauja trečiajam asmeniui UAB „Valtoda“, kaip techninis prižiūrėtojas, pagal individualios veiklos liudijimą. Liudytojas nurodė, kad ieškovė dirbo namo D korpuse 5 aukšte. Pagal liudytojo apskaičiavimus, ieškovė sumontavo gipso kartoną penkiuose kambariuose 5 a. Viename kambaryje atliktinų darbų plotas yra 37 kv. m (viena siena, kurios aukštis 3 m ir plotis 8,2 m, t. y. 24,6 kv. m + sanitarinis mazgas 12 kv. m (aukštis 3 m ir plotis 4 m). Liudytojas pažymėjo, kad kambariuose jau buvo sumontuotas metalinis karkasas. Liudytojas pažymėjo, kad negali pasakyti, kiek darbų ieškovė atliko antrajame aukšte, nes šių darbų atlikimo metu buvo išvykęs. Ieškovė dar atliko darbų koridoriuje, apie 20-30 kv. m plote. Visas D korpuso 5 a. atliktinų darbų plotas buvo 1000 kv. m, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, įrengusi gipso pertvaras ir plokštes penkiuose kambariuose, atliko darbų daugiau nei 500 kv. m plote. Liudytojas nurodė, kad sumontuoti vieną gipso lapą kainuoja 4-6 eurai už kv. m, jeigu montuojamas dvigubas gipsas – 8-12 eurų už kv. m, visa pertvara, kai pastatytas karkasas, 12 eurų už kv. m, jeigu reikia statyti gipsinę sieną su metaliniu karkasu - 20-24 eurai už kv. m. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar šalys tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo.

Per 2026 m. liepos 7 d. teismo posėdį liudytojas E. B. pažymėjo, kad šalys skirtingai supranta, kas yra tas kvadratas, už kurį skaičiuojamas užmokestis. Ieškovės vertinimu, turi būti skiriamas „gipso montavimas“ ir „pertvaros sumontavimas“. Liudytojas negalėjo tiksliai prisiminti, kuriame namo korpuse – C ar D dirbo, bet jie buvo tokie paties išplanavimo. Liudytojas pažymėjo, kad antrajame aukšte sumontavo gipso plokštes visame kambaryje, antrame kambaryje – sieną ir sienelę, kuri skiria kambarį nuo koridoriaus, trečiame kambaryje – 9 m ilgios ir 3 m aukščio sieną. Liudytojas nurodė, kad jis skaičiavo kaip už gipso kartono montavimo darbus, t. y. už gipso kartono montavimo vieno lapo kvadratinio metro kainą. Vienas kambarys – 81 kv. m dvigubo sluoksnio gipso su glaistymu, antras kambarys – 24 kv. m+9 kv. m lygu 33 kv. m ir trečias kambarys – 9x 3 lygu 27 kv. m. Iš viso – 141 kv. m, nors atsakovei nurodė net mažesnį atliktų darbų kiekį – 132 kv. m. Liudytojo teigimu, penktame aukšte buvo sumontuotas gipsas ant koridoriaus sienos iš koridoriaus pusės 16 m x 3 yra 48 kv. m ir 5 kambariai po 81 kv. m. Gipso plokštės montavimo kaina – 12 eurų už kv. m. Už pertvaros montavimą būtų dvigubai daugiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Valtoda“ buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis, kurios pagrindu atsakovė savo priemonėmis ir rizika įsipareigojo atlikti apdailos įrengimo darbus komercinės paskirties pastate adresu: (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo UAB „Valtoda“ įsipareigojo sumokėti atsakovei už atsakovės tinkamai atliktus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

2025 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. MNLT-08-21, kurios pagrindu ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo atlikti gipso kartono montavimo darbus

1300 kv. m plote, objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Sutartimi nustatyta, kad darbai turi būti pradėti nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d., o 2025 m. spalio 24 d. užbaigti. Atsakovė (užsakovė) Sutarties 3 punktu įsipareigojo ieškovei suteikti darbų frontą, laiku pristatyti medžiagas ir per 7 kalendorines dienas nuo darbų akto pasirašymo dienos pagal pateiktą sąskaitą sumokėti ieškovei 12 eurų už 1 kv. m sumontuoto gipso kartono.

2025 m. rugsėjo 19 d. ieškovė, atlikusi darbus, parengė ir atsakovei pateikė darbų atlikimo aktą, kuriame detalizuota atliktų darbų apimtis 587 kv. m ir vertė – 7044 eurai. Atsakovė darbų atlikimo akto nepasirašė.

Ieškovė 2025 m. spalio 21 d. raginimu dėl darbų atlikimo sutarties vykdymo ragino atsakovę nedelsiant pasirašyti pateiktą darbų atlikimo aktą ir tinkamai užbaigti sutarties vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pateikė atsakymą į raginimą ir kad atsiskaitė su ieškove pagal pateiktą atliktų darbų aktą.

Byloje kilo šalių ginčas dėl apmokėjimo už atliktus gipso kartono montavimo darbus. Ieškovės teigimu, ji atliko gipso kartono montavimo darbų 587 kv. m plote, tačiau atsakovė iki šiol nėra pasirašiusi darbų atlikimo akto ir nesumokėjo ieškovei 7044 eurų dydžio atlygio. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė atliko darbų 256 kv. m plote ir jai turėtų būti atlyginta 3072 eurų. Atsakovės teigimu, ji nėra sumokėjusi nurodytos sumos ieškovei, nes jai nebuvo pateikta šiai sumai PVM sąskaita faktūra.

Dėl aktualaus teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos.

Remiantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.681 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 13 punktas). Atliktų darbų perdavimo– priėmimo aktas – tai dokumentas, kuriuo šalys patvirtina, kad darbų rezultato perdavimo ir priėmimo faktas yra įvykęs ir kad joms kyla su darbų perdavimu susijusios teisės ir pareigos. Kita vertus, nors atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, be kita ko, ir sutarties kaina, jeigu šalys tokios galimybės nenustatė rangos sutartyje. Todėl užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus tokiu aktu, jam atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

Pažymėtina, kad nors statybos rangos sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra susitarti dėl darbų kainos ir jos nustatymo būdo, statybos rangos teisiniuose santykiuose šiuo aspektu esama ir tam tikrų apribojimų. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad, rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą, o šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tik tais atvejais, kai šalių sulygta kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

CK 6.653 straipsnio, įtvirtinančio bendrąsias nuostatas dėl rangos sutarties darbų kainos, 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu yra būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties; tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Taigi, pagal bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, galimybė didinti darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių, susaistyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie tokius paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

Pareiga informuoti užsakovą apie kilusį poreikį atlikti papildomus darbus yra nustatyta ir CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalyse, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius. Pagal šias nuostatas, rangovas apie tokius paaiškėjusius papildomus darbus, pagrįsdamas jų objektyvų poreikį, ir sutarties kainos dėl to padidėjimą privalo pranešti užsakovui. Šis per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas – per protingą terminą, turi pranešti rangovui apie savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties kainos keitimo. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į jo pranešimą, rangovas turi teisę sustabdyti darbus.

CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2026 m. rugpjūčio 21 d. jos ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu atliko statybos rangos – gipso kartono montavimo – darbus nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau šalys nesutaria, kokia buvo atliktų darbų apimtis. Ieškovės teigimu, ji atliko gipso kartono montavimo darbų

587 kv. m plote, o atsakovės vertinimu – 256 kv. m plote. Teismas, siekdamas nustatyti, kokį kiekį darbų (kvadratais) ieškovė atliko ginčo objekte ir kokia buvo šių darbų kaina, vadovaujasi ieškovės ir atsakovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių, trečiojo asmens paaiškinimais bei liudytojų parodymais, duotais per teismo posėdį (-žius).

Iš byloje pateiktos 2026 m. rugpjūčio 21 d. sutarties matyti, kad iš viso ginčo nekilnojamojo turto objekte ieškovė turėjo atlikti gipso kartono montavimo darbų 1300 kv. m plote (Sutarties 1 punktas), skaičiuojant 12 eurų už kvadratinį metrą sumontuoto gipso (Sutarties 3.2 punktas), o atsakovė įsipareigojo suteikti darbų frontą, laiku pristatyti medžiagas ir per 7 kalendorines dienas nuo darbų akto pasirašymo dienos pagal pateiktą sąmatą sumokėti ieškovei (Sutarties 3.1-3.2 punktai). Pažymėtina, kad šalių sudarytoje Sutartyje nėra įtvirtinta konkrečių nuostatų, susijusių su atliktinų gipso kartono darbų kiekio apskaičiavimu ir darbų priėmimu. Kaip nurodyta pirmiau, Sutarties 3.2 punkte yra įtvirtinta, kad „skaičiuojama 12 eurų už kvadratinį metrą sumontuoto gipso“.

Byloje pateiktas 2025 m. rugsėjo 19 d. atliktų darbų aktas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad ieškovė sumontavo 587 kv. m gipso kartono ir, skaičiuojant po 12 eurų už kvadratinį metrą, mokėtina suma yra 7044 eurai, t. y. tokia, kokią priteisti ieškovė prašo ieškinio reikalavimu. Atsakovė pateikto atliktų darbų akto nepasirašė, nes, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atliko visą kiekį jame nurodytų darbų. Teismas pažymi, kad, kaip išaiškinta pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, priėmimo-perdavimo akto nepasirašymas nepanaikina užsakovo (nagrinėjamu atveju – generalinio rangovo) pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, jeigu (sub)rangovas įrodo, kad tuos darbus (tinkamai) atliko.

Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovė byloje neteikė kitų rašytinių įrodymų, kuriuose būtų nurodyta, kokius darbus ir kokia apimtimi atliko ieškovė pagal su atsakove sudarytą statybos rangos sutartį, nors parengiamojo teismo posėdžio metu šalims buvo pasiūlyta tokius įrodymus teikti (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

Kartu su atsiliepimu ieškovė pateikė ginčo namo dalies patalpų planą, kuriame nurodyti jame esančių patalpų išmatavimai.

Per teismo posėdį ieškovės atstovai ir liudytojas E. B. paaiškino (parodė), kad ieškovės darbuotojai atliko gipso kartono montavimo ant jau sumontuotų profilių (ant sienos) ir ant metalinių pertvarų karkaso namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame ir penktame aukštuose: antrajame aukšte buvo sumontuotos gipso plokštės viename kambaryje visame plote (sienos ilgis 8 m, aukštis 3 m, plotis – 24 kv. m, dvi sienos – 48 kv. m, sanitarinio mazgo sienos ilgis 4 m, aukštis 3 m, plotis – 12 kv. m, buvo montuojamas dvigubas gipso sluoksnis, todėl iš viso viename kambaryje atlikta darbų 81 kv. m plote), antrame kambaryje – sumontuotos gipso plokštės ant sienos ir sienelės (24 kv. m+9 kv. m t. y. 33 kv. m), kuri skiria kambarį nuo koridoriaus, trečiajame kambaryje – sumontuotos gipso plokštės ant sienos (9 m ilgio, 3 m aukščio, plotis – 27 kv. m). Penktajame namo aukšte buvo sumontuotos gipso plokštės ant koridoriaus sienos iš koridoriaus pusės: sienos ilgis 16 m, plotis 3 m, visas sienos plotis –

48 kv. m ir penkiuose tokio paties dydžio kambariuose (po 81 kv. m.), t. y. 405 kv. m.

Remiantis atsakovės atstovų, liudytojo T. Š. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. I. paaiškinimais (parodymais) per teismo posėdį ieškovės atstovai ir liudytojas nepagrįstai apskaičiavo atliktų darbų kiekį, nes gipso kartono plokščių ant metalinio karkaso sumontavimas vertintinas kaip vienas darbas, t. y. turi būti skaičiuojamas ne gipso plokščių, sumontuotų ant pertvaros, kvadratas, o visos pertvaros, t. y. gipso kartono plokščių, sumontuotų iš abiejų pertvaros pusių, kvadratas, nes tokia yra įprasta šios statybų srities verslo praktika. Liudytojas T. Š. per teismo posėdį nurodė, kad ieškovės darbuotojai dirbo ginčo namo „D“ korpuso penktame aukšte (2026 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min 17-19 s) remiantis jo apskaičiavimais, viename kambaryje atlikta gipso kartono montavimo darbų 37 kv. m plote (viena kambario siena, kurios plotis yra 8,4 m, aukštis – 3 m, visas plotis 24,3 m ir sanitarinis mazgas, plotis – 4 m, aukštis – 3 m, visas plotis – 12 kv. m). Kadangi visų kambarių pločiai yra vienodi, tai, liudytojo teigimu, ieškovė atliko gipso kartono montavimo darbų 185 kv. m plote penktame aukšte (5x 37 kv. m) ir dar atliko gipso montavimo darbų penkto aukšto koridoriuje – apie 20-30 kv. m. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar ieškovės darbuotojai dirbo ir jeigu taip, kokį kiekį darbų atliko namo antrajam aukšte. Liudytojas pažymėjo, kad už D korpuse atliktus darbus su atsakove trečiasis asmuo atsiskaitė.

Byloje pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad, ieškovei atlikus gipso kartono montavimo darbus, ieškovų atstovai nesutarė dėl atliktų darbų kiekio ir jų apmokėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytame susirašinėjime skirtingose žinutėse (tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo pusės) nurodomi skirtingi atliktų darbų kiekiai. 2025 m. rugsėjo 19 d. žinutėje atsakovo atstovui ieškovės atstovas nurodo: „587 kv. m pas mus suskaičiuota“; 2025 m. rugsėjo 25 d. žinutėje atsakovo atstovas ieškovės atstovui nurodo: „pagal tavo duotus skaičius 539 kv. m buvo susukta 1 gipsas ar aš klystu?“, ieškovės atstovo atsakymas: „539 kv. m 4 gipsai ir vata. Arba minus 50 kv. m, bet tada norime už papildomus darbus“; 2025 m. rugsėjo 26 d. ieškovės atstovo žinutė atsakovės atstovui: „į jūsų pusę nusileidžiam iki 447 kv. m“; 2026 m. rugsėjo 28 d. atsakovės atstovo žinutė ieškovės atstovui: „<...> aš galėčiau mokėti už tuos penkis kambarius. O tai sudaro apie 220 kv. m po

12 eurų. Ir plius už antro aukšto kv. tik reikia patikslinti 130 kv. kiek susuko vnt. gipso“; tos pačios dienos ieškovės atstovo atsakymas atsakovės atstovui: „5 kambariai po 81 kv. m yra lygu

405 kv. m – 140 kv. m iš jų jau buvo susukta = 265 kv. m, o pas jus 220 kv. m. Antrame aukšte kartu matavote buvo 132 kv. m. Dar pamiršote kvadratūrą koridorių, kur mus privertė sukti ir papildomi darbai“; 2025 m. rugsėjo 30 d. ieškovės atstovo žinutė atsakovės atstovui: „285 (duomenys neskelbtini) patvirtino, 132 kv. m turi patvirtinti žmogus, kuris buvo vietoje (duomenys neskelbtini), kai jis atostogavo“; 2025 m. spalio 1 d. ieškovės atstovo žinutė atsakovės atstovui: „285 kv. m (duomenys neskelbtini) patvirtino 4 sluoksnius. Bet čia nesąmonė, vis vien 4 sluoksniai + vata + papildomi darbai 12 eurų už kv. m. Tuomet skaičiuokime papildomus darbus ir bėginius metrus“; tos pačios dienos atsakovės atstovo žinutė ieškovės atstovui: „manau, kad su kv. viskas gerai. 287 kv. ir 132 kv. po 12 eurų. Kaip tarėmės“; 2025 m. spalio 10 d. atsakovės atstovo žinutė ieškovės atstovui: „<..> išrašyk kreditinę už 2100 eurų <...>: tos pačios dienos ieškovės atstovo atsakymas: „Sveikas. Kas sudaro 2100 eurų. Tai yra 175 kv. m, mes tik penktam padarėm pertvarų 235“; 2025 m. spalio 11 d. ieškovės atstovo žinutė atsakovės atstovui: „pas mus 379 kv. m, kas sudaro 4548“; tos pačios dienos atsakovės atstovo atsakymas: „buvai rašęs ir sakęs, kad yra tavo padaryta 235 kv. ir suma yra 2820 eurų“; tos pačios dienos ieškovės atstovo atsakymas: „47 kv. m kiekvienas kambarys x 5=235 kv. m penktas aukštas+132 antras aukštas, 235+132=367x12= 4404 eurai. Keitėsi kvadratūra nuolat į tavo pusę“. Taigi iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai ne tik nesutarė dėl vienas kito nurodomų atliktų darbų kiekio, bet ir patys nuolat keitė savo pozicijas šiuo klausimu.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas V. F. pažymėjo, kad, palyginus su kitomis komandomis, dirbusiomis tame pačiame objekte tokio paties dydžio kambariuose, ieškovė galėjo atlikti darbų 250-260 kv. m plote.

Liudytojas E. B., atsakydamas į teismo klausimą, kaip prieš pradėdamas darbą jis suprato, kokius darbus jis turės atlikti, liudytojas nurodė, kad „gipso kartono montavimo, bet ne gipso kartono pertvarų montavimo darbus, nes tai būtų viską keitę“ (2026 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 9 min 30-43 s). Liudytojas nurodė, kad jis skaičiavo atliktų darbų apimtį, atsižvelgdamas į gipso kartono montavimo vieno lapo kvadratinio metro kainą.

Per teismo posėdį ieškovės atstovai nurodė, kad sutartyje nurodyta kaina buvo sutarta tik dėl gipso kartono montavimo ant jau susuktų profilių darbų, bet ne dėl gipso kartono plokščių montavimo ant metalinių karkasų, įrengiant pertvaras. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai bei trečiasis asmuo patvirtino, kad gipso montavimo kaina ant paruoštų profilių ir ant metalinio karkaso, įrengiant pertvarą, skiriasi: ieškovės teigimu, tokiu atveju pertvaros įrengimo kaina galėtų siekti 30-32 eur/kv. m, o dirbant dideliuose objektuose –

20-24 kv. m, atsakovės atstovų, liudytojo T. S. ir trečiojo asmens teigimu, tokios pertvarkos įrengimas, kai jau yra metalinis karkasas, gali siekti 12 eur/kv. m.

Teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsiliepimo į ieškinį atsikirtimų faktinį pagrindą.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys sutartyje susitarė, jog atliekamų gipso montavimo darbų kaina yra 12 eurų už kv. m ir kad nėra nurodyta jokių papildomų sąlygų, apibrėžiančių atliktinus darbus ir (ar) užmokesčio už jų atlikimą mokėjimo tvarką, į tai, kad bylos dalyviai pripažįsta, jog gipso plokštės ant metalinio karkaso (įrengiant pertvarą) ir ant įrengtų profilių ant lygios sienos kaina skiriasi (pertvarų įrengimas yra brangesnis), į byloje pateiktą šalių atstovų susirašinėjimą, daro išvadą, kad ieškovė, apskaičiuodama atliktinus darbus, pagrįstai taikė 12 eurų už kv. m įkainį visiems jos atliktiems gipso montavimo darbams, t. y. pagrįstai skaičiavo 12 eurų už

kv. m montuojamos gipso kartono plokštės, o ne gipso kartono pertvaros ploto.

Teismas, spręsdamas, kokį darbų kiekį atliko ieškovė ginčo objekte, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog, ieškovei pradėjus darbus penktame namo aukšte jai priskirtuose kambariuose, dalis gipso kartono montavimo darbų jau buvo atlikta. Pirma, minėta, kad 2026 m. rugsėjo 28 d. trumpojoje žinutėje ieškovės atstovas atsakovės atstovui nurodo, jog „5 kambariai po 81 kv. m yra lygu 405 kv. m – 140 kv. m iš jų jau buvo susukta = 265 kv. m, o pas jus 220 kv. m.“, 2026 m. rugpjūčio 26 d. žinutėje: „(duomenys neskelbtini), ten papildomai siūles pirmo sluoksnio užtaisinėti reikia ir palei lubas. 5 a. nėra taip pat fronto, visas desertas suvalgytas“. Antra, Per 2026 m. liepos 7 d. teismo posėdį liudytojas E. B. parodė, kad „ant metalinių karkasų kai kur buvo susuktas vienas sluoksnis, kitur du sluoksniai gipso“

(2026 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 9 min. 45-57 s). Nurodytą išvadą, be kita ko, patvirtina nenuosekli ieškovės pozicija, derinant atsiskaitymo sąlygas su atsakove, trumposiomis žinutėmis. Net ir įvertinus tai, kad šalių susirašinėjime ieškovės atstovas nurodė, jog daro atsakovei nuolaidas (pvz., 2025 m. spalio 10 d. ieškovės atstovo trumpoji žinutė atsakovės atstovui), tačiau, teismo vertinimu, tai reiškia, kad iš dalies sutiko su atsakovės argumentais, jog buvo atliktas mažesnis, nei ieškovė apskaičiavo, darbų kiekis.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje įrodė, jog penktojo aukšto penkiuose kambariuose ji atliko gipso kartono montavimo darbų 265 kv. m plote.

Iš šalių atstovų susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis, matyti, kad esminis šalių ginčas buvo kilęs dėl ieškovės atliktų darbų antrajame ginčo namo aukšte, t. y. 132 kv. m sumontuotų gipso plokščių. Atsakovė nesutiko apmokėti šios darbų dalies, nes ji negavo iš atsakingo darbuotojo patvirtinimo, kad šie darbai buvo atlikti.

Per teismo posėdį ieškovės atstovų ir liudytojo E. B. paaiškinimai (parodymai) dėl ginčo objekto antrajame aukšte atliktų darbų buvo nuoseklūs, nurodyti bylos dalyviai išvardijo atliktus darbus ir kaip apskaičiavo jų apimtį (liudytojo apskaičiavimais, darbų atlikta net dar didesniame plote, t. y. 141 kv. m, bet ieškovė prašo priteisti skolą tik už 132 kv. m). Liudytojas T. Š. per teismo posėdį negalėjo nurodyti, ar ieškovė dirbo antrajame namo aukšte ir kokį kiekį darbų atliko, nes tuo metu buvo išvykęs. Atsakovės atstovai per teismo posėdį negalėjo nurodyti, kokius tiksliai darbus atliko ieškovės darbuotojai antrajame namo aukšte, nors neneigė, kad jie ten galėjo dirbti. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad vienoje iš žinučių ieškovės atstovas atsakovės atstovui nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) su tavimi kartu suskaičiavo 132 kv. m.“ Kaip nurodyta pirmiau, atsakovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Byloje atsakovė nereiškė prašymo apklausti kaip liudytoją asmenį, kuris galbūt dalyvavo nustatant ir apskaičiuojant ieškovės atliktus darbus antrajame ginčo namo aukšte, taip pat neteikė savo parengtų apskaičiavimų dėl ieškovės atliktų darbų ir jų kiekio. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovė ginčo namo antrajame aukšte atliko gipso kartono montavimo darbų 132 kv. m plote laikytina įrodyta (CPK 178 straipsnis).

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės atliktų gipso kartono montavimo darbų ginčo namo penktojo aukšto koridoriuje, pažymi, kad liudytojas E. B. nurodė, jog buvo atlikta gipso kartono montavimo darbų ant 6 m ilgio ir 3 m aukščio sienos, t. y. 48 kv. m plote; per teismo posėdį liudytojas T. Š. patvirtino, kad ieškovė atliko gipso kartono montavimo darbų ant penktojo aukšto koridoriaus sienos, bet negalėjo tiksliai nurodyti, kokiame plote, liudytojo vertinimu, galbūt 20-30 kv. m. Ieškovės atstovas 2026 m. rugsėjo 28 d. trumpojoje žinutėje atsakovės atstovui nurodė, kad: „dar pamiršote kvadratūrą koridorių, kur mus privertė sukti <...>“. Kadangi atsakovės atstovai nepateikė rašytinių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie ieškovės atliktus darbus antrajame namo aukšte, byloje apklaustas liudytojas T. Š. tikslios darbų apimties nurodyti negalėjo, tai teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog penktajame ginčo namo aukšto koridoriuje buvo atlikta gipso kartono montavimo darbų 48 kv. m plote.

Atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė ginčo nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), D korpuse, antrajame ir penktame aukštuose atliko gipso kartono montavimo darbų 445 kv. m (265+132+48) plote.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo objekte atliko gipso montavimo darbų 445 kv. m plote, o šalių susitarta vieno kvadratinio metro gipso kartono montavimo kaina yra 12 eurų, tai iš viso atsakovės mokėtina suma ieškovei už atliktus gipso montavimo darbus sudaro 5340 eurų.

Dėl apmokėjimo už papildomus darbus

Kaip nurodyta šio teismo sprendimo 26, 27 punktuose, įstatyme įtvirtinta rangovo pareiga tuo atveju, jeigu yra būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalys). Užsakovas per protingą terminą turi pranešti rangovui apie savo sprendimą dėl nesutiko ar sutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties kainos keitimo. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į jo pranešimą, rangovas turi teisę sustabdyti darbus.

Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos.

Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, šalys 2025 m. rugpjūčio 21 d. Darbų atlikimo sutartyje buvo susitarusios dėl 12 eurų už kv. m sumontuoto gipso kainos (Sutarties 3.2 punktas). Vis dėlto iš šalių pateikto susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis, matyti, kad pradinė šalių sutarta darbų atlikimo kaina buvo 10 eurų už kv. m. 2026 m. rugpjūčio 26 d. trumposiose žinutėse ieškovės atstovas atsakovės atstovui nurodė, kad: „profilius reikia tikrinti, papildomas tvirtinimas, sukabinta tik apačia, viršų reikia tvirtinti. Trukdo šiukšlės patalpose, praranda laiką tvarkydami. Antras sluoksnis vatos. Sudėtingos vietos prie sanitarinių mazgų. Būtų gerai pridėti 2 eurus“; „(duomenys neskelbtini), ten papildomai siūles pirmo sluoksnio užtaisinėti reikia ir palei lubas. 5 a. nėra taip pat fronto, visas desertas suvalgytas. Išeis pakelti iki 12 eurų? Tada mes liekam ir bandom išsigazuoti“. 2025 m. rugsėjo 25 d. trumpojoje žinutėje atsakovo atstovas ieškovės atstovui nurodo, kad: „<...> O dėl papildomų profilių tvirtinimo tu man pakėlei kainą nuo 10 eurų iki 12 eurų. Taip, kad mes sutarę apie tuos papildomus darbus“. Šią išvadą, be kita ko, patvirtina ir byloje pateikta ieškovės ir E. B. 2025 m. liepos 4 d. statybos darbų sutartis, kurioje nurodyta gipso kartono montavimo darbų kainą – 10 eurų už kv. m ir ieškovės atstovo atsakovės atstovui vienoje iš trumpųjų žinučių pateiktas pasiūlymas dėl atsiskaitymo: „<...> tegul tai būna 10 eurų už kv. m su karkaso perdarymu, bet du sluoksniai, o ne keturi <...>.“

Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, prieš pradėdamos darbus, šalys (žodžiu) buvo susitarusios dėl 10 eurų už kv. m už gipso montavimo darbus kainos, tačiau vėliau ji buvo šalių susitarimu pakeista (padidinta) iki 12 eurų už kv. m dėl poreikio atlikti papildomus darbus ginčo objekte. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovės atstovas susirašinėjimo su atsakovės atstovu trumposiomis žinutėmis metu ne kartą nurodė, jog ieškovė atliko papildomus darbus, už kuriuos atsakovė turėtų atsiskaityti, tačiau nepateikė atsakovei jokių rašytinių įrodymų (apskaičiavimų), kokiomis dienomis ir kokius papildomus darbus atliko, nors atsakovė prašė juos pateikti (2025 m. rugsėjo 24 d., rugsėjo 25 d. trumposios žinutės).

Pažymėtina, kad per teismo posėdį atsakovės atstovai nurodė, jog dalis ieškovės nurodytų darbų – siūlių glaistymas ar tinkamas karkaso paruošimas gipso kartono montavimui – yra sudėtinė gipso kartono montavimo darbų dalis, kurios tinkamai neatlikus, nebus pasiektas rezultatas – tinkamai sumontuotos gipso plokštės, todėl šie darbai neturėtų būti papildomai skaičiuojami. Nors per teismo posėdį ieškovės atstovai ir liudytojas E. B. nurodė, kad reikėjo išnešti kitų darbininkų paliktas šiukšles, užnešti gipso kartono lapus į penktą aukštą, tačiau negalėjo tiksliai įvardyti nurodytų darbų kiekio ir jų atlikimo laikotarpio (dienų). Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiavimas, kad tokiu atveju jos atlikti papildomi darbai turėtų būti vertinami kaip 50 kv. m gipso kartono sumontavimas, nepagrįstas, nes, pirma, dėl tokio atliktų papildomų darbų apskaičiavimo nebuvo ieškovės ir atsakovės susitarimo, antra, ieškovė neįrodė atliktų papildomų darbų (jų atlikimo laiko ir kiekio) ir trečia, kaip nustatyta pirmiau, nurodytų darbų atlikimas jau buvo įtrauktas į šalių susitartą 12 eurų už kv. m gipso kartono montavimo kainą.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovė, susitardama su atsakove dėl darbų kainos – 12 eurų už kv. m, sutiko atlikti ir kitus – papildomus – su gipso kartono montavimu susijusius darbus. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad buvo būtina atlikti kitus, šalių neaptartus papildomus darbus, ir atsakovė su tuo sutiko bei kad jai atitinkamai kyla pareiga šiuos darbus apmokėti. Kaip nurodyta pirmiau, tuo atveju, kai rangovui pasikreipus į užsakovą (šiuo atveju – subrangovui į rangovą), užsakovas nesutinka sumokėti už papildomus darbus, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties, t. y. nutraukti darbus ir jų nebevykdyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, ieškovei nustačius, jog bus būtina atlikti papildomus darbus, šalys suderino didesnę – 12 eurų už kv. m – kainą ir ieškovė toliau tęsė darbus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės užmokestį už atliktus papildomus darbus atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

Byloje nustačius, kad atsakovės mokėtina suma ieškovei už atliktus gipso montavimo darbus sudaro 5340 eurų, teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5340 eurų skolos už atliktus gipso kartono montavimo darbus (CPK 178-185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškiniu reikalaujama priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos <...>.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą tenkintinas iš dalies, abi šalys byloje yra privatūs juridiniai asmenys, tai ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (5340 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. vasario

13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (75,81 proc.), ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 24,19 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo iš viso 287 eurus (77 eurus už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones + 210 eurų už ieškinį) žyminio mokesčio. Teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas, prašymo netenkinant, tai ši žyminio mokesčio dalis ieškovei neatlygintina. Atsižvelgiant į tai, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (75,81 proc.) priteistinas iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 159,20 euro.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje esantys įrodymai (2026 m. liepos 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 26/42 ir 2026 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. SI26070711045829) patvirtina, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme atsakovė patyrė 300 eurų dydžio atstovavimo išlaidas. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėją teikiamą pagalbą 5, 8.2, 8.19 ir 8.20 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių ir atitinka kitus Rekomendacijose nurodytus kriterijus (Rekomendacijų 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (24,19 proc.) priteistinas iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 72,57 euro.

Dėl valstybei priteistinų išlaidų atlyginimo

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (47,34 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai, sprendžiant, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas proporcingai: iš ieškovės

11,45 euro, o iš atsakovės – 35,89 euro (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Manilta“, juridinio asmens kodas 305960110, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Josvainių statyba“, juridinio asmens kodas 305047722, 5340 (penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties) eurų skolą, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5340 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 159,20 euro (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Josvainių statyba“, juridinio asmens kodas 305047722, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manilta“, juridinio asmens kodas 305960110, 72,57 euro (septyniasdešimt dviejų eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manilta“, juridinio asmens kodas 305960110, 11,45 euro (vienuolikos eurų 45 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Josvainių statyba“, juridinio asmens kodas 305047722, 35,89 euro (trisdešimt penkių eurų 89 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Taurienė