Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjui advokatui Česlovui Dainiui Kazlauskui,

civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. Č. ir E. Č. atstovo advokato padėjėjo bei civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovo advokato apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, perduodant jį R. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. R. buvo uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, S. R. paskirta 54 MGL (2700 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. Č. iš civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo buvo priteista:

547,72 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai, susijusiai su patirtomis laidojimo išlaidomis, atlyginti, 3285,50 Eur negautų pajamų nuo 2024 m. spalio mėnesio iki 2026 m. vasario mėnesio (įskaitytinai) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

211,75 Eur periodinėmis išmokomis mokamą turtinės žalos atlyginimą nuo nuosprendžio priėmimo iki 2040 m. sausio 5 d., jo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal minimalios mėnesinės algos dydį;

2280 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Č. iš „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo buvo priteista:

3285,50 Eur negautų pajamų nuo 2024 m. spalio mėnesio iki 2026 m. vasario mėnesio (įskaitytinai) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

išlaikymą nuo nuosprendžio priėmimo dienos, mokamą po 211,75 Eur periodinėmis išmokomis iki E. Č. pilnametystės (2040 m. liepos 30 d.), priteisto išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal minimalios mėnesinės algos dydį, iš šių išmokų kiekvieną mėnesį atimant E. Č. išmokėtas šalpos našlaičių pensijos sumas;

2280 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

S. R. 2024 m. spalio 18 d., apie 18.15 val., Trakų rajone, vairuojamu automobiliu „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kelio A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 21 kilometre vienintele tos krypties eismo juosta nuo Vilniaus miesto pusės link Varėnos miesto, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136, 136.3 punktų reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, jog lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, t. y., neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, lenkdamas įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą tiesiogiai prieš priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą O. C. ir su juo susidūrė, po ko šis automobilis susidūrė su iš paskos važiavusiu ir stabdžiusiu automobiliu „Fiat Doblo“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. S.. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui D. R. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas O. C. (duomenys neskelbtini) nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, taip pat buvo sugadintos trys transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas advokato padėjėjas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 2 d. nuosprendį ir abiem nukentėjusiosioms priteisti papildomai po 72280 Eur jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose nukentėjusiems asmenims yra nustatomos ir priteisiamos ženkliai didesnės pinigų sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti nei šiuo atveju nustatė pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikos pavyzdžiai, kuriais buvo remiamasi skundžiamame nuosprendyje, neatitinka šių dienų realijų bei ekonominių pokyčių.

Nukentėjusiųjų atstovas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant asmens patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, privalu atsižvelgti į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį. Advokato padėjėjo įsitikinimu, nukentėjusiųjų prašomi nustatyti patirtos neturtinės žalos dydžiai, t. y. po 100000 Eur, atitinka teismų praktikos tendencijas.

Skunde tikinama, kad padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jų sukeltos pasekmės leidžia nustatyti didesnį nei įprasta emocinį nukentėjusiųjų skausmą. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad žuvusiojo sutuoktinė tik iš viešojo informavimo priemonių sužinojo apie eismo įvykį. Nukentėjusioji N. Č. dešimt dienų matė ligoninėje gulintį suluošintą sutuoktinį ir galėjo tik viltis, kad jis išgyvens. Be to, ši nukentėjusioji turėjo apsispręsti, ar mažametei dukrai leisti paskutinį kartą pamatyti tėvą ir su juo atsisveikinti.

Nukentėjusiųjų atstovas mano, kad neturtinės žalos dydžio ribų nustatymas teismų praktikoje yra ydingas, nes jis nekuria teisinio stabilumo, skatina kompensacinės funkcijos stagnaciją ir nukentėjusiųjų nuasmeninimą.

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo ir šį ieškinį atmesti arba jį palikti nenagrinėtu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog, nustatant priteistiną sumą E. Č., kuri yra žuvusiojo išlaikytinė, turi būti atsižvelgta į šalpos našlaičio pensijos dydį ir šiuo dydžiu turi būti mažinamas išlaikymo dydis. Pažymima, kad šalpos našlaičio pensija Lietuvos Respublikoje yra didesnė negu pirmosios instancijos teismo paskaičiuota išlaikymo suma, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiosios išlaikymui skirtos sumos dydį.

Civilinio atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog baudžiamojoje byloje nėra informacijos apie skirtą šalpos našlaičio pensiją, t. y. prašymas dėl šios pensijos skyrimo dar neišnagrinėtas, laukiant duomenų iš Ukrainos Respublikos kompetentingos institucijos apie O. C. darbo stažą šioje valstybėje. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neatliko jokių skaičiavimų, o nusprendė, jog iš priteistos išlaikymo sumos turi būti atimtas šalpos našlaičio pensijos dydis. Šiuo atveju civiliniam atsakovui nėra aišku, kaip vykdyti skundžiamą nuosprendį, nes nebuvo išaiškinta, kas turi pateikti informaciją dėl skirtos našlaičių pensijos, kas bus su jau išmokėtomis sumomis, jeigu paaiškės, kad skirta šalpos našlaičio pensija viršija priteistą išlaikymą ir atsakovas neturi prievolės mokėti jokių sumų. Vykdymo atgręžimas dėl jau išmokėtų sumų priteisimo iš nepilnametės neatitiktų ekonomiškumo bei protingumo principų.

Skunde pažymima, kad šiuo atveju susidarys situacija, kai priimto sprendimo nebus galima įvykdyti, nes nemokant priteistos – 211,75 Eur sumos, bus skaičiuojamos palūkanos ir išduotas vykdomasis raštas, o 211,75 Eur mokėjimas taip pat bus vertinamas kaip netinkamas sprendimo vykdymas, nes ši suma gali būti mokama tik atėmus našlaičio pensijos sumą. Toks teisinis neapibrėžtumas yra negalimas ir pirmosios instancijos teismas turėjo palikti ieškinį šioje dalyje nenagrinėtą.

Civilinio atsakovo atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio nuostatas. Paminėta norma yra taikoma tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo įstatymuose nustatyta tvarka nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Šiuo atveju nustatyta, kad O. C. įvykio metu, t. y. 2024 m. spalio 18 d., buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Įvykio metu, jis vairavo UAB „O.“ priklausančią transporto priemonę „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), O. Č., vairuodamas įmonės automobilį, veikė įmonės naudai, įvykis įvyko važiuojant iš darbo. Nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį, sukuria asmeniui teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, nepagrįstai plečiamai taikė CK 6.284 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą dėl dalies civilinio ieškinio tenkinimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas advokato padėjėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o civilinio atsakovo atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti. To paties prašė ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė N. Č.. Civilinio atsakovo atstovas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovo apeliacinį skundą atmesti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės nepageidavo pasisakyti dėl apeliacinių skundų, o jo gynėjas advokatas dėl apeliacinių skundų prašė spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų atstovo advokato padėjėjo ir civilinio atsakovo atstovo advokato apeliaciniai skundai yra atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju vertins tik tai, ar skundžiamu nuosprendžiu buvo tinkamai nustatyti nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių patirtos neturtinės žalos dydžiai, taip pat vertins, ar tinkamai buvo išspręsti klausimai, susiję su dalies nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos priteisimu iš civilinio atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių atstovo apeliacinio skundo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Čia iš karto pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl O. C. žūties neturtinę žalą patyrė tiek jo sutuoktinė, tiek mažametė dukra. Jokių ginčų, kad dėl padaryto nusikaltimo kilusių padarinių nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą, nekilo ir nekyla. Taigi nagrinėjamu atveju vertintina tik tai, ar skundžiamu nuosprendžiu buvo tinkamai nustatyta nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška (pirmosios instancijos teismas kiekvienos iš nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą įvertino 30000 Eur (civilinis atsakovas dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo kiekvienai nukentėjusiajai sumokėjo po 27720 Eur neturtinei žalai atlyginti)).

CK nėra nustatytas neturtinės žalos piniginės išraiškos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismams. Nustatant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat privalu vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi būti atsižvelgiama ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-942/2017, 2K-85-628/2019). Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, poreikis atsižvelgti į analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas kyla iš būtinybės užtikrinti asmenų lygybės prieš įstatymą, protingumo, teisinio tikrumo, prognozuojamumo bei kitų principų reikalavimų įgyvendinimą. Be jokių abejonių, sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos dydžio piniginės išraiškos dydžio, turi būti atsižvelgta ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-495/2025, 2K-80-697/2025).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai, atsižvelgus į konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, paprastai svyruoja nuo apytiksliai 2900 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo apytiksliai 4300 Eur iki apytiksliai 32000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui). Be jokių abejonių, galima rasti ir teismų procesinių sprendimų pavyzdžių, kuomet eismo įvykio metu žuvusio asmens vaikams bei (ar) sutuoktiniui yra priteisiamos ir didesnės pinigų sumos nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, tačiau kiekvienu atveju žalos dydžio nustatymą lemia individualios konkrečios situacijos aplinkybės. Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose nėra laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-942/2021, 2K-183-628/2025). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė reikšmingesnių pokyčių teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos dydžius nukentėjusiems asmenims baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu net ir besikeičiant ekonominei situacijai, pragyvenimo lygiui ir nuo 2018 metų pasikeitus reikšmingam teisiniam reguliavimui. Tokių teismų praktikos pokyčių bei aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, nenurodė ir jų atstovas apeliaciniame skunde. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė iš esmės didžiausią neturtinės žalos dydį, koks panašiais atvejais paprastai yra nustatomas žuvusiojo vaikui, ir artimą didžiausiam neturtinės žalos dydžiui, koks paprastai nustatomas žuvusiojo sutuoktiniui.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovo apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių teismų procesinių sprendimų, priimtų panašiose baudžiamosiose bylose, kuriuose eismo įvykio metu žuvusio asmens vaikui ir (ar) sutuoktiniui būtų priteistos tokios ar bent panašaus dydžio sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti, kokias buvo prašoma priteisti civiliniame ieškinyje ir yra prašoma priteisti apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde, kritikuojant teismų praktiką, kaip orientyrą sprendžiant klausimus, susijusius su patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-628/2023, 2K-132-942/2021, 2K-171-891/2025 ir 2K-80-697/2025, taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-365/2025, tvirtinama, kad panašiose situacijose nukentėjusiesiems yra nustatomos ženkliai (dvigubai ir daugiau) didesnės pinigų sumos jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, nei buvo nustatytos skundžiamame nuosprendyje. Vis tik apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu teiginiu, nes nurodytose baudžiamosiose bylose buvo nustatytos kitokios esminės faktinės aplinkybės nei šioje byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-891/2025 (šioje nutartyje buvo vertinamas ir Vilniaus apygardos teismo nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-365/2025, teisėtumas bei pagrįstumas), buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu žuvo mažametis asmuo, ir buvo sprendžiamas klausimas dėl jo tėvų patirtos neturtinės žalos dydžio. Čia pastebėtina, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kuri buvo padaryta atsižvelgus į teismų priimamus procesinius sprendimus panašaus pobūdžio bylose, jog dėl asmens žūties eismo įvykio metu nustatomos neturtinės žalos dydis jo vaikui paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur, sutuoktiniui nuo 4344,30 Eur iki 31298 Eur, žuvusiojo tėvui ir (ar) motinai nuo 2896,20 Eur iki 26065 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023, taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl eismo įvykyje žuvusio mažamečio tėvų patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvų patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo, kai eismo įvykį, kurio metu žuvo vienintelis nukentėjusiųjų vaikas, sukėlė neblaivus asmuo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025, buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kai nukentėjusiųjų nepilnamečiui vaikui eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, vaikas liko neįgalus visam gyvenimui. Taigi vien iš to, kas buvo aptarta anksčiau, yra akivaizdu, kad nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių atstovo apeliaciniame skunde minimų baudžiamųjų bylų aplinkybės nėra analogiškos ar itin panašios į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes. Čia pastebėtina, kad aptarta teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai nustatoma, jog eismo įvykio metu žuvo ar nukentėjo mažametis/nepilnametis asmuo, ar vienintelis vaikas, tėvai dėl egzistuojančių ryšių patiria didesnę neturtinę žalą, nei tais atvejais, kai žūsta suaugęs asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių atstovo teiginys, jog prašomas nustatyti nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikos tendencijas, nėra pagrįstas. Nukentėjusiųjų atstovas, bandydamas susieti patirtos neturtinės žalos dydžius su minimalios mėnesinės algos ar vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) pokyčiais nuo 2015 metų, savo pozicijos nepagrindžia nei teisės aktų nuostatomis, nei teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo (patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu) (toliau – Rekomendacijos) 3 punkte yra nustatyta, kokius kriterijus būtina vertinti sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo mirus asmeniui. Rekomendacijų 4.5 punkte yra nustatyta, kad asmens mirties atveju rekomenduojama nustatyti iki 30 MMA dydį neturtinei žalai vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, atlyginti. Šiuo atveju civilinis atsakovas nukentėjusiosioms sumokėjo pinigų sumas, kurios atitiko maksimalų rekomenduojamą nustatyti neturtinės žalos dydį (2024 metais, kai žuvo O. C., MMA buvo 924 Eur (neatskaičius mokesčių)), o pirmosios instancijos teismas šias sumas nukentėjusiosioms dar padidino 2280 Eur. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į MMA pokyčius ir tuo pačiu besikeičiantį gyvenimo lygį Lietuvos Respublikoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčui dėl neturtinės žalos padarymo išspręsti negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-719/2025, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025), tačiau tai nereiškia, jog šios žalos dydžio apskritai nereikia pagrįsti, o tik remtis subjektyvia nukentėjusio asmens ar jo atstovo pozicija. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nei pirmosios instancijos teisme, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo pagrįsta, dėl kokių priežasčių nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala turėtų būti nustatyta didesnė nei buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, kodėl neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis nei paprastai tokiais atvejais teismų nustatomas didžiausias šios žalos dydis žuvusiųjų vaikams ir sutuoktiniams.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, spręsdamas dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog žala buvo padaryta neatsargiais (neatsargiais bei nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį nei esant tyčiniais kaltininko veiksmais padarytai žalai) kaltininko, kuris gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pagal galimybes teikia nukentėjusiosioms pagalbą, veiksmais. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tarp nukentėjusiųjų bei žuvusiojo egzistavusį artimą ryšį, nukentėjusiųjų išgyvenimus, patirtus praradus artimą žmogų, kurie, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apima nevilties, baimės bei netikrumo dėl ateities jausmus, pyktį, bejėgiškumą, šoką ir pan. Taip pat buvo įvertinti išgyvenimai, kuriuos N. Č. patyrė sužinojusi, kad sutuoktinis pakliuvo į eismo įvykį, ir suvokdama, jog sutuoktinis greičiausiai neišgyvens, o tuo atveju, jeigu išgyvens, liks neįgalus (tokia nežinia dėl sutuoktinio likimo tęsėsi dešimt dienų).

Apeliacinės instancijos teismui yra akivaizdu, kad nukentėjusiųjų gyvenimas dėl O. C. mirties pasikeitė visam laikui. Pažymėtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys). Nekyla jokių abejonių, kad šiuo atveju šeimos, kurios vienas iš narių buvo žuvusysis, kūrimas tapo apsunkintas ir tokia šeima, kokia buvo kuriama bendromis žuvusiojo, N. Č. ir pagal galimybes, kurias lemia amžius, E. Č. pastangomis, nebeegzistuos. Šiuo metu likę šeimos nariai susiduria ir ateityje susidurs su sunkumais, prie kurių (kaip vienas iš sutuoktinių ir tėvų) sprendimo bei pašalinimo būtų galėjęs prisidėti žuvusysis. Taigi nukentėjusiosioms pačioms reikės dėti daugiau pastangų, siekiant būti socialiai vertingais asmenimis, norint įgyvendinti savo interesus, kurie yra susiję ir su visos visuomenės bei valstybės gerove. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad O. C. žūtis turės įtakos ir jo mažametės dukros socialinei raidai, akivaizdu, jog vaikas prarado vieną iš savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo garantų, neteko galimybės remtis sukaupta vieno iš artimiausių asmenų gyvenimiška patirtimi, patarimais bei kita pagalba, kuri lemia ir galimas vaiko ateities perspektyvas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta anksčiau, atsižvelgęs į teismų praktiką analogiškos kategorijos baudžiamosiose bylose nustatant neturtinės žalos dydžius, konstatuoja, kad nukentėjusiosioms skundžiamu nuosprendžiu patirtos neturtinės žalos dydžiai buvo nustatyti tinkamai, jie nevertintini kaip neatitinkantys jų emocinio skausmo, patirtų bei patiriamų nepatogumų, išgyvenimų. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad nustatyti neturtinės žalos dydžiai neatitinka ekonominio valstybės gyvenimo lygio, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, yra aiškiai per maži. Aplinkybės, kad N. Č. tik iš viešojo informavimo priemonių sužinojo apie tai, jog jos sutuoktinis pakliuvo į eismo įvykį ir buvo sužalotas, nėra pagrindas didinti pirmosios instancijos teismo nustatytų neturtinės žalos dydžių. Tas pats pasakytina ir apie tai, kad nukentėjusioji turėjo spręsti, ar tikslinga dukrai leisti paskutinį kartą pamatyti tėvą.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo.

Civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Lietuvos Respublikoje mokamos šalpos našlaičių pensijos dydis yra didesnis nei nukentėjusiajai E. Č. skundžiamu nuosprendžiu priteistas išlaikymo dydis, todėl išlaikymo, iš kurio turi būti atimamas mokamos šalpos našlaičių pensijos dydis, priteisimas iš civilinio atsakovo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Visų pirma pažymėtina, kad skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriuje nebuvo išnagrinėtas našlaičio pensijos skyrimo E. Č. klausimas, nes iš Ukrainos Respublikos nebuvo gauti duomenys apie O. C. darbo stažą minėtoje valstybėje. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo (toliau – ŠPĮ) 11 straipsnyje yra nustatyta, kad šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 šalpos pensijų bazės dydžio kiekvienam mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaikui (įvaikiui). Šiuo metu šalpos pensijų bazės dydis yra 261 Eur. Darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog E. Č. yra pagrindas skirti šalpos našlaičių pensiją, jai būtų mokama 130,50 Eur dydžio išmoka. Taigi apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad šalpos našlaičio pensijos dydis Lietuvos Respublikoje yra didesnis negu pirmosios instancijos teismo nustatyta iš civilinio atsakovo E. Č. priteista periodiškai kas mėnesį mokėtina išlaikymo suma.

ŠPĮ 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šalpos našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti socialinio draudimo našlaičių pensijų, našlaičių išmokų, paskirtų vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl socialinio draudimo pensijų mokėjimo, užsienio valstybės mokamų našlaičių išmokų ar valstybinių našlaičių pensijų už tą patį mirusį (paskelbtą mirusiu) asmenį, kurios yra didesnės arba tokio paties dydžio kaip šalpos našlaičių pensija. Taigi sprendžiant dėl teisės į šalpos našlaičių pensiją, pirmiausia turi būti įvertinta, ar asmuo turi teisę gauti socialinio draudimo našlaičių pensiją, įskaitant pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus ar Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis mokamas analogiškas išmokas. Tik įvertinus ir nustačius, kad asmuo neturi teisės gauti socialinio draudimo našlaičių pensijos ar kitos analogiškos išmokos, kurios būtų didesnės ar tokio paties dydžio kaip šalpos našlaičio pensija, gali būti sprendžiamas jo teisės į šalpos našlaičių pensiją klausimas.

Kaip jau buvo minėta, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo gauti Ukrainos Respublikos kompetentingos institucijos duomenys apie mirusiojo asmens socialinio draudimo stažą šioje valstybėje. Dėl šios priežasties nebuvo priimtas sprendimas dėl našlaičio pensijos skyrimo, t. y., ar žuvusiojo dukra turi teisę gauti socialinio draudimo našlaičių pensiją, pagal tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatas mokamas analogiškas išmokas, ar, nesant tokios teisės, jai būtų paskirta šalpos našlaičių pensija. Atsižvelgiant į tai, kad šalpos našlaičių pensija yra subsidiaraus pobūdžio išmoka, kurios skyrimo klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius, jog asmeniui nėra pagrindo paskirti socialinio draudimo našlaičių pensiją, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad E. Č. bus mokamos šalpos našlaičių pensijos išmokos, kurios turės būti išskaičiuotos iš civilinio atsakovo priteistų periodinių išlaikymo išmokų. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl išskaitomų išmokų yra keistina, nurodant, jog iš civilinio atsakovo priteistų periodinių išmokų išskaitytinos E. Č. paskirtos našlaičių pensijos išmokos, t. y. socialinio draudimo našlaičių pensijos arba šalpos našlaičių pensijos išmokos, priklausomai nuo to, kokios rūšies našlaičių pensija jai bus paskirta teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio atsakovo atstovo teiginiai, kad šiuo atveju nėra aišku, kaip turėtų būti vykdoma skundžiama nuosprendžio dalis, nes nėra aišku, kas turėtų pateikti informaciją dėl skirtos našlaičių pensijos, kaip reikės elgtis su jau išmokėtomis sumomis, jeigu paaiškės, jog mokama našlaičio pensija viršys priteistą sumą, yra vertintini kaip deklaratyvūs. Akivaizdu, kad šiuo metu visą priteistą pinigų sumą privalo mokėti civilinis atsakovas, kuris apie nukentėjusiajai paskirtas išmokas informaciją turi teisę gauti teisės aktuose nustatyta tvarka, remdamasis ir priimtais teismų procesiniais sprendimais. Nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad aplinkybė, jog civilinis atsakovas mokės nukentėjusiajai E. Č. visą skundžiamu nuosprendžiu priteistą išlaikymo sumą, galėtų būti vertinama kaip netinkamas sprendimo vykdymas. Paaiškėjus, kad civilinis atsakovas sumokėjo nukentėjusiajai didesnes pinigų sumas nei turėjo mokėti, klausimai, susiję su susidariusia permoka, gali ir privalo būti sprendžiami teisės aktuose nustatyta tvarka (pavyzdžiui, derybų būdu ir t. t.), šie klausimai gali būti ir apskritai nesprendžiami, jeigu civilinis atsakovas manytų, jog jų sprendimas neatitiktų ekonomiškumo bei protingumo principų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra jokio pagrindo aptariamoje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ar tuo labiau atmesti.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisę į šio įstatymo nustatytas draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam pagal NADPLSDĮ 6 straipsnį. Pagal NADPLSDĮ teisę į draudimo išmokas turi tik asmenys, kurie draudiminio įvykio metu buvo apdrausti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Pastebėtina, kad NADPLSDĮ 4 straipsnyje yra nurodyta, kokie asmenys yra privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad O. C., gimęs (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 18 d. nebuvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Taigi atsižvelgus į tai, kad žuvusysis įvykio dieną nebuvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nėra jokio pagrindo sutikti su civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.284 straipsnio nuostatas, kurio ketvirtojoje dalyje yra nustatyta, jog šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teiginys, jog civilinis atsakovas dėl turtinės žalos galėtų pareikšti reikalavimus VSDFV, yra nepagrįstas, nes yra akivaizdu, jog reikšti tokių reikalavimų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Skundžiamu nuosprendžiu N. Č. buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už konkrečias šiai nukentėjusiajai priteistas sumas nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nors minėtos palūkanos turėjo būti priteistos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Taigi ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra keistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovo advokato padėjėjo bei civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovo advokato apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta iš nukentėjusiajai E. Č. priteisto išlaikymo sumos atimti išmokėtas šalpos našlaičių pensijos sumas, pakeisti ir nustatyti, kad iš šiai nukentėjusiajai priteistų periodinių išlaikymo išmokų kiekvieną mėnesį turi būti atimamos jai išmokėtos socialinio draudimo našlaičių pensijos ar (ir) šalpos našlaičių pensijos sumos.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už N. Č. priteistas sumas nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pakeisti ir nustatyti, kad šios palūkanos priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.