Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) IES1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties, kurioje nagrinėtas ieškovo IES1 ieškinio atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo ir įpareigojimo atkurti juridinio asmens teisinį statusą Juridinių asmenų registre priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu. Ieškovas IES1, likviduotos Biržų miesto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Nr. 4 savininkų bendrijos buvęs pirmininkas, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2026 m. vasario 23 d. sprendimą likviduoti Biržų miesto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Nr. 4 savininkų bendriją ir įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą atkurti Biržų miesto (duomenys neskelbtini) 4 gyvenamojo namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisinį statusą Juridinių asmenų registre ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 1996 m. vasario 15 d. buvo įregistruota Biržų miesto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Nr. 4 savininkų bendrija (toliau – Bendrija). 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrijos pirmininku buvo išrinktas IES1, taip pat perrinktas 2023 m. kovo 23 d. Bendrijos narių susirinkime. 2024 m. lapkričio 8 d. ieškovas, kaip Bendrijos pirmininkas, pateikė duomenis juridinių asmenų registrui, tačiau jokių pranešimų iš VĮ Registrų centro, kad prašymas nepriimtas ar neįvykdytas, negavo, už paslaugą buvo apmokėta, pinigai negrąžinti. Po šios datos Bendrija toliau vykdė veiklą. Ieškovas 2026 m. kovo 12 d. sužinojo, kad Bendrija išregistruota iš VĮ Registrų centras, nes buvo likviduota 2026 m. vasario 23 d. VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas įregistruoti pakeistus duomenis, protokolo kopija, tačiau dėl nežinomų ir neaiškių priežasčių VĮ Registrų centras duomenų neįregistravo, tačiau tuo pačiu VĮ Registrų centrui tapo žinoma, kad Bendrija veiklą vykdo – išrinko valdymo organų narius, o viešai visada buvo prieinama informacija apie tai, kad Bendrija turėjo įdarbintą asmenį iki pat likvidavimo dienos. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai priėmė sprendimą likviduoti veikiančią Bendriją, todėl gindamas Bendrijos narių interesus, ieškovas prašo teismo atsakovės 2026 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir atkurti Bendrijos teisinį statusą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrija kaip juridinis asmuo yra pasibaigusi, neturinti teisių perėmėjo; Bendrijos procesinis teisnumas yra išnykęs, dėl to nebeegzistuojančios Bendrijos ieškinys negali būti priimtas, todėl atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat vertino, kad ieškinį padavė neįgaliotas asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl netinkamai nustatytos proceso šalies ir teisės pareikšti ieškinį

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinį pateikė Bendrija, o ją atstovauja pirmininkas IES1. Kaip matyti iš ieškinio, jį pateikia IES1, ieškinį jo vardu pasirašė atstovė – advokatė. Teisinių paslaugų sutartyje Nr. 26/0320/1 nurodyta, kad klientas yra IES1, sutartis pasirašyta paties IES1. Pažymėtina, kad šioje sutartyje nėra nurodyta, kad klientas yra Bendrija, o ją atstovauja IES1 ir Bendrijos vardu pasirašo teisinių paslaugų sutartį, taip pat ieškinyje nenurodoma ieškove Bendrija. Iš ieškinio turinio matyti, jog pateikiami argumentai iš teismų praktikos apie suinteresuoto asmens teisę skųsti Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojo sprendimą, jei mano, kad vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų ir yra pažeistos jo teisės. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad ieškinį pateikė Bendrija. Be to, pažymėtina, jei pirmosios instancijos teismui nebuvo aišku, kas teikia ieškinį, privalėjo būti nustatyti ieškinio trūkumai, o ne atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktų pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 2.70 straipsnį, konstatavo, kad pagal šiame straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, juridinio asmens likvidavimo juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūra gali būti aiškinama kaip susidedanti iš trijų etapų – numatomo inicijuoti likvidavimo etapo, inicijuojamo likvidavimo etapo ir likvidavimo etapo, kiekvieno iš kurių pasibaigimas, esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms, sudaro pagrindą kilti atitinkamiems įstatyme nustatytiems teisiniams padariniams. Juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūros metu atlikti JAR tvarkytojo veiksmai gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiami teismui (CK 2.70 straipsnio 10 dalis). JAR tvarkytojo iniciatyva vykdoma juridinio asmens likvidavimo procedūra ir priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį yra tiesiogiai susiję su juridinio asmens statuso pasikeitimu, be kita ko, sukeliančiu tam tikrus civilinio teisinio pobūdžio padarinius. Esant tokiam priimtam sprendimui ir jo sukeltiems teisiniams padariniams suinteresuotas asmuo, manantis, kad JAR tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų ir yra pažeistos jo teisės, gali teisme įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokį JAR tvarkytojo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024,

2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, spręsdama klausimą dėl Registrų centro priimtų sprendimų dėl juridinio asmens likvidavimo, yra nurodžiusi, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva vykdoma juridinio asmens likvidavimo procedūra ir sprendimas likviduoti juridinį asmenį yra tiesiogiai susiję su juridinio asmens statuso pasikeitimu, inter alia (be kita ko) sukeliančiu tam tikrus civilinio teisinio pobūdžio padarinius (pvz., CK 2.70 straipsnio 8 ir 9 dalys). Tai yra civilinių teisinių santykių sritis, reglamentuojama civilinės teisės normomis, todėl toks ginčas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme (šiuo aspektu žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-42/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2023).

Ginčo atveju ieškovas prašo panaikinti VĮ Registrų centro 2026 m. vasario 23 d. sprendimą likviduoti Biržų miesto (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Nr. 4 savininkų bendriją, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, suinteresuotas asmuo, manantis, kad JAR tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų ir yra pažeistos jo teisės, gali pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju ieškovas ieškinį teikia kaip suinteresuotas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėja bylą pagal atskirąjį skundą, neišeidamas už atskirojo skundo bei pirmosios instancijos teismo spręstų klausimų ribų, t. y. nevertino ieškovo teisinio suinteresuotumo egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą reikšti atitinkamą reikalavimą.

Dėl bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.