Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu. Tauragės apylinkės teismui 2026 m. sausio 28 d. preliminariu sprendimu patenkinus ieškinį iš atsakovo M. J. priteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juris LT“ 120,59 Eur skola, 1,37 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 121,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2026 m. sausio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas M. J. 2026 m. vasario 18 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodydamas, jog su ieškovės UAB „Juris LT“ pareikštu ieškiniu ir jo pagrindu priimtu preliminariu sprendimu nesutinka, nes nepateikti įrodymai dėl skolos susidarymo. Priteistos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra neproporcingai didelės, todėl turi būti mažintinos. Prašo preliminarų sprendimą panaikinti, paskirtą bylą nagrinėti bendrąja ginčo teisena. Ieškovė UAB ,,Juris LT“ atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Tauragės apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis 2026 m. kovo 26 d. 13:00 val. Nutartyje šalims buvo išaiškinta, kad teismo posėdis paskirtas 2026 m. kovo 26 d. 13 val. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose, adresu Stoties g. 25A, Tauragėje. Jeigu šalys ar jų atstovai negali atvykti į teismo posėdį, jie turi galimybę dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijos ryšį per Zoom platformą (CPK 175² straipsnis) pateikę teismui prašymą. Jeigu šalys ar jų atstovai negali atvykti į teismo posėdį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose ir neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, jie gali atvykti į artimiausius jų gyvenamosios vietos esančius teismo rūmus ir jiems bus sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu iš šių rūmų patalpų, pateikę bylą nagrinėjančiam teismui prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties, kuria preliminarus sprendimas panaikintas ir ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, neatvykus proceso šalims

CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes; kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 4 dalis).

Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, šis straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai).

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, šioje konkrečioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012, 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymas esant proceso šalių pasyvumui yra išimtinė procesinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai šalių procesinis elgesys akivaizdžiai rodo jų pasyvumą, nesidomėjimą bylos eiga ar nesuinteresuotumą ginčo išsprendimu, nesant jokių objektyvių, tokį procesinį elgesį pateisinančių, priežasčių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kiekvienu atveju privalo įvertinti, ar šalies elgesys iš tiesų sudaro pagrindą išvadai, kad ji atsisako savo reikalavimų ir nebesiekia pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Tais atvejais, kai asmuo aiškiai siekia, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, prioritetas turi būti teikiamas konstitucinės teisės į teisminę gynybą užtikrinimui, o ne formalių procesinių sankcijų taikymui. Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.

Nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, taip pat, kad iki teismo posėdžio pradžios ji neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, tačiau teigiama, kad ieškovės atstovas dalyvavo kitame teismo posėdyje, o pirmosios instancijos teismas skirdamas teismo posėdį, nepatikrino ieškovės atstovo užimtumo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, kad jos atstovas advokatas K. J. 2026 m. kovo 26 d. 13.30 val. dalyvavo kitame teismo posėdyje, kuris vyko Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose (civilinė byla Nr. e2-19-1054/2026) bei kuris buvo paskirtas 2026 m. vasario 18 d. teisėjos rezoliucija. O nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 26 d. 13.00 val. posėdį paskyrė 2026 m. kovo 10 d. nutartimi. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės atstovas tą pačią dieną dalyvavo kitoje byloje paskirtame posėdyje, kuris buvo paskirtas anksčiau.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus nepateikimas dokumentiniame procese savaime nepatvirtina ieškovės pasyvumo ar nesuinteresuotumo bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 430 straipsnio 2 dalį ieškovas turi teisę pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. CPK 430 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškovui nepateikus tokio atsiliepimo, sprendimas ieškovui už akių negali būti priimamas. Taigi atsiliepimo į prieštaravimus nepateikimas negali būti siejamas su ieškinio nepalaikymu, kadangi ieškovė turi teisę, bet ne pareigą teikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į bylos nagrinėjimo stadiją, t. y. byla nagrinėta dokumentinio proceso tvarka, byloje jau buvo priimtas preliminarus sprendimas, atsakovas pateikė prieštaravimus, o byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Taigi procesas nebuvo pradinėje stadijoje. Ieškinio palikimas nenagrinėtu tokioje stadijoje reikštų poreikį ieškovei iš naujo inicijuoti procesą, pakartotinai teikti procesinius dokumentus, iš naujo eikvoti šalių ir teismo laiką. Tokia pasekmė neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 2 ir 7 straipsniai). Atskirojo skundo pateikimas taip pat patvirtina, kad ieškovė nėra praradusi suinteresuotumo bylos baigtimi ir siekia, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės. Taigi, byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nebepalaiko ieškinio reikalavimų ar siekia vilkinti procesą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, rėmėsi posėdžio metu buvusia procesine situacija: į teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei atsakovas, iki posėdžio pradžios nebuvo pateikta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą šalims nedalyvaujant, taip pat nebuvo pateikta duomenų apie neatvykimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada atitiko formalų procesinį pagrindą. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šios procesinės pasekmės proporcingumo, vertina ir po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjusias aplinkybes. Ieškovės pateiktas atskirasis skundas patvirtina, kad ji nėra praradusi suinteresuotumo bylos nagrinėjimu, priešingai – siekia, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės. Todėl vien ieškovės ir jos atstovo neatvykimas į vieną teismo posėdį, esant vėliau nurodytai objektyviai atstovo užimtumo kitoje byloje aplinkybei, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės procesinį pasyvumą ar nesuinteresuotumą bylos baigtimi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, prioritetą nepagrįstai suteikė formaliam procesiniam aspektui. Toks CPK 246 straipsnio 4 dalies taikymas nagrinėjamu atveju neatitinka civilinio proceso tikslų, proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas formaliai tinkamai taikė procesines teisės normas, tačiau ginčo atveju toks taikymas neatitinka civilinio proceso tikslų, proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.