- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-21
- Bylos Nr.
- 1S-434-1121/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-3-00019-2026-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pran.)
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Pareiškėjas
- Valsts policija Vidzemes regiona parvalde Rietumvidzemes iecirknis
- Advokatai
- Dainius Žiedas
Byla Nr. 1S-434-1121/2026 Teisminio proceso Nr. 1-36-3-00019-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3 (S)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Vidžemės regiono departamento prašymas dėl 2026 m. vasario 16 d. piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Vidžemės regiono departamento 2026 m. vasario 16 d. priimtu sprendimu Nr. 01187002090426 (sprendimas įsiteisėjo 2026 m. balandžio 28 d.), A. L. paskirta 270 Eur piniginė sankcija, už tai, kad jis 2026 m. vasario 16 d., 23.21 val. vairavo transporto priemonių junginį, sudarytą iš ,,Scania R530“ sunkvežimio, kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabos, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini), greitkelyje P-10, 2 km nuo Inčukalnio link Ropažių, važiavo Inčukalnio kryptimi. 2-ajame greitkelio P-10 kilometre, nustačius duomenis iš A. L. vairuotojo kortelės (vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad nuo 2026 m. vasario 5 d., 06.55 val. iki 2026 m. vasario 7 d., 01.49 val., jis viršijo leistiną vairavimo laiko limitą per 24 valandų laikotarpį, kas pasireiškė devynių (9) valandų leistino vairavimo laiko limito viršijimu devyniomis (9) valandomis ir keturiomis (4) minutėmis. Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio finansinių baudų pripažinimo (toliau – ir Tarybos pamatinis sprendimas) nuostatomis, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama A. L. paskirtą piniginę sankciją pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2026 m. birželio 15 d. skundžiama nutartimi Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą tenkino. Nutartyje nurodoma, kad byloje nesant duomenų apie tai, jog A. L. būtų sumokėjęs paskirtą piniginę sankciją, taip pat nenustačius pagrindų, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakytų pripažinti piniginę sankciją ir negalėtų būti vykdomas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas Lietuvos Respublikoje, paskirta piniginė sankcija pripažintina ir vykdytina pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Pirmosios instancijos teismo nutartimi A. L. įpareigotas 270 Eur dydžio piniginę sankciją sumokėti per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Skundo argumentai ir prašymai
Skundu A. L. atstovas advokatas Dainius Žiedas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutartį. Skundas grindžiamais šiais esminiais argumentais: A. L. 2026 m. vasario 16 d. vežė krovinį ir buvo sustabdytas policijos. Policija patikrino dokumentus, nusirašė duomenis ir neįteikę jokio sprendimo jau po vidurnakčio (17 d.) leido važiuoti toliau. Vėliau A. L. gavo elektroninių laiškų latvių kalba, bet jų nesuprato, tuomet nežinojo, kad čia dėl to paties sustabdymo, manė kad laiškai su virusu ar bandymas išvilioti pinigus. Šiaulių apylinkės teismas nagrinėjo kitus Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymus dėl 2026 m. vasario 16 d. priimtų nutarimų pripažinimo ir vykdymo. Šiose bylose nustatyta, kad sprendimai dėl sustabdymo vasario 16 d. priimti kovo 11 d., ir, kaip šioje byloje, įsiteisėjo balandžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismai, nustatę, kad 2026 m. vasario 16 d. nevyko bylos nagrinėjimas – nepriimtas ir A. L. neįteiktas nutarimas, kuris taip pat neišverstas iš latvių kalbos, bylose Nr. E1-931-1002/2026, E1-929-1113/2026, E1-937-1113/2026, E1-933-1251/2026, E1-930-1204/2026, E1-935-899/2026, E1-945-1251/2026 atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti paskirtas pinigines sankcijas. Šioje byloje, kaip ir nurodytose egzistuoja BPK 365¹ straipsnio 7-11 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, kadangi A. L. nedalyvavo bylos nagrinėjime Latvijoje, o nutarimas neišverstas į lietuvių kalbą. Akcentuota, kad pagal Latvijos Respublikos Administracinės atsakomybės įstatymo 184 straipsnį, nutarimo, kuriuo paskirta administracinė nuobauda apskundimo terminas yra 10 darbo dienų, todėl balandžio 28 d. įsiteisėjęs sprendimas negalėjo būti priimtas ir įteiktas sustabdymo metu. Pažymėta, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas, yra pagrindas nepripažinti ir nevykdyti sprendimo, jei jis nebuvo išverstas į asmeniui suprantamą kalbą. Pagal Tarybos pamatinio sprendimo 1 straipsnio a punktą, privaloma užtikrinti, kad, įteikiant sprendimą, kuriuo skiriama tokia bauda, suinteresuotasis asmuo būtų jam suprantama kalba informuotas apie svarbiausias minėto sprendimo dalis, iš kurių galėtų suprasti, kuo yra kaltinamas, taip pat pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, arba apie galimybę prireikus gauti šių dalių vertimą raštu. Dėl to vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, remdamasi Tarybos pamatinio sprendimo 20 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, kuriuo jo adresatui skiriama finansinė bauda, jeigu šis sprendimas jam įteikiamas kartu nepateikiant pirmesniame punkte nurodytų sprendimo dalių vertimo į jam suprantamą kalbą ir nesuteikiama galimybė prireikus gauti tokio vertimo (2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Atstovo vertinimu, A. L. nedalyvavus bylos nagrinėjime, negavus sprendimo išversto į lietuvių ar jam suprantamą kalbą, išaiškintos jo teisės, neįgyvendinta teisė į tinkamą procesą ir remiantis Tarybos pamatinio sprendimo ir BPK nuostatomis yra pagrindas nepripažinti ir neleisti vykdyti finansinės sankcijos. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Aukštesnės instancijos teismo išvados ir argumentai
A. L. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundas tenkintinas iš dalies
Susipažinus su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu matyti, kad teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, konstatavo, jog BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje išvardintų pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, paskirtą Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Vidžemės regiono departamento 2026 m. vasario 16 d. priimtu sprendimu, nėra. Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs atstovo skundo argumentus, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarties motyvus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl yra teisinis pagrindas ją panaikinti. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pagal Tarybos pamatinio sprendimo 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, jog jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Minėto Tarybos pamatinio sprendimo nuostatos inkorporuotos ir į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę sistemą, jas įgyvendinant BPK 365¹ ir 365² straipsniuose įtvirtintomis teisinėmis normomis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodoma, jog pripažinti piniginę sankciją atsisakoma tuo atveju, jeigu ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Taip pat ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; 8 punkte numatyta, kad piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; 9 punkte numatyta, kad piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo. Iš byloje esančio Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikto liudijimo (1 t., b. l. 25–33) matyti, kad sprendimas, kuriuo A. L. buvo paskirta piniginė sankcija, priimtas 2026 m. vasario 16 d., t. y. tą pačią dieną, kada buvo padarytas pažeidimas ir įsiteisėjo 2026 m. balandžio 28 d. Liudijimo h skyriaus 2 punkto b papunktyje pažymėta, kad byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka bei patvirtinama, kad asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus, tačiau h skyriaus 3 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas. Apygardos teismo vertinimu, pateiktas liudijimas yra užpildytas nepilnai, nes nėra aiškiai nurodyta, ar asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, t. y. liudijimas nepatvirtina, jog A. L. būtų žinojęs apie numatytą posėdžio, kuriame bus priimtas sprendimas, datą ir vietą, apie tai, kad sprendimas gali būti priimtas jam nedalyvaujant, nepatvirtina, jog asmuo žinojo, kad bylos nagrinėjime gali dalyvauti asmeniškai ar per įgaliotus asmenis, nėra, aišku ar sprendimas priimtas rašytinio ar žodinio proceso tvarka, kaip ir nepatvirtina to, kad jam buvo įteiktas sprendimas lietuvių ar kita suprantama kalba ir asmuo buvo aiškiai informuotas apie savo teises bei pareigas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 1 straipsnio a papunktį, privaloma užtikrinti, kad, įteikiant sprendimą, kuriuo skiriama finansinė bauda, suinteresuotasis asmuo būtų jam suprantama kalba informuotas apie svarbiausias minėto sprendimo dalis, iš kurių galėtų suprasti, kuo yra kaltinamas, taip pat pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, arba apie galimybę prireikus gauti šių dalių vertimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Pagal šį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą sprendimo, kuriuo asmeniui paskiriama piniginė sankcija, svarbiausios dalys privalo būti įteikiamos, išsiunčiamos jam suprantama kalba. Be to, apylinkės teismui kartu su liudijimu taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų ar dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog A. L. buvo tinkamai informuotas apie kompetentingos institucijos sprendimu jam paskirtą piniginę sankciją ar, kad jam šis sprendimas buvo tinkamai įteiktas. Nagrinėjamu atveju, taip pat matyti, jog bylos medžiagoje yra pateikti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pranešimai dėl galimai paskirtos baudos, tačiau jie yra latvių kalba (1 t., b. l. 17–22), todėl nėra galimybės, nustatyti, jog būtent tai yra Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybės policijos Vidžemės regiono departamento 2026 m. vasario 16 d. sprendimas. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nustatęs šias ginčytinas aplinkybes, visų pirma, turėjo konsultuotis su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip tai numato BPK 365¹ straipsnio 4 dalies nuostatos. Tuo tarpu apylinkės teismas nesiėmė jokių realių priemonių, kad būtų išsiaiškintos šios aplinkybės, nebuvo kreiptasi į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas, siekiant gauti papildomą informaciją, patvirtinančią, jog A. L. buvo tinkamai informuotas apie teisminį nagrinėjimą, apie kompetentingos institucijos priimtu sprendimu jam paskirtą piniginę sankciją, jog jam šis sprendimas buvo tinkamai įteiktas bei išverstas į jam suprantamą kalbą ir jam pranešta apie galimybę tokį sprendimą ginčyti Latvijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant jo teisių bei teisėtų interesų. Iš aptartų duomenų, skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio ir skundo argumentų akivaizdu, kad apylinkės teismo nebuvo aiškiai ir be abejonių nustatyta, kad A. L. buvo tinkamai informuotas apie Latvijos Respublikoje paties padarytą aptariamą teisės pažeidimą, apie užsienio valstybėje vykusio posėdžio datą ir vietą, taip pat ir apie tai, kad dėl įvykdyto teisės pažeidimo yra priimtas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas bei tokį sprendimą ir kitus dokumentus gavo lietuvių ar kita jam suprantama kalba. Atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus prieštaravimus liudijime, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad konsultuojantis su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip numatyta BPK 365¹ straipsnio 4 dalyje, Tarybos pamatinio sprendimo 7 straipsnio 3 dalyje, ir pašalinus visas abejones, bus galima spręsti yra ar nėra kliūčių pripažinti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybės policijos Vidžemės regiono departamento 2026 m. vasario 16 d. sprendimu byloje Nr. 01187002090426 A. L. paskirtą piniginę sankciją ir ją vykdyti. Todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – klausimas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduotinas iš naujo nagrinėti apylinkės teismui (Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
A. L. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Vidžemės regiono departamento prašymą dėl 2026 m. vasario 16 d. sprendimo Nr. 01187002090426, kuriuo A. L. skirta piniginė sankcija, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.