- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-21
- Bylos Nr.
- e2A-882-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06733-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- V. A., A. A., A. N., R. N., J. Z., S. Z.
- Ieškovas
- AB Energijos skirstymo operatorius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. A., A. A., A. N., R. N., J. Z. ir S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams V. A., A. A., A. N., R. N., J. Z., S. Z. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti atsakovams V. A., A. A., A. N., R. N., J. Z. ir S. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 47 kv. m ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Elmova“ parengtą „Elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų, (duomenys neskelbtini), projektas“ Elektros tinklų servituto nustatymo planą, plane pažymėtą koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 9; pripažinti ieškovės teisę nustatyti planuojamų įrengti elektros tinklų 47 kv. m ploto apsaugos zoną pagal UAB „Elmova“ parengtą „Elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų, (duomenys neskelbtini) projektas“ Elektros tinklų apsaugos zonos nustatymo planą be šio žemės sklypo bendrasavininkų (atsakovų) sutikimo. Nurodoma, kad nustatytinas atlygintinas servitutas, išmokant atsakovams vienkartinę kompensaciją: atsakovams V. A. ir A. A. 35,89 Eur, A. N. ir R. N. 35,89 Eur, J. Z. ir S. Z. 71,79 Eur.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė vykdo naujojo buitinio kliento įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų 2024 m. kovo 19 d. paslaugos sutartį Nr. 24-24485 (toliau – Sutartis), vadovaujantis 2024 m. kovo 19 d. išduotomis prisijungimo sąlygomis Nr. TS24-24485 dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų tinklų. Siekiant prijungti naująjį vartotoją prie operatoriaus skirstomojo tinklo būtina atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengti 0,4 kV požeminę kabelio liniją (toliau ir − Elektros tinklai). Elektros tinklams įrengti reikalinga žemės sklype nustatyti 47 kv. m ploto servitutą. Ieškovės pasitelktas rangovas UAB „Elmova“ parengė Elektros kabelių linijų servituto planą, Elektros tinklų apsaugos zonos nustatymo planą ir Elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų, (duomenys neskelbtini) elektros tinklų planą, kurie yra „Elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų, (duomenys neskelbtini), projektas“ sudėtinės dalys. Naujiems Elektros tinklams tinkamai apsaugoti teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma apsaugos zona, nurodyta projektuotojo parengtame Apsaugos zonos plane, pagal kurį planuojamiems žemės sklype įrengti Elektros tinklams nustatoma elektros tinklų apsaugos zona sudaro 47 kv. m. Ieškovei nepavyko suderinti projektinių sprendinių ir gauti žemės sklypo savininkų (atsakovų) sutikimų dėl apsaugos zonos nustatymo žemės sklype. Ieškovė turi įstatymo ir sutartinius įsipareigojimus naujajam vartotojui dėl jo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus skirstomojo tinklo, tačiau dėl atsakovų veiksmų negali tinkamai jų atlikti.
Ieškovės vykdoma veikla, ypač vartotojų ir gamintojų prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų tikslais vykdoma elektros tinklų plėtra, tenkina ypatingas visuomenės reikmes. Ieškovės tiesiami ir eksploatuojami elektros tinklai skirti garantuoti visuomenės interesus (viešąjį interesą) ir tenkinti socialinius poreikius. Skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų vartotojų prijungimas yra ne privatus ieškovės interesas, o įstatymuose numatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas. Dėl viešojo intereso pobūdžio vartotojų elektros įrenginiams prijungti būtini elektros tinklai projektuojami ir tiesiami valstybės, savivaldybių ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte. Esant poreikiui elektros tinklus tiesti privačiuose žemės sklypuose, žemės naudojimo klausimai su savininkais išsprendžiami servituto sutartimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimu nustatytas servitutas yra vienintelis būdas elektros tinklams įrengti operatoriui nepriklausančioje žemėje, jei žemės sklypo savininkai neišduoda rašytinio sutikimo. Ieškovės teigimu, šiuo atveju prašomas nustatyti servitutas privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininko, bet ir viešo intereso įgyvendinimą.
Naujojo vartotojo elektros įrenginiams prijungti parinktas optimaliausias prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Operatorius prijungimo tašką parenka arčiausiai nutolusį nuo prijungiamo objekto, kadangi nuo tiesiamų elektros tinklų ilgio tiesiogiai priklauso naujo vartotojo mokėtina prijungimo įmoka. Naujojo vartotojo objekto prijungimas prie ieškovės elektros tinklų negali būti vertinamas kaip atsakovų nuosavybės teisės suvaržymas, kadangi projekto įgyvendinimo darbai žalos žemės sklypui nepadarys. Žemės sklypu bus galima naudotis taip pat, kaip iki šiol. Projektuojamas naujas kabelis bus įrengiamas po žeme apsauginiame vamzdyje nedidelėje žemės sklypo dalyje (pakraštyje), o atlikus prisijungimo darbus, žemės sklypo paviršius bus atstatytas į buvusią padėtį. Atsakovai nenurodė motyvų, kodėl atsisako duoti sutikimą dėl apsaugos zonos nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį dėl servituto nustatymo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šiuo metu yra keičiamas žemės sklypo detalusis planas, atskiri sklypai dar nėra suformuoti, todėl iki dokumentų parengimo ir užbaigimo nėra pagrindo pritarti papildomam žemės sklypo suvaržymui. Šiuo metu nėra galimybės nustatyti servitutą, nes yra atliekami detaliojo plano pakeitimai – žemės sklypas yra atidalinamas, suformuojant naujus sklypus bei pakeičiant jų paskirtį. Atsakovai neprieštarauja servituto ir apsaugos zonos nustatymui, tačiau servitutas ir apsaugos zona gali būti nustatyta tik tuomet, kai bus užbaigta detaliojo plano keitimo procedūra. Jeigu teismas tenkintų ieškovės reikalavimą nustatyti servitutą ir apsaugos zoną, kai nėra užbaigtos detaliojo plano keitimo procedūros, susiklostytų situacija, kai teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatytas servitutas ir apsaugos zona, prieštarautų detaliajam planui, kas pažeistų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, servituto nustatymo tvarką. Ieškovė neįrodė servituto ir apsaugos zonos nustatymo būtinybės būtent atsakovų žemės sklype. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių techniniu ir ekonominiu požiūriu pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad nėra kitų alternatyvių maršrutų ar sprendinių, leidžiančių įrengti kabelį, nepažeidžiant trečiųjų asmenų nuosavybės teisių. Elektros kabelis, kuriam reikalingas servitutas, gali būti nutiesiamas ir per kaimyninį žemės sklypą. Žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, nuosavybės teise priklauso 6 asmenims (atsakovams), taigi servitutu ir apsaugos zona bus suvaržomos 6 asmenų (atsakovų) nuosavybės teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir:
nustatė atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 47 kv. m ploto atlygintiną neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Elmova“ parengtą „Elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų, (duomenys neskelbtini) projektas“ Elektros tinklų servituto nustatymo planą, plane pažymėtą koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 9;
pripažino ieškovei teisę nustatyti elektros tinklų 47 kv. m ploto apsaugos zoną pagal UAB „Elmova“ parengtą „Elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų, (duomenys neskelbtini) projektas“ Elektros tinklų apsaugos zonos nustatymo planą atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovų sutikimo;
priteisė atsakovams A. N. ir R. N. iš ieškovės 40,41 Eur vienkartinę kompensaciją;
priteisė atsakovams V. A., A. A. iš ieškovės 40,41 Eur vienkartinę kompensaciją;
priteisė atsakovams J. Z. ir S. Z. iš ieškovės 80,82 Eur vienkartinę kompensaciją;
priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 37,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 8 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovams V. A., A. A., A. N., R. N., J. Z. ir S. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4,8582 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir žemės sklypas, atsakovų žemės sklypas). Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ šiuo metu vykdo 2024 m. kovo 19 d. Naujojo buitinio kliento, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 24-24485 dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų. Sutartis sudaryta remiantis naujajam vartotojui 2024 m. kovo 19 d. išduotomis Prijungimo sąlygomis Nr. TS24-24485. Operatoriui priklausantys elektros tinklai iki naujojo vartotojo nuosavybės ribos projektuojami ir įrengiami naujajam vartotojui pasirašius prijungimo paslaugos sutartį ir sumokėjus joje nurodytą prijungimo paslaugos mokestį. Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo prie ieškovės elektros tinklų projektavimo darbams atlikti ieškovė pasitelkė projektuotoją UAB „Elmova“, kuris parengė projektą „Elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, (duomenys neskelbtini), projektas“.
Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad nustatant servitutą būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių turinio ribojimą ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, tačiau priešingai, nei teigia atsakovai, vien tai, kad ateityje gali pasikeisti žemės sklypo savininkas, žemės sklypo ribos, nesudaro pagrindo išvadai, kad servituto ir apsaugos zonos nustatymas pagal esamą situaciją (galiojantį patvirtintą detalųjį planą) būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi, atsakovų argumentai, kad po naujojo detaliojo patvirtinimo galimai pasikeitus žemės sklypo (sklypų) savininkams, žemės sklypo (sklypų) riboms teismo sprendimu nustatytas servitutas, apsaugos zona būtų neteisėtas nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimus nepagrįstais. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, tai yra vienintelis būdas prijungti naujojo buitinio vartotojo objektą prie operatoriaus elektros tinklų, o neišsprendus atsakovams priklausančio žemės sklypo naudojimo klausimo reikiamiems elektros tinklams nutiesti, ieškovė neturi galimybės tiesti elektros tinklo ir prijungti objekto prie skirstomojo tinklo, o buitinis vartotojas neturi galimybės į savo objektą įsivesti ir turėti jame elektrą iš pasirinkto tiekėjo. Atsakovams priklausantis žemės sklypas yra 4,8582 ha, pagal ieškovės projektą geometrinis elektros kabelio atstumas sutampa su realiu ir sudaro 23 m, kaip patvirtino ieškovė, elektros kabelis bus įrengiamas po žeme apsauginiame vamzdyje, po to žemės sklypas atstatytas į esamą padėtį, prašomas nustatyti 47 kv. m servitutas ir apsaugos zona yra atsakovų žemės sklypo pakraštyje. Ieškovė taip pat teikė į bylą skaičiavimus, kiek kainuoja darbų atlikimas pagal jos teikiamą projektą ir kiek tokie darbai kainuotų juos įrengiant nuo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančių elektros tinklų. Matyti, kad pagal ieškovės prašomą nustatyti servitutą atliekami elektros linijos prijungimo darbai sudarytų 1 893,32 Eur. Tuo tarpu pagal nurodytą alternatyvą – 6 231,63 Eur. Taigi elektros tinklų tiesimo kaina padidėtų 4 338,31 Eur.
Teismas darė išvadą, kad ieškovės pasitelktas projektuotojas parengė projektą, kuriame numatyti projektiniai sprendiniai atlikti darbus trumpiausiu ir racionaliausiu tinklų plėtros požiūriu keliu, išvengiant perteklinių tinklų. Teismas laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimui parinktas optimaliausias, racionalus tinklų plėtros požiūriu prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius, o nagrinėjamu atveju kitų pagrįstų techninių galimybių elektros tinklų tiesimui nėra. Ieškovės prašomos nustatyti apimties servitutas nepažeidžia žemės sklypų bendrasavininkų nuosavybės teisių, yra proporcingas, atsakovų nuosavybės teisės ribojimas yra konstituciškai pateisinamas.
Ieškovė 2024 m. lapkričio 7 d. parengė Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktus: Nr. 50426-5046-E1N1424485, pagal kurį žemės sklypo savininkams R. N. ir A. N. nustatyta bendra 35,89 Eur vienkartinės kompensacijos suma; Nr. 50426-5045-E1N1424485, pagal kurį žemės sklypo savininkams V. A. ir A. A. nustatyta bendra 35,89 Eur vienkartinės kompensacijos suma; Nr. 50426-5047-E1N1424485, pagal kurį žemės sklypo savininkams J. Z. ir S. Z. nustatyta bendra 71,79 Eur vienkartinės kompensacijos suma. Ieškovė skaičiuodama vienkartinę kompensaciją taikė 310 000 Eur žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, Kp – 05. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės siūloma kompensacija, privalo įrodyti ir pagrįsti patiriamų suvaržymų piniginę išraišką (nuostolių dydį). Šiuo atveju atsakovai konkrečių nuostolių dėl servituto nustatymo neįrodinėjo, t. y. nepagrindė servituto sąlygojamų nuostolių bei jų dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai V. A., A. A., A. N., R. N., J. Z. ir S. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodė, kad teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą dėl servituto nustatymo žemės sklype objektyvaus būtinumo. Tokia teismo padaryta išvada yra nepagrįsta, nemotyvuota. Ieškovė nurodė, kad yra elektros kabelio tiesimo alternatyva, kuri neribotų kitų asmenų teisių, elektros kabelis, kuriam reikalingas servitutas, gali būti nutiesiamas ir per kaimyninį žemės sklypą. Servitutas žemės sklype nėra vienintelė galima alternatyva. Ieškovės finansinė būklė yra pakankamai gera, todėl atsakovų sąskaita neturėtų būti siekiama sutaupyti ieškovės lėšų. Teismas nevertino galimų alternatyvų, todėl priimtas sprendimas dalyje dėl servituto nustatymo žemės sklype yra nemotyvuotas. Ieškovė neįgyvendino savo pareigos įrodyti servituto poreikį, o teismas nepagrįstai, pasinaudodamas deklaratyviais ieškovės teiginiais, nemotyvuotai priėmė sprendimą, kuriuo nustatė servitutą. Sprendimu nepagrįstai suvaržytos net 6 asmenų nuosavybės teisės. Atsakovai žemės sklype ruošiasi vystyti nekilnojamojo turto projektą, kurio metu vykdys statybos darbus žemės sklype. Atsakovai jau yra pasirengę reikalingą dokumentaciją, suplanavę visą statybų technologiją bei nekilnojamojo turto vienetų išdėstymą žemės sklype. Patvirtinus servitutą atsakovams reikės keisti statybines technologijas dėl esančio servituto ir elektros kabelio, o tai papildomai sudarys dideles išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme servituto būtinumas buvo įrodytas. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, tai yra vienintelis būdas prijungti naujojo buitinio vartotojo objektą prie operatoriaus elektros tinklų, neišsprendus apeliantams priklausančio žemės sklypo naudojimo klausimo reikiamiems elektros tinklams nutiesti, ieškovė neturi galimybės tiesti elektros tinklo ir prijungti objekto prie skirstomojo tinklo, o buitinis vartotojas neturi galimybės į savo objektą įsivesti ir turėti jame elektrą iš pasirinkto tiekėjo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo analizuojamos dvi naujo vartotojo prijungimo prie ieškovės tinklo alternatyvos, tačiau nustatyta, jog nei viena iš jų nėra tinkama. Pirmoji alternatyva, kuri buvo įvertinta ir atmesta, yra prisijungti prie esančių elektros tinklų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šią alternatyvą naujojo vartotojo prijungimo geometrinis atstumas nuo esamų elektros tinklų žemės sklype iki projektuojamos komercinės apskaitos spintos būtų apie 77 m, o realus elektros tinklo (kabelio) ilgis siektų net 104 m. Atsižvelgiant į tai, pasirinkus įgyvendinti alternatyvą, naujojo vartotojo prijungimo kaina išbrangtų daugiau nei 3 kartus. Vadovaujantis atliktu preliminariu paskaičiavimu, ieškovės darbų, neskaičiuojant naujojo vartotojo mokamos prijungimo įmokos, pagal Projektą kainą preliminariai sudarytų apie 1 893,32 Eur, o pagal alternatyvą darbų kaina preliminariai siektų 6 231,63 Eur. Tokio alternatyvaus naujojo vartotojo prijungimo varianto ieškovė negali įgyvendinti, nes ieškovė negali pasirinkti atlikti darbus kitu daug brangesniu būdu, jei egzistuoja daug efektyvesnis ir racionalesnis būdas prijungti naujojo vartotojo įrenginius prie ieškovės skirstomojo tinklo.
Atsakovai siūlo elektros tinklus tiesti nuo esamos ieškovei priklausančios komercinės apskaitos spintos KS-22638, tačiau elektros tinklų tiesimas per šį žemės sklypą buvo atmestas dėl trijų priežasčių: žemės sklypo savininkas nedavė sutikimo, šiame žemės sklype yra vykdomos pastatų statybos pagal išduotą statybas leidžiantį dokumentą; minėto žemės sklypo plotas yra mažas (tik 6 arai), kas reiškia, kad siekiant išlaikyti reikalingus atstumus nuo statomų statinių būtų sudėtinga planuoti Elektros tinklus bei būtų neproporcingai ribojamos minėto žemės sklypo savininko teisės statyti statinius žemės sklype. Ieškovės vykdoma veikla, ypač vartotojų ir gamintojų prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų tikslais vykdoma elektros tinklų plėtrą, tenkina ypatingas visuomenės reikmes. Ieškovės tiesiami ir eksploatuojami elektros tinklai yra skirti garantuoti visuomenės interesus (viešąjį interesą) ir tenkinti socialinius poreikius. Ieškovės projektiniai sprendiniai yra ne tik ekonomiškai, bet ir techniškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu. Visais atvejais ieškovė naujų vartotojų objektų elektros įrenginių prijungimui parenka optimalų prijungimo tašką, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Naujojo vartotojo prijungimas prie ieškovės elektros tinklų nėra ir negali būti vertinamas kaip apeliantų nuosavybės teisės suvaržymas, kadangi projekto įgyvendinimo darbai žalos žemės sklypui nepadarys. Žemės sklypu bus galima naudotis taip pat, kaip iki šiol. Projektuojamas naujas kabelis bus įrengiamas po žeme apsauginiame vamzdyje nedidelėje žemės sklypo dalyje (pakraštyje), o atlikus prisijungimo darbus, žemės sklypo paviršius bus atstatytas į buvusią padėtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kurių šiuo atveju nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Byloje nustatyta, kad atsakovams V. A., A. A., A. N., R. N., J. Z. ir S. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4,8582 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)
Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdo 2024 m. kovo 19 d. Naujojo buitinio kliento, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 24-24485 dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų. Sutartis sudaryta remiantis naujajam vartotojui 2024 m. kovo 19 d. išduotomis Prijungimo sąlygomis Nr. TS24-24485. Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo prie ieškovės elektros tinklų projektavimo darbams atlikti ieškovė pasitelkė projektuotoją UAB „Elmova“, kuris parengė projektą „Elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, (duomenys neskelbtini), projektas“.
Ieškovė nustatė, kad techniškai ir ekonomiškai racionaliausia prijungti naujojo vartotojo objektą nuo atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esamų ieškovės elektros tinklų, nuo esamos komercinės apskaitos spintos su tranzitine dalimi KS-22638. Ieškovė, siekdama su minėtais žemės sklypo savininkais suderinti elektros tinklų tiesimą žemės sklype ir nustatyti elektros tinklų apsaugos zoną, 2025 m. sausio 3 d. ir 2025 m. vasario 13 d. kreipėsi raštu į atsakovus, prašydama pritarti projektiniams sprendiniams, pasirašant sutikimus dėl apsaugos zonos žemės sklype nustatymo, tačiau žemės sklypo savininkai (atsakovai) atsisako duoti sutikimą parengto projekto suderinimui.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį ir nustatė atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 47 kv. m ploto atlygintiną neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Elmova“ parengtą „Elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų, (duomenys neskelbtini) projektas“ Elektros tinklų servituto nustatymo planą, plane pažymėtą koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 9.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.123 straipsnis nustato, kad gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymu, sandoriu ir teismo sprendimu, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniu aktu. Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Tai yra minėtoje teisės normoje įtvirtintos dvi kumuliatyvios sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkai nesutaria; 2) nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 259/2011).
Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu išplėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017). Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).
Šiuo atveju ieškovė siekia, kad būtų nustatytas servitutas per atsakovams priklausantį žemės sklypą tam, kad ieškovė galėtų prijungti naujojo vartotojo objektą nuo atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esamų ieškovės elektros tinklų, kadangi atsakovai tokio sutikimo ieškovei nedavė. Pagal suformuotą teismų praktiką servituto nustatymas yra vienintelis būdas tinklams įrengti operatoriui nepriklausančioje žemėje, jei žemės sklypo savininkas neišduoda rašytinio sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2022).
Bylos duomenys patvirtina, kad buitinis vartotojas, su kuriuo ieškovė pagal 2024 m. kovo 19 d. sudarytą Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, objektui esančiam (duomenys neskelbtini), turi įstatyme numatytą pareigą išspręsti su žemės savininku žemės naudojimo elektros tinklų paklojimui klausimą, neturi prieigos prie ieškovės elektros tinklų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, tai yra vienintelis būdas prijungti naujojo buitinio vartotojo objektą prie operatoriaus elektros tinklų. Bylos duomenys patvirtina, kad elektros tinklai būtų įrengiami atsakovų žemės sklypo pakraštyje, tinklų geometrinis ilgis – 23 m. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai iš esmės neprieštaravo servituto nustatymui, tačiau prašė palaukti kol bus pakoreguoti detaliojo plano sprendiniai. Tačiau kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės projektą elektros kabelis klojamas toje dalyje, kurioje pagal detalaus plano koregavimo pagrindinį brėžinį yra nustatytos 10 m gatvių raudonųjų linijų ribos – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, nuo jau esamos įrengtos komercinės apskaitos spintos KS-22638, kuri yra pažymėta detaliojo plano koregavimo pagrindiniame brėžinyje. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas ir apsaugos zona pagal pateiktą projektą nepažeistų ir naujojo detaliojo plano, jeigu jis būtų patvirtintas, sprendinių, nes tokiu atveju servitutas ir apsaugos zona patektų į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus zoną. Atsakovai byloje nurodė planuojantys gyvenamųjų namų statybas, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemų įrengimą, tačiau nenurodė kaip šiems darbams atlikti trukdytų ieškovės prašomas nustatyti servitutas.
Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimų alternatyvų, todėl priimtas sprendimas dalyje dėl servituto nustatymo žemės sklype yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliaciniu skundo argumentu nesutinka, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas detaliai ir išsamiai įvertino kitas elektros tinklų įrengimo alternatyvas. Vertindamas galimybę įrengti elektros tinklus per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), teismas atkreipė dėmesį, jog naujojo vartotojo prijungimo geometrinis atstumas nuo ieškovės esamų tinklų iki projektuojamos komercinės spintos būtų apie 77 m, o realus elektros tinklo (kabelio) ilgis būtų 104 m. Tai reiškia, kad pasirinkus įgyvendinti alternatyvų variantą, naujojo vartotojo prijungimo kaina išbrangtų daugiau nei 3 kartus (pagal Projektą kaina per atsakovų sklypą preliminariai sudarytų apie 1 893,32 Eur, o pagal alternatyvą darbų kaina preliminariai siektų 6 231,63 Eur). Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1- 312 patvirtinta Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymo metodika, privalo optimaliai ir efektyviai išnaudoti esamą skirstomąjį tinklą, neįrengiant perteklinių tinklų, racionaliai naudoti investicijas rekonstruojant tinklą ar prijungiant naujų vartotojų elektros įrenginius bei efektyviai planuoti naujų skirstomųjų tinklų plėtrą užtikrindamas elektros energijos persiuntimo patikimumą ir teikiamų paslaugų kokybę, kas patvirtina, kad ieškovė negali pasirinkti darbus atlikti kitu, daug brangesniu būdu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsižvelgiant į tiestino kabelio linijos ilgį, naudojimosi sklypu suvaržymas būtų ženklesnis, nei tiesiant 23 m ilgio liniją atsakovų žemės sklype. Vertinant antrą alternatyvą (per žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), svarbios aplinkybės yra tai, kad šiuo metu šiame žemės sklype yra vykdomos pastatų statybos pagal statybas leidžiantį dokumentą ir žemės sklypo savininkas nedavė sutikimo elektros tinklų įrengimui. Šis žemės sklypas yra 6 arų ploto, kas reiškia, jog siekiant išlaikyti reikalingus atstumus nuo statomų statinių būtų sudėtinga planuoti elektros tinklus bei būtų neproporcingai ribojamos žemės sklypo savininko teisės statyti statinius žemės sklype. Atsakovams priklausantis žemės sklypas yra 4,8582 ha ploto, prašomas nustatyti 47 kv. m servitutas ir apsaugos zona yra atsakovų žemės sklypo pakraštyje, kas patvirtina, jog atsakovų teisės nebus pažeistos.
Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovės elektros tinklų įrengimas atsakovams priklausančiame žemės sklype yra optimaliausias ir ekonomiškiausias būdas nutiesti naują elektros tinklą naujam vartotojui. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra 47 kv. m pločio, yra planuojamas atsakovų žemės sklypo pakraštyje, kas patvirtina, jog tai neproporcingai neapribos atsakovų teisių. Atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme su servituto nustatymu iš esmės sutiko, vėliau pakeitę pozicijas taip ir nenurodė aiškių nesutikimo argumentų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs alternatyvius elektros tinklų įrengimo variantus, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantai iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus ir atsakovų atsikirtimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovų V. A., A. A., A. N., R. N., J. Z. ir S. Z. apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovų V. A., A. A., A. N., R. N., J. Z. ir S. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.