Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Paužaitės ir Nidos Vigelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 (trijų tūkstančių) Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, A. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 40 (keturiasdešimt) MGL (2 000 (dviejų tūkstančių) Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. sausio 22 d. 17.40 val. iki 2026 m. sausio 23 d. 13.37 val., t. y. viena diena, ją prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2026 m. sausio 23 d., apie tai pranešant AB „Regitra“; A. V. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas bei įpareigojimas 1 (vienerius) metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus nuspręsta jas panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – A. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta perduoti saugoti AB „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. V. nuteistas už tai, kad 2026 m. sausio 22 d. apie 17.38 val., Toplaukio g., Palvininkų g., Drąsos g. sankryžoje, Vilniuje (koordinatės 54.710046, 25.144122), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Skunde pažymėta, kad apeliantas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, labai gailisi. Teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotoja prašė paskirti savo sutuoktinę J. V. Prašyme teismui nurodė, kad yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, padarytas nusikaltimas yra nesunkus, atsitiktinio pobūdžio. Prie savo prašymo pridėjo pažymas apie tai, kad 2026 m. sausio 14 d. baigė privalomus mokymus pagal programą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai. Prašyme nurodė, kad tiek iki, tiek po šio nusikaltimo padarymo jokių nusikalstamų veikų nepadarė, stengiasi laikytis įstatymų, neketina daryti naujų veikų. Teigiama, kad apelianto žmona, laiduotoja J. V., taip pat pateikė prašymą perduoti A. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. Skunde pacituotos prašyme nurodomos aplinkybės bei pažymėta, jog prašymui dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esant laidavimui pritarė ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

Skunde pacituoti skundžiamo nuosprendžio motyvai, kuriais remiantis padaryta išvada, jog vien formalių sąlygų egzistavimas nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, pažymi, kad teismo išvados, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų yra neteisingos, netikslios ir turi būti apeliacinės instancijos teismo vertintinos teigiamai, t. y., kad A. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, turi vadovautis tuo, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Skundžiamame nuosprendyje paminėtos aplinkybės, kad A. V. dar labai senai, pirmąjį kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį, faktiškai nepanašios nustatytoms šioje byloje aplinkybėms. BK 281 straipsnio 5 dalis priskiriama prie netyčinių nusikaltimų. Tada įvyko nelaimė, pats asmeniškai stipriai nukentėjo, patyrė sunkius kūno sužalojimus, todėl mano, kad teismo paminėtas pavyzdys neproporcingai griežtai ir neteisingai leido teismui daryti išvadą, kad jis yra linkęs nusikalsti.

Skunde nurodoma, kad apeliantas ankstesnių teistumų neturi bei tai pažymėta skundžiamame nuosprendyje. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, jau seniai išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kartu plenarinė sesija atkreipia dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, (LAT 2K-137/2012). Atkreiptas dėmesys į tai, kad BK normose nurodomos sąvokos „pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką“ ir „neteistas“ (teistumo nebuvimas) nėra visiškai tapačios.

Pažymėta, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi. Teismui buvo pateikti apelianto asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys, kurie, jo manymu, parodo, kad yra linkęs pasitaisyti, o teistumas padarys labai neigiamą pasekmę jo šeimai, ateičiai, darbui, prestižui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo A. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka, jog jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepritaikė BK 40 straipsnio nuostatų bei neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl laidavimo instituto taikymo.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvais dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto netaikymo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, laidavimo instituto taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-142-303/2021).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą A. V. atžvilgiu netaikyti laidavimo instituto iš esmės motyvavo tuo, kad nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, jog yra pagrindo manyti, kad apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčo dėl kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų privalomų sąlygų egzistavimo laidavimo instituto taikymui, aukštesnės instancijos teismas pasisakys tik šios sąlygos vertinimo kontekste.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, t. y. teismo išvada, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, kurie leistų teigti, jog asmuo nusikalto atsitiktinai, arba priešingai, yra linkęs daryti nusikaltimus arba kitaip pažeisti įstatymus, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką bei elgesį praeityje.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pateiktomis išvadomis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos laidavimo instituto taikymo sąlygos – A. V. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala nepadaryta. Tačiau teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su apelianto skunde išdėstytais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laidavimo sąlyga, nepagrįstai atsižvelgė į A. V. elgesį praeityje.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. V. yra neteistas, tačiau apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar šiuo konkrečiu atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laidavimo sąlyga (pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų) pagrįstai atsižvelgė į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) išrašo duomenis, kurie taip pat charakterizuoja apeliantą. Pažymėtina, kad informacija apie asmens teistumus bei baustumus yra viena iš jo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuomet jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, itin svarbu tinkamai įvertinti jo padarytus nusikaltimus bei administracinius nusižengimus.

Kaip matyti iš ĮKNR išrašo duomenų, A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad panaudojo smurtą prieš du asmenis. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog šiuo atveju reikšminga yra ta aplinkybė, kad minėtą veiką A. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat praeityje asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo (už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį) (1 t., b. l. 82-86). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenų matyti, jog A. V. per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas keturis kartus (du kartus už greičio viršijimą, vieną kartą už automobilio vairavimą rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone bei viena kartą už 0,4 kV oro linijos pažeidimą) (1 t., b. l. 87-90). Apygardos teismo įsitikinimu, šios nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei parodo, jog praeityje A. V. taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (dviem atvejais) galimai neturėjo jokios teigiamos įtakos, kadangi nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimu – automobilio vairavimas, būdant apsvaigus nuo alkoholio.

Be to, iš liudytojo A. P. (A. P.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad VW automobilio vairuotojas padidino greitį iki maždaug 100 km/h, po ko vėl jį sumažino iki 30 km/h, vis išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, tad maždaug ties Papiškėmis pradėjo minėtai transporto priemonei mirksėti ilgomis šviesomis ir šis sustojo autobusų stotelėje, jis už to asmens. Priėjęs nustatė, kad minėtame automobilyje sėdi tik vienas asmuo, vairuotojo pusėje, o tiksliau tai vyriškos lyties, maždaug 43 metų amžiaus, tamsių spalvos plaukų, apsirengęs juodos spalvos drabužiais su oranžinės spalvos elementais, nuo kurio nelabai sklido alkoholio kvapas, tačiau iš asmens kalbėsenos bei judesių matėsi, jog jis gali būti neblaivus, paklausus, kodėl jis vairuoja išgėręs, asmuo jam bandė sakyti, jog nelabai šneka lietuviškai ir pradėjo rusiškai sakyti, kad daugiau nebevairuos ir palieka automobilį čia, jis asmeniui pasiūlė pavežti namo, tačiau asmuo atsisakė, po ko jis grįžo atgal į automobilį, o žmona skambino 112 ir jie lėtai pradėjo važiuoti toliau, stebėdami tą automobilį ir kalbėdami su 112 operatore. Kalbant su 112 operatore, pastebėjo „VW Passat“ važiuojantį. Maždaug ties A. Mickevičiaus – Giesmių gatvių sankryža pastebėjo policijos ekipažą, kuris iš tolo pradėjo važiuoti priešpriešine eismo juosta su įjungtais švyturėliais ir signalu, o dar tiksliau prieš automobilį „VW Passat“, tačiau „VW Passat“ apvažiavo policijos ekipažą ir pradėjo toliau šalintis link Pilaitės pr. Tada policijos ekipažas apsisuko, pradėjo gaudyti „VW Passat“ vairuotoją (t. 1, b. l. 71-74).

Šiuos liudytojo duotus parodymus patvirtina ir liudytojo F. L. duoti parodymai, jog jam patruliuojant su kolega, apie 17.30 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą ROIK:0126000043356, kad Vilniaus miesto sav., nuo Papiškių link Pilaitės važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris labai pavojingai manevruoja po kelią, pranešėjas važiuoja iš paskos. Važiuodami Adomo Mickevičiaus gatve su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais bei skleidžiamu signalu (kelias toliau link 5212), pastebėjo iš tolo atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir maždaug ties A. Mickevičiaus – Giesmių gatvių sankryža išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, junginėdami automobilio ilgąsias šviesas norėdami, kad prieš juos sustotų atvažiuojantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau automobilis nemažino greičio. Todėl, siekdami išvengti eismo įvykio ar sumažinti jo padarinius, šiek tiek pasitraukė toliau į kelkraštį, po ko automobilis „VW Passat“ dideliu greičiu juos apvažiavo ir toliau nuvažiavo link Čekoniškių gatvės pusės. Apsisukus bei privažiavus prie automobilio galinės dalies su įjungtais tarnybinio transporto švyturėliais bei signalu per garsiakalbį išreiškė automobilio „VW Passat“ vairuotojui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau automobilio „VW Passat“ vairuotojas toliau didino greitį ir bandė nuo jų sprukti. Maždaug ties Palvininkų – Toplaukio – Drąsos bei Pakluonės gatvių sankryža privažiavo automobiliui iš kairės pusės, po ko vairuotojas nesuvaldęs automobilio nepataikė nei į vieną kelio gatvę ir buvo priverstas sustoti gatvių vidury. Jo kolega, sėdintis keleivio pusėje, negalėjo staigiai išlipti, nes keleivio durelės buvo maždaug per 10 cm nuo „VW Passat“ vairuotojo pusės durelių, jis staigiai išlipo ir pribėgo prie automobilio „VW Passat“. Pribėgęs pastebėjo, kaip vyriškos lyties asmuo, apsirengęs pilnai juodais drabužiais su oranžinės spalvos elementais, perlipinėja iš vairuotojo pusės į keleivio pusę ir atidaręs dureles bando šalintis. Pribėgęs prie „VW Passat“ keleivio pusės durų staigiai liepė vairuotojui išlipti ir gultis ant žemės, tačiau šis bandė jį stumti ir lipti iš automobilio, tad supratęs, jog asmuo nevykdys jo teisėtų reikalavimų, jis vairuotoją ištraukė iš automobilio ir paguldė ant važiuojamosios dalies, po ko asmuo bandė priešintis, keltis, nevykdė aiškiai išreikštų reikalavimų duoti rankų delnus už nugaros. Už kelių sekundžių į pagalbą atbėgo kolega ir kartu prieš sulaikomą vyriškį panaudojo spec. priemonę antrankius.

Šios liudytojų nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog A. V. įvykio metu kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nors A. V. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme neigė, jog bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų bei nurodė, kad pagalvojo, jog policijos pareigūnai vejasi kitą automobilį, tačiau apygardos teismas šiuos nuteistojo paaiškinimus vertina kaip siekį sumenkinti savo veiksmų pavojingumą bei faktinių aplinkybių aiškinimą sau palankia linkme. Taigi, apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kad buvo baustas administracinio nusižengimo tvarka ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo konkrečiu atveju vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (pirmojo patikrinimo metu nustatyta 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu nustatyta – 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija), kad vairavo pavojingai ir sustojęs stotelėje bei pažadėjęs liudytojui nebevairuoti, toliau tęsė nusikalstamą veiką, kad nesilaikė pagrįstų pareigūnų nurodymų sustoti, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, konstatuotina, jog A. V. atlikti neteisėti veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai. Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje nustatytos tvarkos, todėl pagrindo daryti išvados apie BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą nėra.

Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad atsiradęs teistumas gali turėti įtakos apelianto darbui bei sukelti neigiamas pasekmes jo šeimai, ateičiai, prestižui, nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas. Atitinkamos neigiamos pasekmės yra neatsietinos nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo, tačiau jos yra adekvačios padarytai nusikalstamai veikai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nusprendė, kad A. V. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Nenustačius BK 40 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visumos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat atsižvelgdama į tai, kad nėra tenkinamas A. V. skundas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, į tai, kad ginčo dėl paskirtos baudos dydžio byloje nėra, teisėjų kolegija bausmės skyrimo klausimo iš naujo nevertina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. V. paskyrė artimą minimaliai baudą – 60 MGL, bei galutinė bausmė, pritaikius BK 64¹ nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, tad nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Priešingai, apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskirta galutinė bausmė yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.