Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išsprendusi pareiškėjo A. S., veikiančio kaip (duomenys neskelbtini) patikos fondo protektorius, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo užsienio teisme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. S., veikiantis kaip (duomenys neskelbtini) patikos fondo protektorius, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo užsienio teisme – areštuoti atsakovui S. B. priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „Revolut Bank“, esančias pinigines lėšas ne didesnei kaip 24 215 759 JAV dolerių sumai (ekvivalentas eurais: 21 317 859,12 Eur) iki įsiteisės galutinis sprendimas Džersio salos Karališkajame teisme (Royal Court of Jersey) pagal A. S., veikiančio kaip (duomenys neskelbtini) patikos fondo protektoriaus, ieškinį iškeltinoje byloje dėl 24 215 759 JAV dolerių priteisimo iš atsakovo S. B.

Atsakovas S. B. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis, ilgą laiką profesionaliai užsiėmęs patikos fondų struktūrų steigimu ir organizavimu. Būtent B. organizavo Patikos fondo steigimą ir vėliau administravo jo veiklą, už ką kasmet gaudavo nuo 750 000 iki 1 000 000 JAV dolerių siekiantį atlyginimą. Atlikus vidinį Patikos fondo finansinį tyrimą paaiškėjo, kad visą laikotarpį, kai atsakovas faktiškai administravo Patikos fondą ir kontroliavo jo patikėtinius (trustees), protektorius (protectors) ir administravimo paslaugas teikusius subjektus, atsakovas sistemingai naudojo šią kontrolę Patikos fondo lėšoms neteisėtai nukreipti savo asmeninei naudai: 1) atsakovas ne vėliau kaip nuo 2011 m. sukūrė ir sistemingai įgyvendino slaptą komisinių mokėjimo schemą, kurioje dalyvavo Patikos fondo portfelio bendroves aptarnavę bankai. Pagal šią schemą, Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotai bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo pervesta ne mažiau kaip 14 715 759 JAV dolerių komisinių (t. y. lėšų, kurios faktiškai priklausė Patikos fondo bendrovėms), o vėliau šios lėšos iš (duomenys neskelbtini) buvo pervestos į atsakovo tiesiogiai kontroliuojamus juridinius asmenis; 2) atsakovas, pasitelkdamas tariamai nepriklausomą, tačiau faktiškai jo kontroliuotą bendrovę (duomenys neskelbtini), sukūrė nuslėptą atlygio mechanizmą, leidusį jam per Patikos fondo portfelio bendroves neteisėtai pasisavinti apie 5,5 mln. JAV dolerių Patikos fondo portfelio bendrovių lėšų, apie kurias naudos gavėjai nebuvo informuoti ir dėl kurių nebuvo duota jokio sutikimo; 3) atsakovas sukūrė ir vykdė tariamų konsultavimo mokesčių išvedimo mechanizmą, per kurį Patikos fondo portfelio bendrovės mokėjo konsultavimo mokesčius (duomenys neskelbtini) – tariamam nepriklausomam konsultantui, kuris faktiškai buvo atsakovo nuosava, jo paties kontroliuojama bendrovė. Per laikotarpį nuo bent 2013 m. iki 2024 m. šie mokesčiai siekė apie 4 mln. JAV dolerių, tačiau apie juos Patikos fondo naudos gavėjai niekada nebuvo informuoti ir sutikimo tokioms operacijoms niekada nedavė.

Tyrimas dėl atsakovo veiksmų tebėra vykdomas, tačiau jo eigą reikšmingai apsunkina tai, kad ilgą laiką nebuvo vedama arba buvo netinkamai vedama Patikos fondo apskaita, nebuvo rengiamos išsamios ataskaitos, o dalis dokumentų ir finansinės informacijos apskritai nebuvo kaupiama arba, turimais duomenimis, buvo sąmoningai sunaikinta. Nepaisant šių kliūčių, jau surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad vien pagal šiuo metu identifikuotas schemas atsakovas savo ir savo kontroliuojamų bendrovių naudai neteisėtai pasisavino ne mažiau kaip 24 215 759 JAV dolerius Patikos fondo lėšų.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, A. S., veikiantis kaip Patikos fondo protektorius (globėjas), artimiausiu metu kreipsis į kompetentingą Džersio teismą ir, be kitų reikalavimų, reikalaus iš atsakovo priteisti ne mažiau kaip 24 215 759 JAV dolerius, kurie iš Patikos fondo buvo neteisėtai pasisavinti įvairių fiktyvių schemų pagrindu.

Atsakovo organizuotos Patikos fondo lėšų pasisavinimo schemos yra itin sudėtingos, daugiasluoksnės ir tarptautinio pobūdžio, o jų įgyvendinimui buvo pasitelktos dešimtys skirtingose jurisdikcijose įsteigtų juridinių asmenų. Jau šiuo metu surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas tiesiogiai naudojo juridinius asmenis, įsteigtus Bahamuose, Kipre, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Panamoje bei Sent Kitse ir Nevyje. Be to, į nustatytas schemas kaip formalūs tarpininkai ar kiti netiesioginiai dalyviai buvo įtraukti dar mažiausiai 70 juridinių asmenų. Tokiomis aplinkybėmis įrodymų rinkimas, visų suinteresuotų asmenų identifikavimas, lėšų judėjimo atsekimas ir visų reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas objektyviai reikalauja reikšmingų laiko sąnaudų. Tačiau delsimas šiuo atveju sukurtų akivaizdžią riziką, kad dar iki bylos iškėlimo atsakovas imsis tolimesnių veiksmų nuslėpti, perkelti ar kitaip apsaugoti neteisėtai pasisavintas lėšas, taip faktiškai užkertant kelią realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis.

CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį bei CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytą užstatą (prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas trijų šimtų eurų užstatas).

Laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-781/2023).

Pareiškėjas A. S., veikiantis kaip (duomenys neskelbtini) patikos fondo protektorius (globėjas), nurodo, kad artimiausiu metu ketina kreiptis į kompetentingą Džersio teismą ir reikalauti iš atsakovo S. B. ((duomenys neskelbtini) piliečio), organizavusio Patikos fondo steigimą ir vėliau administravusio jo veiklą, priteisti ne mažiau kaip 24 215 759 JAV dolerių, kurie iš Patikos fondo buvo neteisėtai pasisavinti įvairių fiktyvių schemų pagrindu. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas Lietuvos Respublikoje turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Revolut Bank“, kuri galėjo būti naudojama su Patikos fondo lėšų pasisavinimu susijusiems mokėjimams priimti, pervesti ar laikyti, todėl prašo areštuoti šioje atsakovo banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas ne didesnei kaip 24 215 759 JAV dolerių sumai (ekvivalentas eurais: 21 317 859,12 Eur).

Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nėra pakankamai aiškus ir nuoseklus, kad juo remiantis būtų galima nustatyti esmines reiškiamo ieškinio aplinkybes. Pareiškėjas nurodo ginčo aplinkybes, pateikdamas nuorodas į kartu su prašymu teikiamus priedus, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai kartu su prašymu teikiami įrodymai šias aplinkybes patvirtina. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas privalo ne tik aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokiu pagrindu kilo reiškiami reikalavimai, bet ir pateikti teismui paaiškinimus, kaip kartu su prašymu pateikiami įrodymai (prašymo priedai) patvirtina prašyme nurodomas aplinkybes.

Pareiškėjas teigia, jog S. B. turi Lietuvos Respublikoje atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Revolut Bank“ (prašymo 0 priedas). Teismui pateiktame dokumente, kuriuo pareiškėjas grindžia šią aplinkybę, nurodoma, jog tai yra sąskaitos išrašas 2021 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. rugpjūčio 31 d. Iš pateikto dokumento matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo atliktas užsakymas: asmeninių lėšų papildymas suma 9 800 Eur, gavėjas S. B., bankas REVOLUT PAYMENTS UAB VILNIUS. Pažymėtina, jog, visų pirma, neaiški šio dokumento data ir kilmė, antra, šis dokumentas pats savaime nepatvirtina, jog atsakovas šiuo metu turi sąskaitą Lietuvos Respublikoje, nes, kaip minėta, pavedimas į pareiškėjo nurodomą atsakovo sąskaitą buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 16 d.

Pareiškėjas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys negalėjo būti pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog atsakovo organizuotos Patikos fondo lėšų pasisavinimo schemos yra itin sudėtingos, daugiasluoksnės ir tarptautinio pobūdžio, jų įgyvendinimui buvo pasitelktos dešimtys skirtingose jurisdikcijose įsteigtų juridinių asmenų (Bahamuose, Kipre, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Panamoje bei Sent Kitse ir Nevyje), todėl įrodymų rinkimas, visų suinteresuotų asmenų identifikavimas, lėšų judėjimo atsekimas ir visų reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas objektyviai reikalauja reikšmingų laiko sąnaudų. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašo, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti maksimalų CPK leidžiamą 30 dienų terminą ieškiniui užsienio teisme pareikšti.

Teismas vertina, jog pareiškėjas neįrodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad ieškinys negalėjo būti pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas remiasi ginčo sudėtingumu ir laiko stoka. Kaip matyti iš pateikto prašymo, pareiškėjas teigia, jog atsakovas jau nuo 2011 m. sukūrė ir sistemingai įgyvendino slaptą komisinių mokėjimo schemą, kurioje dalyvavo Patikos fondo portfelio bendroves aptarnavę bankai. Patikos fondo naudos gavėjams pradėjus tyrimus dėl galimo Patikos fondo lėšų pasisavinimo, atsakovas ėmėsi turto bei kontrolės slėpimo veiksmų, 2025 m. balandžio 3 d. organizavo naujo subjekto (duomenys neskelbtini) įsteigimą Neviso jurisdikcijoje. Vėliau, 2025 m. birželio 2 d., atsakovas be naudos gavėjų žinios inicijavo Patikos fondo administravimo perkėlimą iš Europos Sąjungos jurisdikcijos – Kipro – į šį naujai sukurtą subjektą Nevise (sala Karibų jūroje). Taigi, pareiškėjas iš esmės teigia, kad atsakovas pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu atlieka jau daug metų, tačiau jokie reikalavimai atsakovui per tokį ilgą laikotarpį nebuvo pareikšti. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog tyrimas dėl atsakovo veiksmų tebėra vykdomas, jo eigą apsunkina tai, kad ilgą laiką nebuvo vedama arba buvo netinkamai vedama Patikos fondo apskaita, tačiau jau surinkti įrodymai, patvirtinantys atsakovo neteisėtus veiksmus, pasisavinant Patikos fondo lėšas. Šiuo atveju iš pareiškėjo dėstomų aplinkybių nėra aiški atskaitos data, kada pareiškėjas surinko duomenis, pakankamai patvirtinančius galimą pareiškėjo teisių pažeidimą, taip pat neaišku, kokių dokumentų ir / ar įrodymų pareiškėjui dar trūksta ir / ar pareiškėjas bus pajėgus per 30 dienų terminą šiuos trūkstamus įrodymus surinkti.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui ieškinį paduoti Džersio teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas laiko stoka, tačiau nepagrindžiama, kokie konkrečiai įrodymai negali būti pateikti šiuo metu ir koks papildomas laikas dar yra reikalingas trūkstamiems įrodymams surinkti, galiausiai, nepateikiama duomenų apie šiuo metu atliekamus ieškinio rengimo veiksmus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo įrodytas skubos poreikis.

Teisiniame reglamentavime nustatyta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019, 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018, 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018, 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, kt.), tai yra laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo dėstomos aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasisavinant Patikos fondo lėšas, bei pareiškėjo pateikti įrodymai (dokumentų paketai), kuriais jis grindžia šias aplinkybes, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui nepatvirtina ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vertinami. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones akcentuoja pareiškėjas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės suteikia pareiškėjui pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio užsienio teisme pareiškimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių tikėtinų įrodymų, jog siekiant išvengti teismo galutiniu sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, atsakovas ketina savo turimą turtą slėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, arba, kad minėti veiksmai jau yra atlikti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Be to, civilinėje teisėje, išskyrus įstatymuose tiesiogiai nurodomus kitokius atvejus, galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens sąžiningumo prezumpcija galioja ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Šalies nesąžiningumas įrodinėtinas būtent toje bylos proceso stadijoje, kurioje prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CPK 147 straipsnio 1, 2 dalys).

Pareiškėjo nurodomoas aplinkybės, jog atsakovas turi tiek išskirtines žinias, tiek visas praktines galimybes per daugybę skirtingose ir sunkiai pasiekiamose jurisdikcijose veikiančių subjektų nuslėpti, perkelti ir apsaugoti neteisėtai pasisavintą turtą nuo galimo teismo sprendimo vykdymo, pačios savaime nepatvirtina atsakovo jau atliktų, atliekamų ar siekiamų atlikti su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų, kurių tikslas – išvengti pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjo teismui pateikti atsakovo kontroliuojamų asmenų sąrašai patys savaime taip pat nepatvirtina atsakovo nesąžiningų veiksmų. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) – jurisdikcijoje, kurioje kaip nurodo pareiškėjas, tarptautinis teisminis bendradarbiavimas ir informacijos gavimo procesai yra reikšmingai apsunkinti, nepakeičia įrodinėjimo pareigos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, paskirstymo taisyklių.

Svarbu ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018, 11 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 13 punktas). Turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, galiojanti tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nėra skirtas nei skolininko turto paieškoms įgyvendinti, nei skolos išieškojimui iš sulaikyto (areštuoto) turto ar piniginių lėšų palengvinti. Iš pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo argumentų galima spręsti, kad jo siekis būtent ir yra noras užsitikrinti, kad, įsiteisėjus jo naudai priimtam teismo sprendimui, būtų galimybė iš karto išieškoti priteistas pinigų sumas, tačiau tokie pareiškėjo ketinimai nedera su laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtimi ir jo taikymo tikslais.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl būtinumo operatyviai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškiant ieškinio, kiek tai susiję su atsakovo siekiu galbūt paslėpti savo turimą turtą (pinigines lėšas), iš esmės nepatvirtina būtinybės tenkinti prašymą, juolab byloje nustačius, kad pareiškėjo nurodomi atsakovo pažeidimai (sistemingas Patikos fondo lėšų pasisavinimas) yra atliekamas jau ne vienerius metus, tačiau jokie reikalavimai teismuose iki šio prašymo pateikimo atsakovui nebuvo pareikšti.

Nustačius, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo specialiųjų sąlygų (priežasčių, kliudančių pareikšti ieškinį, ir aplinkybių, patvirtinančių ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos poreikį bei grėsmės pareiškėjo teisėtiems interesams ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui), teismas daro išvadą, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo užsienio teismui, todėl pareiškėjo prašymas atmetamas (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, jog pareiškėjo atstovė advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ 2026 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11210 į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą įmokėjo 300 Eur (trijų šimtų eurų) užstatą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo netenkintas, yra pagrindas grąžinti 300 Eur užstatą pareiškėjo atstovei.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 147 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. S., veikiančio kaip (duomenys neskelbtini) patikos fondo protektorius, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo užsienio teisme. Nutarčiai įsiteisėjus, pavesti Vilniaus apygardos teismo Finansų ir apskaitos skyriui iš Vilniaus apygardos teismo sąskaitos grąžinti į pareiškėjo atstovės advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ (juridinio asmens kodas 302594113) 300 Eur (trijų šimtų eurų) užstatą, sumokėtą 2026 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11210.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.