- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- eII-342-1197/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00141-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas (pran.)
- Pareiškėjas
- APA1
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "Sidonos statybinės medžiagos"
- Kategorijos
- 16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas, sekretoriaujant Viktorijai Petrušaitytei, dalyvaujant pareiškėjui APA1, nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo APA1 (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10009-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26298886545) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2026 m. balandžio 27 d. nutarimu
Nr. 10-ANR_N-10009-2026 Pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK)
415 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad APA1 2026 m. kovo 28 d. 17:11 val., Vilniaus rajono sav., Maišiagalos mstl., Širvintų g., vairavo transporto
priemonę – automobilį „Audi Q5”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be privalomosios techninės apžiūros.
2. Skundžiamu nutarimu APA1 paskirta administracinė nuobauda – 55 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. gegužės 19 d. gautas Institucijos persiųstas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamu nutarimu jam skirtą „naują“ 55 Eur dydžio baudą už administracinį nusižengimą, kadangi anksčiau jam skirta 25 Eur dydžio bauda už šį nusižengimą yra laiku apmokėta ir įskaityta Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI).
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad 2026 m. kovo 28 d. jam už vairavimą transporto priemonės „Audi Q5”, kuriai buvo pasibaigęs techninės apžiūros galiojimo laikas, buvo skirta bauda pagal administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-13024-2026.
4.2. Kadangi automobilis priklauso įmonei, mokėjimas buvo atliktas įmonės vardu, nurodant įmokos kodą 1001. Bauda buvo sumokėta VMI per protokole nurodytą terminą, t. y.
2026 m. balandžio 6 d. Nepaisant to, 2026 m. balandžio 27 d. Pareiškėjas antrą kartą gavo baudą, kuri paskirta Skundžiamu nutarimu.
4.3. 2026 m. balandžio 30 d. nuvykęs į VMI, gavo iš VMI atstovo raštišką patvirtinimą, kad 2026 m. kovo 28 d. jam skirta 25 Eur dydžio bauda yra sumokėta VMI.
5. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad bauda buvo laiku sumokėta. VMI atsiuntė ir jam, ir įmonei patvirtinimą, kad bauda yra sumokėta. Nesupranta, ar policija žinojo, ar nežinojo, kad jis ją sumokėjo. Skambino į policiją ir jie tikrai nematė, kad bauda buvo sumokėta. Jie paprašė jo nuvykti į VMI, kad ši persiųstų informaciją policijai. Kadangi buvo nusižengęs ir turėjo sumokėti baudą, ją sumokėjo įmonė. Vėliau VMI patikrino mokėjimą, jį užskaitė ir pažadėjo informaciją persiųsti policijai. Tuomet policija pasakė, kad reikės teismui parašyti skundą, todėl ir įvyko šis nesusikalbėjimas. Skundą parašė taip, kaip jam nurodė policija. Tuo metu, kai buvo surašytas ir jam atsiųstas nutarimas, policija dar neturėjo informacijos apie atliktą mokėjimą. Todėl policija pasakė, kad šiuo atveju situaciją reikėtų aiškintis su VMI, o ne su policija. Pareiškėjas teismo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir sumažinti juo paskirtą baudą nuo 55 iki 25 Eur, kurią jau yra sumokėjęs.
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
6. Institucijos 2026 m. birželio 2 d. atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas laikantis ANK nustatytų procedūrų, remiantis tuo metu byloje buvusiais duomenimis, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti vien dėl to, kad po bylos išnagrinėjimo Pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus apie mokėjimo aplinkybes.
6.1. 2026 m. kovo 28 d. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-13024-2026 pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį už transporto priemonės vairavimą be galiojančios privalomosios techninės apžiūros, kuriuo paskirta
25 Eur bauda, bei nurodytas terminas, kad nuobauda turi būti įvykdyta iki 2026 m. balandžio 12 d.
6.2. Administracinis nurodymas laikomas įvykdytu tik tuomet, kai per nustatytą terminą sumokama administraciniame nurodyme nurodyta bauda, mokėjime tinkamai nurodant administracinio nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK 26298886545). Protokole pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, kad mokant baudą ROIK turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje.
Atsiliepimas
6.3. Kadangi iki administracinio nurodymo įvykdymo termino pabaigos duomenų apie tinkamai sumokėtą baudą nebuvo gauta, administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama bendra tvarka ir 2026 m. balandžio 27 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje
Nr. 10-ANR_N-10009-2026, kuriuo Pareiškėjui paskirta 55 Eur bauda.
6.4. Iš skundo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad Pareiškėjas remiasi 2026 m. balandžio 6 d. atliktu mokėjimu bei vėlesniu 2026 m. balandžio 30 d. prašymu VMI įskaityti permoką. Tačiau administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui nutarimo priėmimo metu nebuvo žinoma ir bylos duomenimis nebuvo patvirtinta, kad administracinis nurodymas būtų įvykdytas teisės aktų nustatyta tvarka. Iš ANR ir MAIS duomenų matyti, kad informacija apie administracinio nurodymo baudos sumokėjimą nebuvo gauta, todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad administracinio nurodymo sąlygos neįvykdytos ir bylą nagrinėti bendra tvarka.
6.5. Pareiškėjo pateiktas VMI dokumentas patvirtina tik tai, kad jis 2026 m. balandžio 30 d. kreipėsi dėl permokos įskaitymo, tačiau savaime nepaneigia aplinkybės, jog administracinio nurodymo vykdymo terminas buvo pasibaigęs ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nutarimo priėmimo metu neturėjo duomenų apie tinkamą administracinio nurodymo įvykdymą.
7. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2026 m. kovo 28 d. 17:11 val., APA1 Vilniaus rajono sav., Maišiagalos mstl., Širvintų, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi Q5”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be privalomosios techninės apžiūros.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir toliau pasisako tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos.
Žemesnės instancijos teismas
13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014,
2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).
14. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
15. Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas vairavo automobilį be privalomosios techninės apžiūros, kai jos galiojimo laikas pasibaigęs. Tokio pobūdžio pažeidimas, kai transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir jos būklė nekelia realaus pavojaus eismo saugumui, tačiau praleistas techninės apžiūros patikrinimo laikas, nelaikytinas itin šiurkščiu. Pareiškėjo pažeidimas labiau susijęs su nustatytos kontrolės nesilaikymu, bet ne piktybinių Kelių eismo taisyklių nepaisymu, todėl administracinės atsakomybės požiūriu toks pažeidimas paprastai laikomas mažiau pavojingu nei vairavimas apsvaigus, greičio viršijimas ir kt. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už pastaruosius
5 metus, matyti, kad Pareiškėjas administracine tvarka baustas vos 2 kartus, t. y. 2023 m. rugsėjo
14 d. surašytas protokolas dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, kai vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje ir gerai matomoje vietoje nepaliko informacijos apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką (paskirta bauda sumokėta), taip pat 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimu dėl ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimu, kuomet pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 64 punkto reikalavimus ir kontrolės metu asmuo nepateikė jokio bilieto (paskirta bauda sumokėta). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Pareiškėjas nėra piktybinis teisės aktų pažeidėjas, o praeityje padaryti administraciniai nusižengimai mažareikšmiai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad Pareiškėjo, kaip vairuotojo, asmenybė yra teigiama. Be to, skundo nagrinėjimo metu nustatytos kelios Pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios nebuvo konstatuotos Skundžiamame nutarime: jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio nusižengimo ir skundo nagrinėjimo metu jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta.
16. UAB (duomenys neskelbtini) yra atskiras juridinis asmuo, o atsakomybė pagal ANK taikoma tik fiziniams asmenims, šiuo atveju – Pareiškėjui, kuris netinkamai įvykdė Institucijos administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu jam skirtą 25 Eur dydžio baudą, nes mokėjimo nurodymas atliktas ne iš asmeninės, bet iš UAB (duomenys neskelbtini), kuriai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, banko sąskaitos, be kita ko nenurodant unikalaus mokėjimo kodo – ROIK Nr., todėl Institucijos pareigūnas, priėmęs Skundžiamą nutarimą, apie tai nežinojo. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Skundžiamą nutarimą. Kita vertus, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, Pareiškėjo pastangas įvykdyti Institucijos administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu jam skirtą 25 Eur baudą, teigiamą Pareiškėjo asmenybės charakterizavimą, dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir ankstesnio baustumo už analogiškus administracinius nusižengimus nebuvimą, aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo teismo posėdžio metu išdėstytas prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą ir sumažinti juo paskirtos baudos dydį nuo 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) iki 25 Eur (dvidešimt penkių eurų), vadovaujantis ANK
34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutarė:
APA1 skundą tenkinti. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10009-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26298886545), sumažinant APA1 paskirtą baudą nuo 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) iki 25 Eur (dvidešimt penkių eurų). Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.