- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-1917-430/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06930-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Ž. K.
- Suinteresuotas asmuo
- PLUSPLUS CAPITAL AS
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. K. patikslinto skundo dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (skolininkė) Ž. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2025 m. gegužės 23 d. patvarkymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Ž. K. patikslintą skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja 2026 m. kovo mėnesį skundžia antstolio 2025 m. gegužės 23 d. patvarkymą, todėl skundas antstoliui ir teismui buvo pateiktas žymiai praleidus naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą (CPK 512 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti skundą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. balandžio 1 d. nutartį, priimti patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų ir ji nagrinėti iš esmės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių: iki skundo pateikimo vyko ankstesnio skundo nagrinėjimas apygardos teisme, o antstolio atsisakymas tenkinti skundą gautas tik 2026 m. kovo 12 d. Todėl atsisakymas priimti skundą riboja pareiškėjos teisę į teisminę gynybą ir yra neproporcingas. Skundas turi būti priimtas nagrinėti iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad terminai turi būti vertinami ne formaliai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir asmens realias galimybes pasinaudoti teise į teisminę gynybą (2015 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-180-686/2015).
Naujas skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas 2026 m. kovo 3 d. Antstolio patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti skundą gautas 2026 m. kovo 13 d. Iki tol buvo nagrinėjamas ankstesnis skundas apygardos teisme, kurio nutartis gauta 2026 m. vasario 27 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja objektyviai negalėjo anksčiau pateikti skundo teismui, nes: vyko kitas teisminis procesas; buvo būtina sulaukti apygardos teismo nutarties; tik po antstolio atsisakymo atsirado realus pagrindas kreiptis į teismą.
Apylinkės teismas formaliai taikė 90 dienų terminą, skaičiuodamas jį nuo 2025 m. gegužės 23 d. antstolio patvarkymo, nepaisydamas faktiškai susiklosčiusių procesinių aplinkybių. Toks formalaus termino taikymas riboja pareiškėjos teisę į teisminę gynybą, įtvirtintą CPK 5 straipsnyje, ir prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
Paskutinė apygardos teismo nutartis – 2026 m. vasario 26 d. Antstolio atsisakymas – 2026-03-12; Naujos faktinės aplinkybės pateiktos tik patikslintame skunde. Teismas privalėjo vertinti šias aplinkybes prieš atsisakydamas priimti skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018 m. gegužės 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4452-1064/2018 dėl 1988,43 Eur skolos bei 18 proc. ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkes Ž. K. trečios eiles išieškotojo „PlusPlusCapital“ AS naudai. 2026 m. kovo 4 d. antstolio kontoroje gautas skolininkes Ž. K. 2026 m. kovo 4 d. pasirašytas 2026 m. kovo 3 d. skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2026 m. kovo 12 d. patvarkymu netenkinti skolininkes 2026 m. kovo 4 d. skundo ir persiuntė jį apylinkės teismui.
Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą CPK 512 straipsnio pagrindu, konstatavęs, kad skundas antstoliui ir teismui buvo pateiktas žymiai praleidus naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą (CPK 512 straipsnis).
Antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti apskundimo tvarką reglamentuoja CPK 510-513 straipsniai. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 510 straipsnio 2 dalis, 512 straipsnis).
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirąjį skundą motyvuodama tuo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog iki skundo pateikimo vyko ankstesnio skundo nagrinėjimas apygardos teisme, o antstolio atsisakymas tenkinti skundą gautas tik 2026 m. kovo 12 d. Todėl atsisakymas priimti skundą riboja pareiškėjos teisę į teisminę gynybą ir yra neproporcingas. Apylinkės teismas formaliai taikė 90 dienų terminą, skaičiuodamas jį nuo 2025 m. gegužės 23 d. antstolio patvarkymo, nepaisydamas faktiškai susiklosčiusių procesinių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentas, jog ankstesnis jos skundas galutinai buvo išnagrinėtas tik Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-365-1187/2026 neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl CPK 512 straipsnyje įtvirtinto termino skaičiavimui. Minėtoje byloje 2025 m. birželio 23 d. skundu dėl antstolio veiksmų skolininkė reikalavo skolą pripažinti beviltiška ir panaikinti minėtų turtiniu teisiu areštą. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjos skundo dalykas yra skirtingas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad kiekvienas antstolio procesinis sprendimas (patvarkymas ar atsisakymas atlikti procesinį veiksmą) yra savarankiškas apskundimo objektas, turintis savarankišką apskundimo terminą. Vien aplinkybė, kad tame pačiame vykdymo procese buvo nagrinėjami kiti skundai dėl ankstesnių antstolio veiksmų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vyksta vientisas ar tęstinis procesas, dėl kurio būtų sustabdomi, pratęsiami ar kitaip modifikuojami įstatyme nustatyti terminai naujam skundui paduoti. Kiekvieno vykdymo proceso dalyvio pateikto skundo pagrindu yra užvedama atskira civilinė byla, kurioje vertinamas konkretaus antstolio procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl ankstesnio skundo nagrinėjimas neturėjo jokios teisinės reikšmės termino apskųsti vėlesnius antstolio patvarkymus eigai ar jo skaičiavimui.
Kita vertus apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje pareikšto skundo turinį, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininkė išimtinai skundžia 2025 m. gegužės 23 d. antstolio patvarkymą. Atkreiptinas dėmesys, jog skundu pareiškėja prašo: 1) riboti išieškojimą iš skolininkės vienintelio gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad išieškojimas būtų vykdomas iš skolininkės gaunamų pajamų dalimis; 3) sustabdyti vykdymo veiksmus, susijusius su mano vienintelio gyvenamojo būsto realizavimu esančio (duomenys neskelbtini), kol teismas išnagrinės skundą; 4) nustatyti, kad tolimesni vykdymo veiksmai galimi tik pagal teismo sprendimą arba dalinių mokėjimų grafiką (po 100 €/mėn.), jei teismas nustatys, kad skola faktiškai egzistuoja; 5) įpareigoti antstolį fiksuoti vykdymo veiksmus pagal faktinę situaciją, įskaitant gautas pajamas, pateiktus dokumentus ir dalinių mokėjimų vykdymą; 6) pripažinti, kad dėl antstolio ir administruojančios įmonės veiksmų skolininkė patyrė materialinę žalą, ir ją apsvarstyti teismo sprendime; 7) Iš atsakovo antstolio Armino Naujokaičio pareiškėjos Ž. K. naudai priteisti 8000 Eurų neturtinės žalos (neturtinė žala vertinama ekonomiškumo principu) dėl trukdymo sąlygų sudarant pareiškėjai dirbti (pagal CK 6.250 str.); 8) priteisti iš antstolio Armino Naujokaičio Ž. K. naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nuo priteistos sumos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors dalis skundo reikalavimų ir yra susijusi su 2025 m. gegužės 23 d. patvarkymu taikytu turto areštu, tačiau skolininkė formuluoja ir eilę kitų reikalavimų, kurie nesusiję su minėtu patvarkymu ir kurių dalis nagrinėtina ginčo teisena, o ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog ir antstolis 2026 m. kovo 12 d. patvarkyme, atsisakydamas tenkinti skolininkės skundą ir persiųsdamas jį nagrinėti teismui, nurodė, kad 2026 m. kovo 4 d. skundu skolininkė ne skundžia konkrečius antstolio veiksmus ar neveikimą, o prašo nustatyti jos pageidaujamą išieškojimo tvarką, sustabdyti jos pasirinktus išieškojimo veiksmus, atlyginti žalą.
Nurodytų argumentų pagrindu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, nustatydamas, kad pareiškėjos skundas išimtinai paduotas tik dėl 2025 m. gegužės 23 d. patvarkymo, todėl nepagrįstai atsisakė priimti jį CPK 512 straipsnio pagrindu, t.y. praleidus naikinamąjį terminą. Nors ir nėra visiškai aiškus pareiškėjos pateikto skundo pagrindas, dalis reiškiamų reikalavimų, kaip minėta, nagrinėtini ginčo teisena. Be to teismas, spręsdamas tokio procesinio dokumento priėmimo klausimą, gali taikyti CPK 115 straipsnyje įtvirtintą procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.
Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis 2026 m. kovo 12 d. patvarkyme atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, nurodė, kad pareiškėja iš esmės prašo to, ko reikalavo atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkes teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties c. b. Nr. e2YT-31341-1018/2025. Taigi, sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą vertintina ir tai, kurie pareiškėjos skundo reikalavimai gali būti laikomi tapačiais jau išnagrinėtiems ankstesnėje byloje.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.