Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria S. P. skundas tenkintas iš dalies, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Apeliacinės instancijos teismas, prieš pasisakydamas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, įvertina S. P. prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi vadovaujantis ANK 651 straipsnio 2 dalimi, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Iš ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto reguliavimo matyti, kad apeliaciniai skundai žodinio proceso tvarka nagrinėjami tik tais atvejais, kai paaiškėja naujos bylos aplinkybės ar yra vertinami nauji įrodymai, taip pat kai teismas savo iniciatyva ar atsižvelgęs į proceso dalyvių prašymus bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka pripažįsta būtinu, t. y. kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas –paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Akcentuotina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Šiuo atveju S. P., prašydamas jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodo absoliučiai jokių argumentų, o ir pačiame skunde nedėsto tokių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos (ir būtų neįvertintos) pirmosios instancijos teismui. Esant nustatytam, apygardos teismas nenustatė pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti būtent žodiniame posėdyje, pateikti skundo argumentai (motyvai) nelaikytini naujais įrodymais, turinčiais lemiamą įtaką sprendimo priėmimui, ir bus vertinami esančių duomenų kontekste, todėl pateiktas skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka pagal ANK 651 straipsnį.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra ginčijama S. P. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) nėra keliamas. Taip pat administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuria buvo padarytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, yra administracinio nusižengimo priemonė (ANK 29 straipsnio 2 dalis), apeliantas neginčija ir ANK 29 straipsnio taikymo jo atžvilgiu. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas tik konfiskuotino turto vertės, nagrinėjamu atveju minėtos transporto priemonės, klausimas, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi prašant sumažinti konfiskuotinos vertės dydį, nesutinkant, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotina suma atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Apeliantu S. P. manymu, atsižvelgiant į jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat į kasacinio teismo formuojamą praktiką, jam paskirtas automobilio vertės konfiskavimas, nustatytas pagal paties pateiktą „Nepriklausomų vertintojų biuras“ vertinimą, akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo, o administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti sumažinus konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį nuo 14 400 (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų) eurų iki 3 000 (trijų tūkstančių) eurų. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais skundo argumentais.

Institucijos nutarimu S. P. nubaustas ir už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Minimo straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi ši administracinio poveikio priemonė yra skiriama tais atvejais, kai ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas nėra pakankamas tam, jog būtų užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimas konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu. Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 2 punktą administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas).

Būtina akcentuoti, jog esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Pagal aktualų ir analizuojamoje situacijoje prašomą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Kaip nurodo ir pats apeliantas savo skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įvertinus apeliantą S. P. charakterizuojančius duomenis, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, kuriomis vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galėtų būti paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei tai numatyta įstatyme.

Vertinant švelnesnės administracinio poveikio priemonė taikymo (netaikymo) galimybes, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas. Vis tik, S. P. padarytas nusižengimas – transporto priemonės vairavimas, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, rodo didelį šių veikų pavojingumą, ir šie jo padaryti nusižengimai nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos, todėl administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 424 straipsnio 5 dalyje negali būti priskiriamas prie mažai pavojingų. Be to, įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymą, to paties straipsnio 7 ir 8 dalyse numatęs itin griežtas administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Pažymėtina ir tai, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Be to, šiuo atveju vertintina ne tik veikos pavojingumas, bet ir ypatingai paties asmens charakterizuojantys duomenys. Skunde nurodytos aplinkybės, jog S. P. dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo jos švelninti. Analogiškai vertintinos ir skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su šeimynine padėtimi, t. y. kad apeliantas vedęs ir augina tris vaikus, bei S. P. fizine bei psichologine sveikata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytos aplinkybės iš tiesų nėra itin išskirtinės, priešingai – visuomenėje dažnos ir įprastos. Pritartina Skundžiamos nutarties argumentams, kad S. P. puikiai žinojo, kaip jo neteisėti veiksmai gali įtakoti tiek jį patį, tiek jo šeimą. Apeliaciniame skunde apeliantas tik patvirtino, jog jis suvokė darantis administracinius nusižengimus, ir jis pats pasirinko teisei priešingo elgesio modelį – neturėdamas teisės vairuoti vėl sėdo prie vairo, be kita ko, padarydamas ir kitus KET pažeidimus už kuriuos yra nubaustas, dėl ko konstatuotina, jog jis pats aiškiai nepaisė ne tik savo ar visuomenės, bet ir savo bei šeimos interesų, tad juos nubaudė ne Institucija ar teismas, o pats pažeidėjas įstatymų nepaisymu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad skiriant nuobaudą ir kartu su ja administracinio poveikio priemones, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, ir jo aplinkos interesus, todėl nėra pagrindo tai laikyti išskirtine aplinkybe, leisiančia sumažinti administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės dydį, dėl reikalingumo patenkinti pažeidėjo ir jo artimos aplinkos poreikius.

Taip pat būtina pabrėžti, kas visiškai pagrįstai įvertinta ir Skundžiamoje nutartyje, ir ankstesnį S. P. baustumą. O būtent, kaip nurodo ir pats apeliantas, praeityje jis jau buvo baustas už iš esmės analogiško nusižengimo padarymą, ir nors savo argumentus pateikia per švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymo prizmę (šio procesinio sprendimo 3.5. papunktis), vis tik apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai priešingai rodo, kad S. P., jo atžvilgiu taikant švelnesnes atsakomybės formas, ir toliau sistemingai pažeidinėja KET nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, ką pagrįstai nurodo ir Institucijos atstovas atsiliepime, 5 (penkerių) metų laikotarpyje S. P. už KET pažeidimus baustas virš 20 (dvidešimt) kartų, už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės – 3 (tris) kartus, taip pat eilę kartų už kitus KET pažeidimus, vyraujant nustatyto greičio viršijimui. Apygardos teismo įsitikinimu, S. P. iš patirties žinodamas gręsiančią atsakomybę už vairavimą neturint teisės vairuoti, suvokdamas, kad tiek paskirta bauda, tiek administracinio poveikio priemonės paskyrimas neabejotinai neigiamai įtakos jo ir šeimos interesus, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas daugiau nebedaryti administracinių nusižengimų, ypač vertinant tai, kad jis jau buvo praradęs teisę vairuoti ne vieną kartą. Apeliantui skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės S. P. neturėjo jokios įtakos, kadangi jis ir toliau vairuoja transporto priemones neturėdamas tam teisės ir daro vis šiurkštesnius nusižengimus. Visa tai leidžia spręsti, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl švelninti jo teisinės padėties šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Skunde taip pat nurodoma, jog S. P. paskirta piniginė nuobauda ir kartu pritaikytos administracinės poveikio priemonės yra neadekvačios (neproporcingos), lyginant kas visas kartu ir neatitinka administracinės nuobaudos tikslų, nustatytų ANK 22 straipsnyje. Vis tik, vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netenkina jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, tai nesudaro skundą nagrinėjančiam teismui teisinio pagrindo S. P. atžvilgiu taikyti švelnesnę, nei jam paskirta administracinio poveikio priemonė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK). Vis tik, pabrėžtina, jog teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Nors skunde akcentuojama tai, kad 14 400 (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų) eurų sumos konfiskavimas prilygsta dar vienai papildomai nuobaudai, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Už ANK 424 straipsnio 5 dalies padarymą, kaip jau minėta, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (šiuo atveju automobilio vertę atitinkanti pinigų suma), tačiau tai nereiškia, jog asmuo yra baudžiamas du kartus. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis apibūdinančius administracinį nusižengimą bei jį padariusį asmenį.

Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad S. P. sistemingai ir piktybiškai nesilaiko KET reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sumažinus konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir naujų administracinių nusižengimų nebedarys. Jau minėta, kad bylos duomenys patvirtina jog anksčiau S. P. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, nesulaikė pastarojo nuo analogiškų ir kitų pažeidimų darymo, t. y. jo elgesio teigiama linkme neįtakojo, todėl spręstina, kad šiuo atveju tik paskyrus apeliantui administracinio poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, bus užkirstas kelias naujiems pažeidimams, jis bus atgrasytas nuo administracinių nusižengimų darymo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo kaip precedentu vadovautis skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022, kadangi minimos ir nagrinėjamos bylos skirtingi ne tik ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas), bet nustatytos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. T. y. nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ne tik, kad netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, bet ir vertintas visiškai kitoks nusižengimas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Be to, būtina akcentuoti, jog vienoda teismų praktika administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo kontekste iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijus, kurių reikšmė ir tarpusavio santykis individualioje byloje gali skirtis, t. y. administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo procesas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose byloje kitiems asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai minėtos nuostatos nėra taikomos, todėl apeliantui palankių teismo procesinių sprendimų, be jau paminėto, nurodymas apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog S. P. atžvilgiu taikytas turto vertės konfiskavimas – 14 400 (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų) eurų sumai, šiuo atveju, įvertinus tiek S. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo padarymo aplinkybes (pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai specialioji teisė yra atimta), tiek ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (ne kartų baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta) nėra per griežta, o yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams administracinio poveikio priemonė. Mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie, be kita ko, jau buvo įvertinti ir apylinkės teismo, nėra jokio pagrindo. Be to, apeliantas nepateikė ir jokių objektyvių duomenų, kad jo finansinė padėtis yra tokia bloga, jog jis negalėtų tinkamai įvykdyti šią jam skirtą administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju administracinio poveikio priemonė paskirta, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir kartu su paskirta bauda bei kita administracinio poveikio priemone užkirs kelią apeliantui ir toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.