Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1182-632/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
e2S-1182-632/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20559-2026-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Augustinas Mitkus
Atsakovas
G. V.
Kategorijos
| Civilinė byla Nr. e2S-1182-632/2026| Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20559-2026-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12; 3.3.2.6.3.
| (S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Augustinas Mitkus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Ekvadoras LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Ekvadoras LT“ ieškinį atsakovui G. V. dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau – BMB) ,,Ekvadoras LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. V. (toliau – atsakovas), prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2025 m. liepos 21 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą transporto priemonės DAF XF 480 FT, VIN numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, ieškovei priteisiant iš atsakovo 24 380 Eur sumą; 2) pripažinti negaliojančiu 2025 m. liepos 21 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą transporto priemonės SCHMITZ SCS 24, VIN numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, ieškovei priteisiant iš atsakovo 6 040 Eur sumą; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas G. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodė, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu ir ieškovei nustatė 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos ir teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui dubliką (atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą). Ši teismo nutartis kartu su pranešimu ieškovės atstovui išsiųsti 2026 m. rugsėjo 14 d., taigi įteikti 2026 m. rugsėjo 15 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis, 10 dalis). Ieškovė per įstatyme ir teismo nutartyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą nepateikė teismui dubliko, taip pat nepateikė teismui jokių prašymų, nenurodė dubliko nepateikimo priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.

Teismas nustatė, kad ieškovė per įstatyme ir teismo nutartyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą nepateikė teismui dubliko, taip pat nepateikė teismui jokių prašymų, nenurodė dubliko nepateikimo priežasčių.

Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Nagrinėjant ieškovės reikalavimus, yra būtina nustatyti visas Actio Pauliana ieškinio sąlygas, kurių iš ieškovės pateiktų įrodymų, atlikus formalų jų vertinimą, teismo manymu, negalima nustatyti, nes bylos aplinkybės yra sudėtingos, atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai, dėl ko sprendimu už akių teismas negali pasisakyti dėl bylos esmės ir priimti teisingo sprendimo. Dėl to sprendimas už akių šioje byloje nepriimamas.

Ieškovei nepateikus dubliko, tolimesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu yra negalimas, teismo vertinimu, byla nėra parengta nagrinėti teismo posėdyje. Teismo procesas toliau negali vykti.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad ieškovo procesinis pasyvumas šiuo atveju prilygintinas ieškinio reikalavimų nepalaikymui, ieškovei per teismo nustatytą terminą nepateikus dubliko, ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė BMB ,,Ekvadoras LT“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 1 d. nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė buvo įsitikinusi, kad byla bus nagrinėjama teismo posėdyje, kadangi tik jo būdu ir tik išklausius šalis būtų galima nustatyti byloje tiesą, o ne renkantis pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu. Be to, ieškovė ir atsakovas bylą veda ne per advokatų.

Vis dar tęsiasi EPP trikdžiai, kurie sudarė situaciją, kad ieškovė negalėjo tinkamai identifikuoti, kad jai nustatytas terminas dubliko pateikimui, o ne paskirtas parengiamasis teismo posėdis.

Atsiliepimas

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba kitas paruošiamasis procesinis dokumentas, arba atsakovas neatvyks į teismo posėdį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui, esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Teismas skundžiamoje nutartyje sprendimo už akių priėmimo byloje galimybės iš esmės nesvarstė ir dėl to motyvuotai nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. V., prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2025 m. liepos 21 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą transporto priemonės DAF XF 480 FT pirkimo – pardavimo sandorį nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, ieškovei priteisiant iš atsakovo 24 380 Eur sumą; 2) pripažinti negaliojančiu 2025 m. liepos 21 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą transporto priemonės SCHMITZ SCS 24 pirkimo – pardavimo sandorį nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, ieškovei priteisiant iš atsakovo 6 040 Eur sumą; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskyrė pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, įpareigojo ieškovą pateikti dubliką, o atsakovą tripliką. Teismas, nustatęs, kad ieškovas nepateikė dubliko, sprendė, kad tolimesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu yra negalimas ir byla nėra parengta nagrinėti teismo posėdyje.

Vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus šio Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus (CPK 227 straipsnio 1 dalis). CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: 1) šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose nurodyti asmenys; 2) aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai; 3) jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; 4) suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Nagrinėjamu atveju proceso dalyviai atstovų advokatų ar advokatų padėjėjų neturi. Ieškovę atstovauja nemokumo administratorius V. G., atsakovas G. V. atsiliepimą į ieškinį pasirašė pats. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai paskyrė pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą.

Be to, vertinant skundžiamos nutarties, kuria paliktas ieškinys nenagrinėtu, pagrįstumą, pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Civilinio proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 – 231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Tačiau akcentuotina, kad teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, gali priimti CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 7 dalis CPK 232 straipsnio 1 dalis). Sisteminė CPK 225, 227–228 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, jog vieną iš dviejų CPK įtvirtintų pasirengimo bylos nagrinėjimui būdų teismas pasirenka tik tada, kai nusprendžia, jog papildomi pasirengimo veiksmai yra reikalingi.

Pirmosios instancijos teismas nei 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, nei skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokiomis aplinkybėmis ar įrodymais pirmosios instancijos teismas siekė papildyti bylos medžiagą. Teismas nenustatė pareigos pateikti papildomus įrodymus, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, yra reikalingi tinkamam bylos išnagrinėjimui, kaip tai numatyta CPK 225 straipsnio 1, 5, 6 punktuose. Būtinybės atlikti pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus teismas nemotyvavo ir skundžiamoje nutartyje, t. y. neargumentavo, kodėl šiuo atveju ieškovei nepateikus dubliko, nėra galimybės toliau nagrinėti bylą iš esmės.

Pažymėtina, kad paruošiamųjų dokumentų (dubliko, tripliko) nepateikimo pasekmės yra įtvirtintos tiesiogiai CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Procesinį dokumentą pateikusi šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose numatyti pagrindai, kuomet teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, tačiau, bet kuriuo atveju, teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas (CPK 285 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės teismui pateikto ieškinio matyti, jog, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba kitas paruošiamasis procesinis dokumentas, arba atsakovas neatvyks į teismo posėdį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui, esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, manė, kad negalima nustatyti visų Actio Pauliana ieškinio sąlygų, nes bylos aplinkybės yra sudėtingos, atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai, dėl ko sprendimu už akių teismas negali pasisakyti dėl bylos esmės ir priimti teisingo sprendimo. Teismas darė išvadą, kad sprendimas už akių nepriimamas.

Pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai įtvirtinti CPK 296 straipsnyje. Teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kitais atvejais kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi CPK nėra numatyta galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą, šalims teismo nustatytu terminu nepateikus paruošiamųjų dokumentų. Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, be kita ko, nebuvo įstatyme nustatyto pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, taip pat ir jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, nustatytu terminu neįvykdydama procesinės pareigos, sąmoningai veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą ir / ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Sutiktina, kad ieškovė pareigos pateikti dubliką tinkamai ir laiku neįvykdė, pateikdama atskirąjį skundą dubliko nepateikimo priežastimi tik nurodė, kad buvo įsitikinusi, jog byla bus nagrinėjama teismo posėdyje. Kartu su atskiruoju skundu nepateikė paties procesinio dokumento (dubliko). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad toks ieškovės (jos atstovo) pasyvus elgesys negali būti pateisinamas, tačiau byloje konstatavus, kad šiuo atveju nėra įstatyme nustatytų pagrindų palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu, taip pat nesant pagrindo spręsti, kad ieškovė nebepalaiko ieškiniu pareikštų reikalavimų ar siekia akivaizdžiai vilkinti procesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju taptų neproporcinga sankcija ieškovei. Be to, tokia bylos baigtis neatitiktų ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, kadangi šalių ginčas taip ir lieka neišspręstas iš esmės, ginčijama nutartimi užprogramuojamas naujas teisminis procesas, kuriame reikėtų kartoti šioje byloje jau atliktus procesinius veiksmus, papildomai būtų didinamos tiek teismo, tiek ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 7 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nesuderinama su CPK 2 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso tikslu – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sąlygota formalaus pasirengimą bylos nagrinėjimui reglamentuojančių normų taikymo. Neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą dėl nepateikto dubliko, nenumatytas įstatyme, be to, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Augustinas Mitkus