Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-11-18 · Civilinė byla Nr. eCIK-1196/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2026-10-01Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-11-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eCIK-1196/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21197-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Marius Bajoras, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
UAB „Velansta“
Kategorijos
Nr. DOK-3671Nr. eCIK-1196/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21197-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2026 m. lapkričio 3 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velansta“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje dėl vartojimo sutarties. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 18 757,23 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.666 straipsnio 6 dalį, 6.335 straipsnio 4 ir 6 dalis, 6.697 straipsnio 2 dalį, 6.192 straipsnio 4 dalį, 1.64 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl garantinio termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023), nuspręsdami, kad sutartinį garantinį terminą galima pratęsti konkliudentiniais veiksmais. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentą, kad CK 6.335 straipsnio 4 ir 6 dalių taikymo sąlygų nėra ir taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismai CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąvoką „paslėpti statinio elementai“ pakeitė CK 6.662 straipsnio 4 dalies sąvoka „paslėpti trūkumai“. Tai dvi skirtingos teisinės kategorijos, kurioms įstatymas priskiria skirtingus padarinius: paslėpti trūkumai lemia užsakovo teisę reikšti pretenzijas po darbų priėmimo (CK 6.662 straipsnio 2–4 dalys), o paslėpti statinio elementai lemia ilgesnį garantinį terminą (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3. Teismai netinkami aiškino ir taikė CK 6.666 straipsnio 4 dalį, 6.697 straipsnio 3 dalį, CPK 178 straipsnį, todėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kai trūkumai nustatomi pasibaigus garantiniam terminui. Teismai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog trūkumus lėmė priežastys, už kurias ieškovė nėra atsakinga, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog trūkumus būtų galima pašalinti už mažesnę sumą. Tokia įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nustatyta išimtinai garantinio termino galiojimo laikotarpiui.

4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.678 straipsnio 1 dalį, 6.665, 6.249, 6.259, 1.5 straipsnius. Vartotojo teisių gynimo būdas – visų gaminių keitimo būsimų išlaidų atlyginimas, daugiau kaip dvigubai viršijantis sutarties kainą, pritaikytas po daugiau kaip aštuonerių metų gaminių eksploatacijos, kai trūkiai nustatyti ne visuose gaminiuose, – neatitinka proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros ir nuostolių atlyginimo reikalavimų. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl vartotojo teisių gynimo būdų proporcingumo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėjamas. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Velansta“ (j. a. k. 125875523) 422 (keturis šimtus dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. spalio 30 d., kodas MU-67-1212-2026.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Marius BajorasSigita RudėnaitėEgidija Tamošiūnienė