Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-16 · Civilinė byla Nr. e2A-399-569/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-16
Bylos Nr.
e2A-399-569/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11935-2023-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Irma Valiuškienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
A. V.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-399-569/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11935-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21; 3.3.2.5

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. lapkričio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleksandro Rusako, Irmos Valiuškienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pagal atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui E. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų J. V., M. V., L. K., A. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Ieškovas E. V. patikslintu ieškiniu (DOK-123766) prašė: 1) panaikinti E. V. ir A. V. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje užregistruotą (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) santuokos akto įrašą, apie (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (duomenys neskelbtini) rektorate sudarytą santuoką, įrašą panaikinant dėl abipusės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti E. V. prigimtinę pavardę „V“, o A. V. pavardę „V“; 3) taikyti gyvenimo skyriumi teisines pasekmes nuo (duomenys neskelbtini) ir, nutraukus santuoką, santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: E. V. priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šiame žemės sklype esančiu nebaigtos statybos ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį MERCEDES-BENZ, E 280 KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); mažąją bendriją (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); 4) A. V. priteisti: automobilį BMW, 316I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 5) A. V. priteisti 1 367,99 Eur kompensaciją už E. V. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; 6) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine E. V. nuosavybe. Netenkinus šio prašymo, padalinti šį turtą natūra priteisiant E. V. ir nukrypstant nuo lygių dalių principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnis), priteisti atsakovei 3 700,00 Eur piniginę kompensaciją; 7) pripažinti prievoles kreditoriams: J. V. – skola 7 500,00 Eur; M. V. – skola 2 500,00 Eur; A. J. – skola 3 300,00 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai – skola 255,00 Eur, asmeninėmis ieškovo E. V. prievolėmis; 8) pripažinti prievolę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai – 3,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką asmenine A. V. prievole; 9) įpareigoti A. V. grąžinti E. V. jo asmeninius daiktus: (duomenys neskelbtini); 10) priteisti iš A. V. ieškovo E. V. naudai jo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad, ieškovui pradėjus dirbti laisvai samdomą darbą – filmuoti/kurti vaizdo įrašus/klipus, atsakovei nepasitikint sutuoktiniu, šeimoje prasidėjo nesutarimai. Galutinai šalių santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini). Teigia, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įsipareigojimas J. V. atsirado (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskolintų pinigų pagrindu. Ieškovo mama paskolino pinigus gyvenamojo namo statybų darbams atlikti ir statybinėms medžiagoms įsigyti. Dalis prievolės (5 200,00 Eur) pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis buvo įgyta šalių bendro gyvenimo metu, todėl ši suma įtrauktina į sutuoktinių turto balansą, nes yra solidari sutuoktinių prievolė. Atitinkamai, ½ dalis, kuri sudaro 2 600,00 Eur, prievolės tenka atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti žemės sklypą ir jame esančią nebaigtą statybą (statybines medžiagas), ieškovas sutinka, kad šią prievolę vykdys asmeniškai, atsakovei tenkančia skolos dalimi mažinant jai mokėtiną kompensaciją. Prievolė M. V. atsirado paskolos pagrindu tuo pačiu tikslu – gyvenamojo namo statybinėms medžiagoms įsigijimo pagrindu. Šalys sudarė paskolos sutartį dėl 2 500,00 Eur paskolos, pagal kurią buvo atlikti trys mokėjimai: (duomenys neskelbtini) (1100,00 Eur), (duomenys neskelbtini) (1100,00 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (300,00 Eur). Prievolė įgyta šalims vedant bendrą ūkį, todėl ši suma įtrauktina į sutuoktinių turto balansą, nes yra solidari sutuoktinių prievolė, o ½ dalis skolos (1 250 Eur) tenka atsakovei. Dėl tapačių paminėtų priežasčių ieškovas sutinka tapti asmeniškai atsakingu už prievolės vykdymą, atsakovei tenkančia skolos suma mažinant jai mokėtiną kompensaciją. Prievolė L. K. atsirado pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekselius, atitinkamai 2 900,00 Eur ir 2 100,00 Eur sumoms. Prievolės įgytos dėl gyvenamojo namo statybinių medžiagų įsigijimo. Neįvykdytos prievolės likutis 1 000,00 Eur. Prievolė įgyta šalims gyvenant skyrium, sklypas su statybomis lieka ieškovui, todėl po santuokos nutraukimo ši prievolė išliks asmenine ieškovo prievole. Prievolė A. J. atsirado pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelius, atitinkamai 2 200,00 Eur ir 1 100,00 Eur. Prievolės įgytos dėl gyvenamojo namo statyboms ir medžiagų įsigijimo. Neįvykdytos prievolės likutis 3 300,00 Eur. Kadangi prievolė įgyta šalims gyvenant skyrium, statybos lieka ieškovui, todėl po santuokos nutraukimo ši prievolė išliks asmenine ieškovo prievole. Šalims vedant bendrą ūkį, dalis prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai įgyta dėl pareigos mokėti gyventojų pajamų mokestį už ieškovo 2022 m. avansu išsimokėtus dividendus (13 820,00 Eur) ir pagal paslaugų sutartį su mažąja bendrija gautas pajams (22 800,00 Eur), kurie buvo skirti šeimos pragyvenimui ir gyvenamojo namo statybinėms medžiagoms įsigyti – šeimos turtui sukurti. Nuo šių pajamų mokėtinas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis (GPM). Dividendų GPM dalis sudaro 2 073,00 Eur, pajamų pagal paslaugų sutartį GPM dalis sudaro 3 420 eurų. 7/12 dalys (t. y. šalims vedant bendrą ūkį) GPM sudaro 1 995,00 Eur, todėl bendrai GPM prievolės dalis už santuokos metu vedant bendrą ūkį gautas pajamas sudaro 4 068,00 Eur (2 073+1 995).

Atsakovė A. V. atsiliepimu į ieškinį prašė: ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovės priešieškinį tenkinti pilnai; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovo prašymas taikyti gyvenimo skyrium pasekmes nuo (duomenys neskelbtini), prieštarauja CK 3.67. straipsnio 2 dalies nuostatoms. Atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą ir pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine, ieškovo nuosavybe, yra nepagrįstas. Minėtas turtas buvo įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nurodytu ieškovo pagrindu negali būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Santuokos metu šalių įgytame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas pradėtas statyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau ieškovas negavo atsakovės sutikimo toliau statyti statinį asmeninės nuosavybės teise. Sutinkamai su CK 4.77 ieškovas statydamas be atsakovės sutikimo padidino ir atsakovės dalį. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam ūkinį pastatą asmeninės nuosavybės teise, ir dalinti tik 3 870,97 Eur yra nepagrįstas. Nurodo, kad nesutinka ir siūlomu turto padalijimo būdu. Nesutinka su įmonės MB „(duomenys neskelbtini)” nurodyta verte – 7 483 Eur, nes remiantis įmonės balanso už 2023 m. duomenimis įmonės vertė yra 21 216,00 Eur. Nesutinka su ieškinyje nurodoma priekabos 500,00 Eur verte. Savadarbė priekaba laivui transportuoti verta mažiausiai 1 500,00 Eur. Nesutinka su ieškinio argumentais, kad prievolės yra solidarios ir kad prievolių suma mažintina atsakovei priteistina kompensacija. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodytos J. V. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskolintos lėšos yra gautos ir yra panaudotos šeimos interesams. Nesutinka su ieškovu, kad prievolė M. V. atsirado paskolos pagrindu tuo pačiu tikslu – gyvenamojo namo statybinėms medžiagoms įsigijimo pagrindu, nes ieškovo nurodoma paskola nebuvo suteikta.

Trečiasis asmuo M. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos įrašo panaikinimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais ir pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį mokėjimo pavedimu paskolintos ieškovui lėšos namo statybai, likusi negrąžinta 2 500,00 Eur prievolė būtų pripažinta asmenine ieškovo prievole.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė, nagrinėjant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, atsižvelgti į tai, kad siekiant apginti viešąjį interesą, ieškovui ir atsakovei būtų palikta santuokoje įgyto turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, sutuoktiniams neįvykdžius prievolių valstybei. Nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 20 d. duomenis, ieškovas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra skolingas: 1) prievolės, kurių terminas yra suėjęs – 95,00 Eur (žemės mokestis); prievolės, kurių terminas nėra suėjęs – 255,00 Eur (ATPK bauda). Pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 20 d. duomenis, atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra skolinga: prievolės, kurių terminas yra suėjęs – 38,12 Eur (iš jų – 35,00 Eur žemės mokestis, 3,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai).

Atsakovė A. V. priešieškiniu prašė: 1) panaikinti santuokos įrašą dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti iš ieškovo 5 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą; 3) pripažinti bendra jungtine nuosavybe ieškovo vardu registruotą transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 10 000,00 Eur; 4) padalinti bendrą jungtinę nuosavybę: atsakovei priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 10 400,00 Eur; Mercedes Benz. E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3570,00 Eur; ieškovui priteisti 2,84 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 15700,00 Eur, kartu su šiame žemės sklype esančiu nebaigtos statybos ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 30 000,00 Eur; MB „(duomenys neskelbtini)“, vertė 21 216,00 Eur; Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 10 000,00 Eur; BMW316i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 470,00 Eur; velomobilį, vertė 8 000,00 Eur, savadarbę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1 500,00 Eur, du metalinius garažus, vertė 1 000,00 Eur, ir kitus elektronikos bei sodo daiktus; 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 49 810,00 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto didesnę dalį.

Nurodė, kad ieškovo inicijavimas nutraukti santuoką, alkoholis ir galimas narkotikų vartojimas, flirtavimas su kitomis moterimis, registracija pažinčių programoje esant santuokoje, pripažinti emociniai ir elgesio sutrikimai, smurtas, atsiribojimas nuo šeimos, savų pareigų nevykdymas, nesugebėjimas dalyvauti šeimos terapijoje ir atsakomybės perkėlimas atsakovei – sudaro aiškų, nuoseklų ir teisiškai reikšmingą ieškovo kaltės modelį. Teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į ieškovo kaltę, patirtos žalos intensyvumą, trukmę ir poveikio mastą, prašė priteisti 5 000,00 Eur dydžio neturtinė žalą. Atsakovė nurodė, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir buvo ieškovo įsigytas prieš santuoką, tačiau turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes santuokos metu atlikti esminiai pagerinimai ženkliai padidino jo vertę, o daugiau nei pusė šio automobilio renovacijos laikotarpio sutapo su santuoka. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 10 400,00 Eur, įgytas (duomenys neskelbtini) santuokos metu, todėl taikoma bendroji CK 3.88 straipsnio prezumpcija, kad turtas priklauso abiem sutuoktiniams. Pažymėjo, nors (duomenys neskelbtini) pavedimu ieškovo motina pervedė 3 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „mamos palikimas“, tačiau iki sklypo įsigijimo nuo šių lėšų gavimo praėjo 10 mėnesių, todėl negalima teigti, jog šis turtas įsigytas už asmenines lėšas, be to ieškovas įsigydamas turtą nebuvo išreiškęs valios įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, o asmeninių lėšų panaudojimas nesukuria asmeninės nuosavybės teisinio rėžimo. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, jog 2 600,00 Eur ieškovas sumokėjo iš asmeninių santaupų. Ieškovo motinos J. V. pervedimais: (duomenys neskelbtini) – 4 000,00 Eur (paskirtis – „dovana“), (duomenys neskelbtini) – 1 150,00 Eur (paskirtis – „dovana“) ir (duomenys neskelbtini) – 10 000,00 Eur (paskirtis – „dovana namo statybai“), bendra suma – 15 150,00 Eur, lėšos buvo skirtos bendram šeimos tikslui — namo statybai ir bendram ūkio tvarkymui, o ne ieškovo asmeniniams poreikiams. Atsakovė kelia abejones dėl ieškovo nurodomų paskolų realaus egzistavimo, nes ieškovas ir jo nurodomi kreditoriai sąmoningai nesilaikė privalomos notarinės formos reikalavimo, skaidydami tariamas paskolų sumas į mažesnes dalis, perduodamas skirtingais laikotarpiais. Pažymėjo, kad viso turto balansą sudaro 127 560,00 Eur, ½ dalį turto 63 780,00 Eur.

Ieškovas E. V. atsiliepime į priešieškinį prašė A. V. priešieškinį tenkinti dalyje dėl pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo; likusioje dalyje priešieškinį atmesti ir santuokos nutraukimo klausimus spręsti pagal E. V. patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus; priteisti iš A. V. ieškovo E. V. naudai jo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į priešieškinį prašė, nagrinėjant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, atsižvelgti į tai, kad siekiant apginti viešąjį interesą, ieškovui ir atsakovei būtų palikta santuokoje įgyto turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, sutuoktiniams neįvykdžius prievolių valstybei. Nurodė, kad pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 20 d. duomenis, ieškovas E. V. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra skolingas: prievolės, kurių terminas yra suėjęs – 95,00 Eur (žemės mokestis); prievolės, kurių terminas nėra suėjęs – 255,00 Eur (ATPK bauda). Pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 20 d. duomenis, atsakovė A. V. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra skolinga (prievolės, kurių terminas yra suėjęs) – 38,12 Eur (iš jų – 35,00 Eur žemės mokestis, 3,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 21 d. sprendimu teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino ieškovo E. V. ir atsakovės A. V. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje užregistruotą (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) santuokos akto įrašą apie (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (duomenys neskelbtini) rektorate sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui E. V. paliko pavardę „V“, atsakovei A. V. paliko pavardę „V“; 3) sutuoktiniams vienas iš kito išlaikymo nepriteisė; 4) nustatė, jog santuokos įrašo panaikinimo turtinės pasekmės taikomos nuo (duomenys neskelbtini); 5) ieškovui E. V. po apskaitos įrašo panaikinimo priteisė asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statiniu; 6) ieškovui E. V. po apskaitos įrašo panaikinimo priteisė asmeninėn nuosavybėn automobilį MERCEDES-BENZ, E 280 KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 7) ieškovui E. V. po apskaitos įrašo panaikinimo priteisė asmeninėn nuosavybėn savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), velomobilį ir du metalo garažus; 8) ieškovui E. V. po apskaitos įrašo panaikinimo priteisė asmeninėn nuosavybėn MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 9) atsakovei A. V. po apskaitos įrašo panaikinimo asmeninėn nuosavybėn priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 10) atsakovei A. V. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisė asmeninėn nuosavybėn automobilį BMW, 316I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 11) atsakovei A. V. priteisė iš ieškovo E. V. 32 102 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį; 12) nustatė, jog asmeninis ieškovo E. V. turtas – motociklas SUZUKI RF 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka asmeniniu ieškovo turtu; 13) pripažino prievoles kreditoriams: J. V. – skola 7 500,00 Eur, M. V. – skola 2 500,00 Eur, A. J. – skola 3 300,00 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai asmeninėmis ieškovo E. V. prievolėmis; 14) pripažino prievolę kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai asmenine A. V. prievole; 15) ieškovui E. V. priteisė iš atsakovės A. V. 5 521,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; 16) atsakovei A. V. priteisė iš ieškovo E. V. 2 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 17) priteisė iš ieškovo E. V. valstybei 272,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 18) priteisė valstybei iš ieškovo E. V. ir iš A. V. po 57,12 Eur išlaidų, už procesinių dokumentų įteikimą; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

Teismas sprendė, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybių, todėl santuokos apskaitos įrašas panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, kad santuokinis gyvenimas pasibaigė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas konstatavo, kad atsakovė neįgijo teisės reikalauti priteisti jai iš ieškovo neturinę žalą, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgęs, kad abu sutuoktiniai pripažinti kalti dėl santuokos nutraukimo, teismas sprendė, kad šalių bendras gyvenimas pasibaigė, kai ieškovas išsikraustė gyventi atskirai, tai įvyko (duomenys neskelbtini), todėl nuo (duomenys neskelbtini) taikytinos gyvenimo skyriumi teisinės pasekmės.

Teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis), kurio vidutinė rinkos vertė 10 400,00 Eur, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti pastatu (įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis), kurių vertė yra 45 700,00 Eur. Įvertinęs, kad šalių tarpusavio santykiai yra komplikuoti, šalys nesugebės sutarti bendrai dėl nekilnojamojo turto bendro valdymo ateityje, padarė išvadą, kad kiekvienam sutuoktiniui tikslinga priteisti po žemės sklypą, kitą turtą padalyti nepaliekant atskirų objektų bendroje dalinėje nuosavybėje.

Teismas nustatė, kad ieškovas yra glaudžiau susijęs su žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiu nebaigtu statyti statiniu, jog atsakovė gavo ūkininko pažymėjimą, įsteigė ūkį, kad būtų galima šiame žemės sklype vykdyti statybas. Teismas atsižvelgęs, kad pastato statyba buvo pradėta ir lėšos statybinėms medžiagoms įsigyti buvo renkamos ir naudojamos dar iki šalims pardedant gyventi skyrium, sprendė, nors ieškovas savo fiziniu ir protiniu darbu įdėjo daug pastangų šiam turtui sukurti, tačiau turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, ir turi būti padalijamas tarp sutuoktinių. Teismas konstatavo, jog protinga, teisinga ir sąžininga šį sklypą su nebaigtu statyti pastatu priteisti ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Teismas spręsdamas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo nurodė, kad šis žemės sklypas yra įsigytas santuokoje ir registruotas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas vertino, jog tai, kad ieškovas pervedė lėšas pardavėjui iš savo asmeninės sąskaitos, nėra pagrindo pripažinti, jog jo asmeninės lėšos buvo panaudotos sklypui įsigyti. Teismas atsižvelgė, kad abi šalys vykdė veiklą, gavo dovanų vestuvėms, todėl padarė išvadą, kad šalys turėjo bendrų lėšų sklypui įsigyti. Taip pat teismas atsižvelgė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo išreikštos sutuoktinių valios, jog turtas įgyjamas asmeninėn ieškovo nuosavybėn. Teismas sprendė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ieškovas nenuginčijo ir ieškovo reikalavimą dėl šio sklypo pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe, atmetė. Teismas pripažino šį sklypą bendra jungtine sutuoktinio nuosavybe, priklausančia šalims lygiomis dalimis. Teismas įvertinęs, kad su atsakove liko gyventi šalių nepilnametis vaikas, atsakovė yra įregistravusi ūkininko ūkį, turi teisę verstis augalų auginimo veikla, sprendė, kad teisinga, protinga ir sąžininga vieną iš dviejų šalių santuokoje įgytų sklypų po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei. Atsižvelgęs į tai, teismas priteisti atsakovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas įvertinęs, kad tarp šalių ginčo nėra, automobilį MERCEDES-BENZ, E 280 KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 570,00 Eur, priteisė ieškovui, o automobilį BMW, 316I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 470,00 Eur, priteisė atsakovei. Teismas, spręsdamas dėl savos gamybos priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo, atsižvelgė, kad abu sutuoktiniai prašo priteisti ieškovui nuosavybės teise. Teismas spręsdamas dėl šios priekabos vertės, atsižvelgęs, kad šalys nepateikė turto vertinimo duomenų, rėmėsi fakto pripažinimo taisykle ir konstatavo, kad atsakovė, nurodydama 1 500,00 Eur vertę, pripažino faktą, jog priekaba verta 500,00 Eur, o atsakovas fakto, jog priekaba verta daugiau nei 500,00 Eur, nepripažino. Teismas, remdamasis faktų pripažinimo taisykle, vertino, jog priekabos vertė yra 500,00 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ padalijimo, įvertino, kad įmonė buvo įgyta santuokos metu, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abu sutuoktiniai prašo ją priteisti ieškovui. Teismas įmonės vertę nustatė, remdamasis atsakovės pateiktais duomenimis iš Juridinių asmenų registro apie įmonės vertę ((duomenys neskelbtini) pelno skirstymo pažyma ir (duomenys neskelbtini) balansas) – įmonės vertė yra 21 304,00 Eur (turtas – 23 796,00 Eur, įsiskolinimai – 2 492,00 Eur). Teismas atsižvelgęs, kad ieškovas savo darbu sukūrė velomobilį ir ieškinyje šią transporto priemonę įvertino 1 500,00 Eur suma, priešieškinyje atsakovė nurodė, jog velomobilis yra prabangos prekė ir jo vertė 8000,00 Eur, bei į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie šio turto vertę, sprendė, jog protinga velomobilio vertė yra 3 000,00 Eur. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovui priklausančiame sklype stovi du metaliniai garažai, atsakovė nurodė, jog jų kiekvieno vertė po 1 000,00 Eur, ieškovas su šia garažų verte nesiginčijo, bei tai, kad juose sudėti ieškovo daiktai, juos priteisė ieškovui. Teismas įvertinęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kada, kokie darbai ir kokios vertės buvo atlikti iš esmės pagerinant ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas įgijo iki šalių santuokos, atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti šį automobilį bendra jungtine nuosavybe ir konstatavo, kad šis turtas yra nedalintinas ir neįskaitomas į sutuoktinių bendro turto balansą. Taip pat teismas sprendė, kad motociklas SUZUKI RF 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka ieškovo asmenine nuosavybe, yra nedalintinas ir į turo bendrą balansą neįtraukiamas.

Teismas, šalims sutikus, pripažino ieškovo prievoles kreditoriams: J. V. – skola 7 500,00 Eur, M. V. – skola 2 500,00 Eur, A. J. – skola 3 300,00 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – skola 255,00 Eur, asmeninėmis ieškovo prievolėmis, o atsakovės prievolę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai – 3,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, asmenine atsakovės prievole. Teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo savo iniciatyva pripažinti negaliojančiais ieškovo ir kreditorių J. V. bei M. V. sandorius. Pažymėjo, kad sandoriai sudaryti tarp artimų šeimos narių, atskiri sandoriai sudaryti skirtingu tikslu, todėl jų nėra pagrindo laikyti tęstiniais veiksmais.

Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgė, kad ieškovui iš viso priteisė bendro turto už 76 074,00 Eur sumą, atsakovei priteisė bendro turto už 11 870,00 Eur sumą. Nurodė, jog bendra turto vertė yra 87 944,00 Eur, todėl kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį – 43 972,00 Eur, todėl atsakovei iš ieškovo už jam tenkančią didesnę turto dalį priteistina 32 102,00 Eur piniginė kompensacija. Pažymėjo, kad ieškovas įrodė, jog turėjo asmeninių lėšų: iš J. V. yra gavęs 3 000,00 Eur močiutės palikimo, taip pat trečiasis asmuo J. V. 2022 metais trimis pavedimais: (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur paskirtis dovana, (duomenys neskelbtini) suma 1 150,00 Eur paskirtis – dovana, (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Eur paskirtis – dovana namo statybai, pervedė iš viso 15150,00 Eur, kurias nurodė panaudojęs bendro turto įgijimui ir sukūrimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas neįrodė, jog iš motinos gautus 3 000,00 Eur išleido žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įsijimui, ir atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti žemės sklypą jo asmenine nuosavybe. Sprendė, kad ieškovui neįrodžius, jog šios lėšos buvo panaudotos žemės sklypo įsigijimui, nėra pagrindo 3000,00 Eur suma mažinti iš jo atsakovei priteistiną kompensaciją.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad iš bendrų lėšų buvo sukurti tik namo pamatai, kurių bendra vertė pastato vertėje sudaro tik 8 procentus, esant nebaigto pastato vertei 30 000,00 Eur, atsakovei priklausanti dalis nebaigto pastato vertėje yra 1 200,00 Eur. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, jog ieškovas pradėjęs gyventi skyrium toliau tęsė statybos darbus ir faktiškai sukūrė naują nuosavybę. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2022 metais ir šalims pradėjus gyventi skyriumi, iš bendro turto MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo dividendus, todėl jis disponavo ne tik savo, bet ir atsakovei priklausančiomis lėšomis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas be atsakovės sutikimo pagerino bendrą jungtinę nuosavybę savo lėšomis ir rizika, nėra kaip nustatyti, kiek jis tam panaudojo bendrų sutuoktinių lėšų, o kokią dalį atsakovės lėšų ir kokią dalį savo asmeninių lėšų. Akcentavo, kad teismo proceso metu ieškovas trukdė atsakovei naudotis bendra jungtine nuosavybe. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą, sukuriant bendros jungtinės nuosavybės padidėjimą. Esant šioms aplinkybėms teismas nemažino ieškovei priteistinos kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę bendros jungtinė nuosavybės dalį.

Teismas spręsdamas dėl ieškovo asmeninių daiktų, įsigytų iki santuokos pritesimo, pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nei daiktų įsigijimą, nei vertę patirtinančių įrodymų, o skelbimų nuotraukos nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys daiktų įgijimą ir jų vertę, todėl ieškovo reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgė, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, į šalių procesinį elgesį, jog, teismo vertinimu, abi šalys kaltos dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, padarė išvadą, jog yra pagrindas šalims vienai iš kitos priteisti po ½ bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. V. prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 21 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe (arba priteisti ieškovui natūra su mažesne kompensacija), pakeisti ieškovo atsakovei priteistos kompensacijos sumą – iš 32 102,00 Eur į 13 67,99 Eur, priteisti asmeninius daiktus ieškovui bei ištaisyti sprendime esančias klaidas dėl sklypų unikalių numerių, iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, padarė akivaizdžias faktines klaidas, identifikuodamas nekilnojamąjį turtą rezoliucinėje sprendimo dalyje, todėl sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir faktiškai neįvykdomas.

Atkreipia dėmesį, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė ieškovui priteisti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu priteisdamas tą patį sklypą dviem asmenims asmeninės nuosavybės teise. Pažymi, kad patikslintame ieškinyje ieškovas prašė žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti ūkiniu pastatu priteisti jam, atsakovė priešieškinyje taip pat prašė šį turtą priteisti ieškovui, nors ginčijo statinio vertę. Sprendimo rezoliucinėje dalyje šis žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iš viso nepaminėtas, nors teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad ketina jį priteisti ieškovui, tačiau rezoliucinėje dalyje to nepadarė, o vietoje to klaidingai nurodė, kad „nebaigtas statinys“ stovi ant kito (tuščio) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad teismas sprendimo motyvuose (100 punktas) klaidingai nurodo ieškovo ieškinio reikalavimus: kad ieškovas sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) „vertina jį išimtinai kaip asmeninę nuosavybę, prašo pripažinti šį turtą asmenine nuosavybe , o jei teismas šį reikalavimą atmes – nukrypti jo naudai nuo lygių dalių principo“. Ieškovas tokį reikalavimą reiškė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, o sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) prašė padalinti tarp sutuoktinių, natūra priteisiant sklypą ieškovui, o atsakovei išmokant kompensaciją. Supainiojęs ieškinio dalyką, teismas netinkamai išsprendė pagrindinį šalių ginčo objektą ir priėmė neteisėtą ir neįgyvendinamą teismo sprendimą. Pastebi, kad iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies taip pat neaišku, kokias šalių prievoles kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai teismas priteisė, nes prievolių nedetalizavo. Atkreipia, kad sprendimo 107 punkte teismas klaidingai nurodė turto vertę, kurios nei viena šalis neįrodinėjo: „byloje nustatyta, jog ieškovui priklausančiame sklype stovi du metaliniai garažai, atsakovė nurodė, jog jų vertė po 1 000,00 Eur kiekvieno, ieškovas su šia garažų verte nesiginčijo.“ Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad garažai verti po 500,00 eurų, iš viso 1 000,00 eurų, ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su verte sutiktina.

Pažymi, kad ieškovas ieškiniu prašė pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine E. V. nuosavybe. Netenkinus šio prašymo padalinti šį turtą natūra priteisiant E. V. ir nukrypstant nuo lygių dalių principo, priteisti atsakovei 3700,00 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovas pareiškė ir alternatyvų reikalavimą, kurį teismas atmetė be jokių motyvų. Teismas sprendimo 99 punkte, iki sprendimo motyvų dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti jam natūra sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iš anksto, t. y. nepateikęs argumentų, kodėl atmeta ieškovo reikalavimą, nurodo, kad reikia priteisti šalims po vieną sklypą, nors būtent tais pačiais motyvais (apie konfliktiškumą) ieškovas prašė natūra šį sklypą priteisti jam, net ir atmetus reikalavimą pripažinti šį sklypą asmenine nuosavybe, paaiškino, kad abu sklypai yra šalia, todėl šalys negalėtų šiuo sklypu disponuoti esant konfliktiškiems santykiams.

Nurodo, kad teismas nevertino ieškovo pateiktos įvykių versijos apie norą dar iki santuokos įgyti sklypą už gautus iš mamos pinigus, kad šiaudinio namo statybai pirko kitą sklypą, dėl kurio jungtinės nuosavybės klausimų nekelia, teismas nevertino trečiojo asmens J. V. liudijimo, patvirtinančio ieškovo nurodomas aplinkybes, o atmesdamas ieškinio reikalavimą pripažinti šį sklypą asmenine ieškovo nuosavybe, tik aptakiai nurodė, kad „Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, jog abu vykdė veiklą, gavo dovanų vestuvėms, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog šalys neturėjo bendrų lėšų sklypui įsigyti“. Nei kokią veiklą vykdė abu ir kodėl taip nusprendė, teismas nemotyvavo. Pastebi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta tik (duomenys neskelbtini), t. y. prieš mėnesį iki sandorio, kas neįtikėtinu daro uždarbį iš įmonės veiklos. Įmonės pajamas per pirmą mėnesį nuo įsteigimo rodo į bylą pateikti įmonės banko sąskaitos išrašai, iš kurio matyti, kad nuo įsteigimo iki sandorio įmonė gavo 900,00 Eur pajamų ir patyrė 484,00 Eur sąnaudų, banko sąskaitos likutis buvo 416,00 Eur. Teismas nenurodė jokių motyvų, iš kokių pajamų sutuoktiniai galėjo sukaupti 5 600,00 Eur.

Pažymi, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neanalizavo liudytojų parodymų, finansinės informacijos apie šalių galimybes sukaupti 5 600,00 Eur per 5 mėnesius nuo santuokos sudarymo, neanalizavo ieškovo paaiškinimų, kad šis sklypas nebuvo skirtas bendroms statyboms, kad tam pirko sklypą atskirai, neaptarė atsakovės prieštaringų versijų dėl pinigų kilmės sklypui įgyti, todėl šioje dalyje teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, jog net jeigu teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog visi pinigai sklypui įgyti buvo ieškovo asmeniniai, negalėjo nevertinti, kad didesnė sklypo dalis (3 000,00 eurų, kai sklypo kaina 5 600,00 eurų, kainoje sudarė 53,57 procentus) yra įgyta už ieškovo asmeninius, sąskaitoje laikytus pinigus. Teismas turėjo atitinkamai kompensuoti ieškovui jo sumokėtus asmeninius pinigus, nes priešingu atveju atsakovė praturtėtų ieškovo asmeninio indėlio į santuokinį turtą sąskaita.

Teigia, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jei teismas laikytų, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra asmeninė ieškovo nuosavybė, tai prašė padalinti šį turtą natūra priteisiant ieškovui ir nukrypstant nuo lygių dalių principo, priteisti atsakovei piniginę kompensaciją, iš kurios būtų išskaičiuotas ieškovo motinos dovanos (močiutės palikimo) dydis (3 000,00 Eur), o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šio sklypo vertės neginčijo, ieškovas prašė atsakovei priteisti 3700,00 Eur ((10 400,00 Eur–3000,00 Eur) / 2) kompensacijos. Teismas neišnagrinėjęs įrodymų ir tinkamai nemotyvavęs atmetė šį reikalavimą visiškai nepagrįstai.

Akcentuoja, kad priteisdamas žemės sklypą natūra atsakovei, teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog „teisinga, protinga ir sąžininga vieną iš dviejų šalių santuokoje įgytų sklypų po santuokos nutraukimo priteisti ir jai. Tai atitinka ir trečiojo asmens VMI išsakytus argumentus.“ Pažymi, kad neaišku, kokius konkrečiai trečiojo asmens argumentus teismas turėjo omenyje. Net pilnai tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovei liktų pinigų sumokėti skolą –3,12 Eur GPM, todėl vertina, kad su kreditoriaus teisėmis sklypo priteisimas neturėjo nieko bendro. Pažymėjo, kad taip pat neaišku, kaip teismas susiejo nepilnamečio vaiko gyvenimą su mama ir sklypo atsakovei priteisimą. Atkreipia dėmesį, kad bylos eigoje šalys ne kartą aiškino, kad ūkininko pažymėjimas buvo reikalingas dėl statybų, tai tebuvo formalumas, atsakovė niekada jokia ūkininkavimo veikla neužsiėmė ir vargu ar galėtų užsiimti, gyvendama (Druskininkų r.) apie 150 km atstumu nuo žemės sklypo (Jonavos r.).

Teigia, kad teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, sprendimu nustatė, kad šalių gyvenimas skyrium (separacija) prasidėjo (duomenys neskelbtini), tačiau netaikė šio juridinio fakto teisinių pasekmių (CK 3.127 straipsnio 1 dalis), tai lėmė neteisingą turto ir pajamų padalinimą, kompensacijos paskaičiavimą. Argumentuoja, kad ieškovas įrodė (nuotraukomis su meta duomenimis), kad (duomenys neskelbtini) egzistavo tik namo pamatai ir tą dieną buvo pradėti rengti/išvedžioti grindų šildymo sistemos vamzdeliai, kurie ir buvo užfiksuoti nuotraukomis. Visa tolimesnė statyba (grindys, sienos, stogas) buvo vykdoma po sutuoktinių separacijos – ieškovui gyvenant atskirai, naudojant statybai asmenines ir skolintas lėšas. Vertina, kad teismas, nustatydamas dalintino turto vertę 30 000,00 Eur (pagal bylos nagrinėjimo metu esančią turto būklę), pažeidė principą, kad po gyvenimo skyrium pradžios įgytas/sukurtas turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Atsakovei galėjo priklausyti kompensacija tik nuo turto vertės, buvusios (duomenys neskelbtini) (t. y. nuo pamatų vertės), o ne nuo ieškovo asmeniniu darbu ir lėšomis vėliau sukurtos vertės. Jeigu teismas laikė, kad reikia dalinti pastato vertę pagal bylos nagrinėjimo metu esančią vertę, tokį sprendimą turėjo ne tik tinkamai motyvuoti, bet ir išsamiai pasisakyti, iš kokių lėšų po separacijos ši vertė buvo sukurta, nes tai turi esminę reikšmę kompensacijos apskaičiavimui. Šiuo skundžiamu sprendimu teismas sukūrė situaciją, kai nuo gyvenimo skyriumi pradžios sukurtą naudą priteisė atsakovei, tačiau prievoles, kilusias šiai naudai sukurti – išimtinai priteisė tik ieškovui.

Teigia, kad teismas sprendimo 124 punkte motyvuodamas, kad šalims gyvenant skyriui, ieškovas, tęsdamas statybos darbus, veikė savo riziką ir lėšomis, sukurdamas bendrą jungtinę nuosavybę, ignoravo ieškovo teiktus paaiškinimus, kad atsakovė neketino pretenduoti į namą, todėl ieškovas jį statė po gyvenimo skyriumi. Nebuvo galima statybų palikti kaip yra, nes statomas šiaudinis namas be stogo būtų tiesiog supuvęs, todėl ieškovas, gelbėdamas statybas, savo pastangomis ir skolintomis lėšomis statybą užbaigė. Mano, kad šioje situacijoje, be kita ko, teismas pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, tačiau ir CK 3.98 straipsnio 2 dalies, 4 dalies nuostatas. Atkreipia dėmesį, jog teismas pats pripažino, kad ieškovas bendrą jungtinę nuosavybę padidino savo lėšomis, o įrodymai apie dovanotas ir skolintas lėšas byloje nebuvo nuginčyti, todėl vertina, kad ieškovui turėjo būti kompensuota, kaip nurodyta ieškinyje.

Pažymi, kad šalys turtą valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl negali būti taikomos tos normos, kurios taikomos bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, su aiškiomis idealinėmis ar realinėmis dalimis. Dalys bendroje nuosavybėje nustatomos nutraukiant santuoką, todėl sutuoktinių turtui, nesant atskiro susitarimo, bendrosios dalinės nuosavybės turto teisinis režimas negali būti taikomas, atitinkamai negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės padidinimą, o turi būti taikomos CK 3.98 straipsnio nuostatos.

Argumentuoja, kad ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2022 m. gauti dividendai buvo naudojami ir pragyvenimui, ir statyboms, įrodinėjo dokumentais, kad dalis 2022 m. dividendų buvo panaudota šeimos poreikiams, todėl prašė taip pat paskirstyti ir ieškovo prievolę už dividendus mokėtino GPM (15 proc.). Teismas šios prievolės nedalino, tačiau nurodo, kad dividendai už 2022 visus metus (ne nuo gyvenimo skyriumi) priklauso abiem sutuoktiniams, taigi vienam sutuoktiniui perkėlė finansinę naštą, o kitai – tik naudą.

Teigia, kad teismas privalėjo, atsižvelgiant į nustatytą separacijos momentą, analizuoti turto vertės sukūrimo lėšų šaltinius, kada išlaidos patirtos – ar iki separacijos, ar po jos, vertinti kurie iš šių šaltinių laikytini asmenine ir kurie bendra nuosavybe, o ne abstrakčiai nurodyti, kad nėra galimybės nustatyti iš kokių lėšų buvo statyta. Pastebi, kad vienur teismas teigė, kad statybos po separacijos buvo vykdomos asmeniniais ieškovo pinigais, dovanų gautų įrodymų neatmetė, paskolomis gautų pinigų įrodymų neatmetė, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, kad negali nustatyti statybos lėšų šaltinio. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtą sprendimą kompensacijos apskaičiavimo dalyke.

Nesutinka su teismo išvada dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ vertės – 21 304,00 Eur, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei pusę šios sumos. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje į santuokoje įgyto turto balansą įtraukė įmonės vertę, nurodydamas buvusią 2022 metų pabaigoje, t. y. tų metų, kuriais teismas pripažino bendro gyvenimo skyriumi pasekmes. Dalijant įmonę separacijos metu, sumokant sutuoktiniui kompensaciją už pusę įmonės vertės, sutuoktinė praranda teisę į tos įmonės ateities pelną. Teigia, kad teismas įmonės vertės nustatymo klausimų bei turto ir pajamų atskyrimo visiškai nenagrinėjo, šioje dalyje visiškai neatskleidė bylos esmės, klaidingai nustatė faktines aplinkybes. Pabrėžia, kad neaišku, kodėl teismas konstatuojamojoje dalyje neminėjo kitų ieškovo teiktų įrodymų iš to paties ((duomenys neskelbtini) priedo), kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai ir buvo teikiami išsamūs paaiškinimai, kaip: (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 15 d. buhalterinių pažymų, 2023 m. ir praėjusių (2022) Balanso duomenys, (duomenys neskelbtini) vienintelio nario sprendimas.

Teigia, kad sprendimo 105 punkte teismas klaidingai ir nesuprantamai motyvavo įmonės vertės nustatymo pagrindimą. Teismas nenurodė, atsižvelgiant į separacijos datą, kokia data konstatavo įmonės vertę. Atkreipia dėmesį, kad įmonės vertė, be aukščiau nurodytų dokumentų, yra pateikta prie ieškinio pateiktoje pažymoje – tai yra 7 483,00 eurų, 2022 m. gruodžio 31 d. Pažymi, jeigu teismas ėmėsi vertinti įmonę pagal sukauptą pelną, tuomet turėjo įvertinti ir buhalterinę pažymą bei ieškovo nurodomus teiginius (pagrįstus pažymomis bei banko išrašais), kad dalis pelno buvo išsimokėta 2022 metų eigoje ir sunaudota šeimos poreikiams. Teismas rėmėsi formaliu „nepaskirstyto pelno“ rodikliu 2022 m. gruodžio 31 d., ignoruodamas faktinį pinigų srautą. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė pažyma įrodo, kad 2022 metų eigoje ieškovui buvo išmokėta 13 820 Eur dividendų avansu. Paaiškina, kad šie pinigai buvo realiai išimti iš įmonės sąskaitos dar 2022 m. ir suvartoti šeimos poreikiams (namo statybai, pragyvenimui), kol šalys gyveno kartu. Reali likutinė įmonės vertė (nepaskirstytas pelnas) yra: 21 303,00 Eur (pelno eilutė) minus 13 820,00 Eur (jau išmokėta ir išleista) = 7 483,00 Eur. Teismas, vertindamas įmonę 21 304,00 Eur suma, faktiškai priteisė atsakovei kompensaciją už pinigus (13 820,00 Eur), kurie jau buvo išleisti bendriems šeimos poreikiams. Tai yra dvigubas tų pačių lėšų panaudojimas atsakovės naudai.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir atmetė ieškovo reikalavimą sumažinti atsakovei mokėtiną kompensaciją, ieškovui tenkančia nuo pajamų mokėti gyventojų pajamų mokesčio dalimi. Bendrai GPM prievolės dalis už santuokos metu vedant bendrą ūkį gautas pajamas sudaro 4 068 Eur ir šią prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovas įvykdė asmeniškai, todėl atsakovei tenkančia skolos suma turi būti mažinama atsakovei mokėtina kompensacija. Vertina, kad nespręsdamas šio klausimo teismas visą mokestinę naštą (GPM) perkėlė tik ieškovui. Susidarė ydinga situacija: ieškovas išėmė pinigus, šeima juos išleido, pastatė namo pamatus, mokėjo architektams, už būsto nuomą vaiko išlaikymą, maistą ir t.t., tačiau teismas padalino sukurtą vertę, o mokesčių bei paskolų naštą perkėlė vienam ieškovui. Tai pažeidžia CK 3.118 str. ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Teigia, kad kompensacija privalo būti skaičiuojama nuo realios įmonės vertės buvusios separacijos pradžioje (7 483 Eur), atėmus ieškovui tenkančią mokestinę naštą už išmokėtus dividendus.

Ieškovo vertinimu, teismas nustatė 3 000,00 Eur velomobilio vertę ir 2 000,00 Eur garažų vertę, remdamasis tariama „faktų pripažinimo taisykle“ ir taip padarydamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus. Pažymi, kad ieškovas niekada nepripažino velomobilio 3 000,00 Eur vertės, ieškovas nurodė 1 500,00 Eur savikainą (detalės), o atsakovė be įrodymų nurodė 8 000,00 Eur. Teismas, neaišku kokiais kriterijais remdamasis, pasirinko 3 000,00 Eur be jokių ekspertinio vertinimo ar kito pagrindimo. Atkreipė dėmesį, kad teismas vietoje šalių nurodomos 500,00 eurų vertės, nustatė, kad garažų vertė po 1 000,00 eurų. Šios nepagrįstai padidintos vertės, padidino ieškovui tenkančio turto dalį ir atitinkamai mokėtiną kompensaciją atsakovei.

Vertina, kad teismas, skaičiuodamas 32 102,00 Eur kompensaciją atsakovei, padarė matematines ir teisines klaidas, kurios lėmė ieškovo interesų pažeidimą. Pažymi, kad teismas pripažino faktą, kad ieškovas gavo 15 150,00 Eur dovanų iš mamos namo statybai, tačiau teismas atsisakė kompensuoti šias lėšas ieškovui, motyvuodamas tuo, kad ieškovas tęsė statybas „savo rizika“ . Nurodo, kad 15 150,00 Eur buvo investuoti iki separacijos (pavedimai 2021–2022 m. pradžioje). Tai yra asmeninės lėšos, panaudotos bendram turtui (pamatams/medžiagoms) sukurti, todėl pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, ieškovas turi teisę į šių lėšų kompensaciją iš bendro turto vertės.

Atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino visas skolas asmeninėmis ieškovo prievolėmis, tačiau ignoravo byloje esančius įrodymus, kad paskolintos lėšos buvo naudojamos tiek bendram, tiek po separacijos sukurtam turtui, kad už šiuos pinigus buvo perkamos medžiagos tam pačiam namui, kurio vertę (30 000,00 Eur) teismas dalina pusiau. Dėl to susidarė ydinga situacija, kai ieškovas turi grąžinti 100 procentų skolų kreditoriams ir sumokėti atsakovei 50 procentų nuo turto, sukurto tame tarpe ir už skolintas lėšas. Skolos turėjo būti bendros (mažinančios turto balansą), arba, jei jos asmeninės – turtas, sukurtas už jas, turi būti pripažintas asmeniniu.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad savo profesinei veiklai vykdyti iki santuokos buvo įsigijęs įrangą ir techniką, kurių bendra vertė 1 934,00 Eur. Atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį, atsakovė dėl šio reikalavimo nepasisakė. Faktas, kad daiktai liko pas atsakovę po to, kai ieškovas išsikraustė (palikdamas viską), buvo patvirtintas bylos medžiaga. Vertina, kad teismas, nepagrįstai atmesdamas reikalavimą, dėl kurio ginčo nebuvo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teigia, kad teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo. Teismas konstatavo, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, tačiau visiškai neanalizavo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio. Pažymi, kad ieškovas buvo suinteresuotas greitu teismo procesu, tačiau atsakovei nuolat keičiant atstovus, teikiant prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, procesas buvo užvilkintas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas nevertino ieškovo atstovės teiktų pastabų, kad didžioji dalis antros atsakovės atstovės U sąskaitų yra neapmokėtos. Pastebi, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitoje nurodytas vienas iš darbų – priešieškinio parengimas, tačiau toks atstovės dokumentas į bylą nebuvo pateiktas, todėl šis darbas neturi būti vertinamas paskirstant išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. V. prašo atmesti ieškovo E. V. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1432-1052/2026. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri gali būti ištaisyta nekeičiant teismo sprendimo esmės. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo aprašomosios dalies 100 ir 101 punktų, teismas aiškiai motyvavo, kodėl ir kokie konkrečiai sklypai ieškovui ir atsakovei turi būti priteisti, todėl vertina, kad ieškovo argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, esant sprendime padarytoms klaidoms, yra nepagrįsti, nes nustatyti trūkumai yra techninio pobūdžio ir nekeičia sprendimo esmės.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas atsakovei priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad teismas aiškiai nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteistinas ieškovui, nes tai, kad ieškovas pervedė lėšas pardavėjui iš savo asmeninės sąskaitos nesudaro pagrindo pripažinti, jog jo asmeninės lėšos buvo panaudotos sklypui įsigyti. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, jog abu vykdė veiklą, gavo dovanų vestuvėms, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog šalys neturėjo bendrų lėšų sklypui įsigyti. Be to, pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo išreikštos sutuoktinių valios, jog turtas įgyjamas asmeninėn ieškovo nuosavybėn, todėl teismas sprendė jog bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ieškovas nenuginčijo. Ieškovo alternatyvus reikalavimas remiasi prielaida, kad sklypas įgytas iš ieškovo asmeninių lėšų, o tai byloje neįrodyta. Pastebi, kad teismas iš esmės pagrįstai nutylėtai atmetė ieškovo alternatyvų reikalavimą, nes nebuvo įrodyta, kad sklypas įgytas iš jo asmeninių lėšų, o bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija liko nenuginčyta.

Pažymi, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), praėjus maždaug šešiems mėnesiams po santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini), todėl taikoma bendroji CK 3.88 straipsnio prezumpcija, kad turtas priklauso abiem sutuoktiniams. Ieškovo nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip nepakankami bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai paneigti. Daro išvadą, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nei rašytiniais įrodymais, nei kitais leistinais duomenimis nepagrindė savo teiginių apie žemės sklypo įgijimą išimtinai ar iš esmės už asmenines lėšas. Prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nenuginčyta, todėl ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai pripažintinas priklausančiu abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl ir nebuvo jokio pagrindo teismui nagrinėti alternatyvaus reikalavimo.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl separacijos pasekmių dalijant turtą ir kompensacijos apskaičiavimo. Pažymi, kad teismas įvertino byloje esančius įrodymus, kad pastato statyba buvo pradėta ir lėšos statybinėms medžiagoms įsigyti buvo renkamos ir naudojamos dar iki šalims pradedant gyventi skyrium. Teismas teisingai konstatavo, kad po separacijos ieškovas tęsė statybas, naudodamas savo ir bendras lėšas (įskaitant dividendus), taip pagerindamas bendrą jungtinę nuosavybę. Vertina, kad teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė taikyti CK 4.77 straipsnio 2 dalį, nes iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog ieškovas pradėjęs gyventi skyrium toliau tęsė statybos darbus, t. y. veikė savo rizika ir lėšomis sukurdamas bendrą jungtinę nuosavybę, tęsdamas tokius darbus neleido ieškovei patekti į objektą ir pan.

Pažymi, kad ieškovo teiginiai apeliaciniame skunde, kad iš bylos medžiagos matyti, kad statybos buvo vykdomos iš šių lėšų šaltinių: ieškovo kaip įmonės vadovo pajamų, mamos dovanotų lėšų, paskolų, dividendų, visiškai nepagrįsti, nes ieškovo motinos dovanotos lėšos namo statybai nelaikomos asmenine ieškovo nuosavybe, o tai dovana bendrai sutuoktiniams, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovo banko sąskaitos išrašai nesudaro pagrindo aiškiai įvertinti, kiek lėšų ir kokiems namo statybos darbams buvo panaudota. Iš šio išrašo iš esmės matyti, kad tai yra ieškovo einamoji sąskaita, naudojama jo gyvenimui – maisto, rūbų, kuro ir pan. pirkimui, todėl teismas vertindamas įrodymus nepažeidė pagrįsto įsitikinimo standarto ir konstatavo, kad nėra kaip nustatyti, kiek ieškovas tam panaudojo bendrų sutuoktinių lėšų, o kokią dalį atsakovės lėšų ir kokią dalį savo asmeninių lėšų.

Teigia, kad visi esminiai su ūkinės veiklos vykdymu ir sodybos kūrimu susiję veiksmai buvo atlikti būtent atsakovės vardu: įregistruotas ūkis, parengtas ir įgyvendintas ūkininko sodybos projektas, gauti leidimai įvažiavimui į sklypą, taip pat elektros įvado sąlygos iš AB „Ignitis“, Atsakovė taip pat kiekvienais metais už sklypus mokėjo žemės mokestį. Tai patvirtina, kad projektas buvo vystomas kaip bendras šeimos projektas, o ne kaip individuali ieškovo iniciatyva. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas, teikdamas statybų sąmatą, sąmoningai neįtraukė reikšmingų išlaidų dalių – elektros įvado įrengimo, projektuotojos ir architekto paslaugų, nors šie darbai buvo būtini statybų procesui ir buvo organizuoti atsakovės vardu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su įmone, nurodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgyta santuokos metu ir pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektams. Atsakovė turi teisę į pusę įmonės vertės, nepriklausomai nuo to, kuris sutuoktinis aktyviau valdė įmonę ar dalyvavo jos veikloje. Investicijos ar pastangos, atliktos ieškovo po separacijos, negali sumažinti atsakovės teisės, nes vertinimas turi būti grindžiamas santuokos nutraukimo momentu. Pažymi, kad teismas rėmėsi 2023–2024 m. finansiniais duomenimis, tačiau jie atsirado po sutuoktinių separacijos, todėl negali būti priskirti vien tik ieškovui. Atsakovės teisė į dalį MB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti skaičiuojama pagal santuokos nutraukimo dienos balansą ir turto vertę, o vėliau atsiradusi vertė ar pelnas negali sumažinti atsakovės dalies.

Nerodo, kad nesutinka su ieškovo argumentais dėl atmesto ieškovo reikalavimo sumažinti atsakovei mokėtiną kompensaciją ieškovui tenkančia nuo pajamų mokėti gyventojų pajamų mokesčio dalimi. Pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (ypač ieškovo banko sąskaitos išrašai) rodo, kad dividendai buvo išmokėti ir naudojami tiesiogiai ieškovo poreikiams. Tai patvirtina, kad ieškovas asmeniškai disponavo šiomis lėšomis ir šios lėšos nebuvo bendro ūkio dalis. Šiuo pagrindu atsakovė negali būti atsakinga už dividendus, nes jie faktiškai buvo asmeninės ieškovo pajamos, panaudotos jo paties poreikiams.

Pažymi, kad byloje nėra pateikti nepriklausomi vertinimai ar kiti objektyvūs dokumentai, patvirtinantys tikrąją velomobilio rinkos vertę. Ieškovo ir atsakovės pateikti skaičiavimai (1 500,00 Eur ir 8 000,00 Eur) yra tik subjektyvūs vertinimai, todėl teismui buvo būtina remtis šalių paaiškinimais ir logika nustatant protingą vertę. Teismas, remdamasis faktų pripažinimo taisykle ir objektyvių duomenų trūkumu, sąžiningai nustatė protingą velomobilio vertę 3 000,00 Eur. Teismo sprendimas yra pagrįstas, objektyvus ir atitinka bylos aplinkybes.

Argumentuoja, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl asmeninių daiktų priteisimo. Ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. Nors ieškovas teigė, kad ginčo daiktai buvo įgyti iki santuokos ir yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau nei daiktų įsigijimo faktą, nei jų vertę patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Vien tik skelbimų nuotraukos ar deklaratyvūs paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais nuosavybės teisę ar daiktų vertę. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, todėl ginčas dėl šių aplinkybių egzistavo ir teismas pagrįstai jas vertino kritiškai.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovas, teismas faktiškai taikė proporcingumo principą, kadangi aiškiai nustatė, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, ir jų patenkinimo apimtis iš esmės yra lygiavertė. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas lygiomis dalimis (po 1/2) visiškai atitinka CPK 93 straipsnio 2 dalies esmę, nes nei viena šalis negali būti laikoma iš esmės laimėjusia bylą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Neprieštarauja apeliacinio skundo argumentams, kad rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje turėjo būti pasisakyta, už kokias konkrečiai prievoles kreditoriams yra atsakinga kiekviena bylos šalis. Vertina, kad apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, jog sprendžiamojoje skundžiamo sprendimo dalyje, nors teismas įvardijo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas lieka asmeniškai atsakingi kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau nedetalizavo, kas ir už kokias prievoles yra atsakingas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo dienos yra praėję daugiau kaip vieneri metai ir 2026 m. kovo 9 d. atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams nebėra skolinga, o ieškovas (pagal prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs) yra skolingas 0,27 Eur delspinigių pagal privalomuosius atskaitymus nuo žaliavinės medienos ir stačiojo miško pardavimo pajamų, o pagal prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs – 10,00 Eur ATPK baudos.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi teismas šioje byloje patvirtino šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) taikos sutartį patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalyje dėl nepilnamečio vaiko E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, sutartomis sąlygomis; civilinę bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nutraukė; nutarė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminio mokesčio grąžinimo klausimus spręsti galutiniu procesiniu sprendimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. V. ir A. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (duomenys neskelbtini) rektorate, šalių santuoka užregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nekilnojamojo turto registro ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas:

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), VĮ Registrų centras pateikiama vidutinė rinkos vertė 10 400,00 Eur;

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), VĮ Registrų centras pateikiama vidutinė rinkos vertė 8 770,00 Eur. Šiame sklype pastatytas nebaigtas statyti ir neįregistruotas ūkinis pastatas, kurio kadastrinė byla parengta UAB „Saulenta“ – 170 užstatymo ploto, 100,92 naudingo ploto, vieno aukšto, kurio rinkos vertė – 1 360,00 Eur, atkuriamoji vertė 30 700 Eur (duomenys neskelbtini). G. B. Nekilnojamojo turto konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog 2,84 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti pastatu vertė yra 45 700,00 Eur;

Automobilis MERCEDES-BENZ, E 280 KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3570,00 Eur, kuris AB „Regitra“ duomenimis registruotas E. V. vardu;

Automobilį BMW, 316I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1470,00 Eur, kuris AB „Regitra“ duomenimis, registruotas E. V. vardu;

Savos gamybos priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500,00 Eur, kuri AB „Regitra“ duomenimis, registruota E. V. vardu;

MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

AB „Regitra“ ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovas iki santuokos sudarymo yra įgijęs vardu registruotas šį nekilnojamąjį turtą:

Motociklas SUZUKI RF 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

Automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) Ūkininko pažymėjimo nustatyta, jog A. V. yra įregistravusi ūkį.

Iš Žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietas ir ar žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietos parinkimo projekto nustatyta, jog statinio vieta parinkta pagal projektą ūkininko sodybai (duomenys neskelbtini).

Iš su atsiliepimu (duomenys neskelbtini) pateiktos (duomenys neskelbtini) nuotraukos nustatyta, jog pastato pamatai buvo įrengti ne vėliau, kaip (duomenys neskelbtini)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas nustatyta, jog trečiasis asmuo ieškovo mama J. V. ieškovui pervedė 3 000,00 Eur, nurodant, jog tai mamos palikimas. Iš E. V. banko išrašo nustatyta, jog J. V. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 000,00 Eur, nurodant paskirtį dovana, (duomenys neskelbtini) pervedė 1 150,00 Eur nurodant paskirtį dovana, (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000,00 Eur nurodant paskirtį – dovana namo statybai.

Dėl dalintino turto ir kompensacijos

Apeliantas skunde teigia, kad teismas sprendimu nustatęs šalių gyvenimą skyrium nuo (duomenys neskelbtini) netaikė nuo šios dienos sutuoktinio turto pabaigos rėžimą, be to, neteisingai nustatė turto vertę, neįvertino, kad kompensacija už dalintina turtą turėjo būti skaičiuojama pagal turto vertę buvusią iki (duomenys neskelbtini)

Skundžiamu teismo sprendimu teismas pripažino, kad nuo (duomenys neskelbtini) taikytinos gyvenimo skyrium pasekmė. Šis nustatytas faktas apeliaciniu skundu nėra ginčijamas. Tai gi, nuo (duomenys neskelbtini) taikytini santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms padariniai.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Sąlygos, sudarančios galimybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis, turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktą). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 37 punktą).

CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 27 punktas).

Taigi, sudarant turto balansą, pirmiausia turi būti nustatyta, koks turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kokia dalimi prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisidėjo kiekvienas iš sutuoktinių.

Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), VĮ „Registrų centras“ pateikiama vidutinė rinkos vertė 10 400,00 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti pastatu (įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė su nebaigtu statyti statiniu, nustatyta pagal G. B. Nekilnojamojo turto konsultacinę išvadą yra 45 700,00 Eur.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatyta nekilnojamojo turto verte. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pripažinus, jog santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms padariniai taikytini nuo (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas dalintino turto vertę turėjo nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. buvusią (duomenys neskelbtini).

Apeliantas byloje įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tik pastato pamatai, o tolimesnė pastato statyba vyko šalims gyvenant atskirai ir naudojant asmenines ir skolintas lėšas, todėl kompensacija už nebaigtą statyti pastatą turėjo būti skaičiuojama nuo turto, t. y. pastato pamatų, vertės buvusios (duomenys neskelbtini), o ne apelianto asmeniniu darbu ir lėšomis skurtos turto vertės.

Skundžiamu sprendimu teismas minėto žemės sklypo ir jame esančio neįregistruoto pastato vertę nustatė remdamasis byloje esančia, atsakovės pateikta G. B. (duomenys neskelbtini) surašyta Nekilnojamojo turto konsultacine išvada, kurioje turto vertė nustatyta (duomenys neskelbtini) Išvadoje pateikta nebaigto statyti pastato vertė – 30 000,00 Eur, žemės sklypo vertė – 15 700,00 Eur. Byloje nėra nustatyta, kokia šio turto vertė buvo (duomenys neskelbtini)

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, 37 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikant santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms padarinius nuo (duomenys neskelbtini), teisingam kompensacijos apskaičiavimui, yra būtina nustatyti šio turto vertę teismo sprendimo priėmimo dienai, taip pat kokia buvo jo rinkos vertė (duomenys neskelbtini), o nustačius, kad turtas po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, buvo iš esmės pagerintas, - kiek padidėjo jo vertė pagerinus turtą. Jei teismas nustatys, kad sutuoktinių bendroji nuosavybė baigėsi (duomenys neskelbtini), atsakovė turi teisę pretenduoti į iki (duomenys neskelbtini) sukurto daikto – namo - dalį. Jei atsakovė mano, kad ieškovas po to namo statybai naudojo bendras jų lėšas – dividendus- turi teisę reikalauti, kad jis atlygintų puse bendrų santuokoje įgytų lėšų. Nustačius, kokios vertės turtas buvo sukurtas iki (duomenys neskelbtini), būtų galima teisingai nustatyti atsakovei tenkančią kompensacijos sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad teisingam kompensacijos už sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį nustatymui, yra būtina nustatyti pastato, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (duomenys neskelbtini), pasiūlytina šalims susitarti dėl šio turto vertės iki separacijos, arba kreiptis į teismą prašymu paskirti ekspertizę šio turto vertei nustatyti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neištyręs ir nenustatęs, kokia buvo statomo namo vertė iki jiems pradėjus gyventi skyrium, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir tai turėjo esminės reikšmės nustatytam kompensacijos dydžiui.

Dėl įmonės vertės

Byloje nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo įgyta santuokos metu, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje ginčo nekilo, jog įmonė būtų priteista ieškovui, tačiau šalys nurodė skirtingą įmonės vertę. Apeliantas nurodė, kad įmonės vertė yra 7 483 Eur, kurią grindė MB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio nario (duomenys neskelbtini) sprendime nurodytu nepaskirstyto pelno likučiu (7 483 Eur) (ieškinio 14 priedas). Atsakovė įmonės vertę grindė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balanse ((duomenys neskelbtini) priedas) nurodytos bendros turto vertės – 23 796,00 Eur ir įsipareigojimų kreditoriams – 2 492,00 Eur, skirtumu, t. y. 21 304 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad pelno skirstymo pažyma parengta (duomenys neskelbtini), o balansas parengtas (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad atsakovės nurodyta įmonės vertė yra pagrįsta ir pripažino, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ vertė yra 21 304,00 Eur.

Apeliantas skunde nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatyta įmonės verte, nurodo, kad įmonės vertė yra 7 483,00 Eur, o ne 21 304,00 Eur, kurią nustatydamas teismas rėmėsi formaliu „nepaskirstyto pelno“ rodikliu 2022 m. gruodžio 31 d., ignoruodamas faktinį pinigų srautą, tai, kad 2022 metais ieškovui buvo išmokėta 13 820,00 Eur dividendų avansu, pinigai buvo realiai išimti iš įmonės sąskaitos 2022 metais ir panaudoti šeimos poreikiams (namo statybai, pragyvenimui), kol šalys gyveno.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neatlikęs įrodymų vertinimo, remdamasis atsakovės pateiktu įmonės apskaičiavimu neteisingai nustatė įmonės vertę. Pažymėtina, kad įmonės vertei nustatyti taikomi skirtingi metodai, kurie apima pelningumą, būsimus pinigų srautus, turto vertę ir pan. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo akivaizdus šalių nesutarimas dėl įmonės vertės, nes šalys skirtingai nustatinėjo įmonės vertė. Šalims nesutariant dėl įmonės vertės separacijos momentui, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims atlikti įmonės vertinimą pasitelkiant specialistų pagalbą arba šalims pasiūlyti prašyti teismo skirti teismo ekspertizę įmonės vertei nustatyti, o šalims nesutikus atlikti tokį įmonės vertinimą arba nesutarus dėl įmonės vertė, tik tokiu atveju teismas turėtų įmonės vertę nustatyti pagal byloje esančius finansinės apskaitos duomenis, nurodydamas tokio vertinimo motyvus.

Apeliantas skunde teigia, kad apskaičiuojant kompensaciją teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą sumažinti atsakovei mokėtiną kompensaciją ieškovui tenkančia nuo pajamų mokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio dalimi, t. y. už ieškovo 2022 m. avansu išsimokėtus dividendus (GPM dalis sudaro 2 073,00 Eur) ir pagal paslaugų sutartį su mažąja bendrija už gautas 22 800,00 Eur pajams (GPM dalis sudaro 3 420,00 Eur), kurių 7/12 dalys buvo panaudotos šalims vedant bendrą ūkį, todėl GPM sudaro 1 995,00 Eur. Nurodė, kad bendrai GPM prievolės dalis už santuokos metu vedant bendrą ūkį gautas pajamas sudaro 4 068,00 Eur (2073+1995). Ieškovas prievolę sumokant gyventojų pajamų mokestį nuo šių pajamų įvykdė asmeniškai, dėl teismas turėjo atsakovei tenkančia skolos suma sumažinti jai mokėtiną kompensaciją.

Skundžiamu sprendimu teismas atsižvelgęs, kad apeliantas savo darbu sukurtą velomobilį į vertino 1 500,00 Eur suma, o atsakovė nurodė, kad šio velomobilio sukūrimui naudota daug įvairių elektronikos detalių, medienos (tarp jų ir raudonmedžio) ir šios transporto priemonės vertę 8 000,00 Eur, bei į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie šio turto vertę, remdamasis faktų pripažinimo taisykle, nustatė, jog velomobilio vertė 3 000,00 Eur. Apeliantas skunde nesutinka su tokia nustatyta velomobilio verte. Teisėjų kolegija pritaria apelianto skundo argumentams, jog neaišku kokiais kriterijais remdamasis teismas nustatė, jog velomobilio vertė yra 3 000,00 Eur. Byloje nėra duomenų, kad šalims ginčijantis dėl velomobilio vertės, teismas būtų pasiūlęs šalims prašyti skirti ekspertizę šios transporto priemonės vertei nustatyti, o šalys būtų atsisakiusios, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu nustatyta velomobilio vertė nėra teisinga, nes nebuvo vertinti jo sukūrimo kaštai, tokios transporto priemonės vertė rinkoje ir kiti būtini kriterijai velomobilio vertei nustatyti.

Apeliantas skunde teigia, kad skundžiamu sprendimu dviejų garažų vertė buvo nustatyta didesnė nei įvertino pačios šalys. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti apeliantui du metalinius garažus, kurio kiekvieno vertė po 500,00 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys sutarė, kad dviejų garažų bendra vertė yra 1000,00 Eur, t. y. kiekvieno garažo atskirai vertė yra po 500,00 Eur. Esant šioms aplinkybėms, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė dvigubai didesnę garažų vertę, nei sutarė pačios šalys, todėl darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu garažų vertė nustatyta neteisinga ir ši klaida turėjo reikšmę apskaičiuojant priteistos kompensacijos dydį.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas net neišsiaiškinęs, ar yra likę pas atsakovę apelianto ieškinyje nurodyti jo asmeniniai daiktai skirti profesiniai veiklai vykdyti, kuriuos jis įvertino bendra 1 934,00 Eur suma, atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl šių asmeninių daiktų arba 1 934,00 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės, vien todėl, kad laikė jog apeliantas nepateikė įrodymų apie šių daiktų įsigijimą ir jų vertę.

Dėl šios nutarties 47–57 punktuose nurodytų skundžiamu sprendimo netinkamai nustatytų aplinkybių, padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, yra pagrindas bylą dėl dalintino turto ir jo verčių, kompensacijos dydžio nustatymo, perduoti bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl teisėjų kolegija plačiau neapsisako dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su apelianto nurodytomis paskolintomis sumomis namo statybai iki separacijos ir taikius separaciją, nes aplinkybės dėl panaudotų asmeninių lėšų ir bendrų sutuoktinių lėšų bus įvertintos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl ne visų išspręstų reikalavimų

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkinęs patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine E. V. nuosavybe, nesprendė dėl alternatyvaus reikalavimo – netenkinus šio prašymo, padalinti šį turtą natūra priteisiant E. V. ir nukrypstant nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), atsakovei priteisti 3700,00 Eur piniginę kompensaciją.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo, netenkinęs patikslinto ieškinio reikalavimo – pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine apelianto nuosavybe, nevertino su minėtu alternatyviu reikalavimu susijusių aplinkybių ir nesprendė dėl galimybės padalijant šį turtą pasiūlytu apelianto alternatyviuoju būdu, nukrypstant nuo lygių dalių principo.

Tai gi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiamu sprendimu liko neišspręstas minėtas alternatyvus patikslinto ieškinio reikalavimas, kuris gali būti teisingai išspręstas tik iš naujo pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus susijusius su dalintinu turtu, teisėjų kolegija šioje dalyje bylą grąžina spręsti pirmosios instancijos teismui.

Taip pat skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas padalintų žemės sklypų unikalius numerius, ir rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė, kokio dydžio prievoles Valstybinei mokesčių inspekcija pripažino asmeninėmis ieškovo ir atsakovės prievolėmis. Nors įvertinus skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį šiuos netikslumus galėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, tačiau bylą grąžinus nagrinėti iš naujo dalyje dėl padalinto sutuoktinių turto, jo vertės, šie netikslumai bus ištaisyti, bylą pirmosios instancijos teismui priimant procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tikslindamas iš šalių priteistinos skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai dydį, turėtų įvertinti prievolės dydį buvusį sprendimo nutraukti santuoką priėmimo metu.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinio skundo ribose nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalintino turto – žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio nebaigto statyti pastato vertę, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, neteisingai taikė materialias teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, neįvertino, kokia statomo namo vertė buvo iki separacijos, be to netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis nustatydamas MB „(duomenys neskelbtini)“, velomobelio, dviejų metalinių garažų vertes, tinkamai neištyrė aplinkybių susijusių su patikslinto ieškiniu reikalavimu dėl ieškovo asmeninių daiktų, ir tai turi esminės reikšmės teisingam kompensacijos dydžio nustatymui už ieškovui atitekusią didesnę dalintino turto vertę. Taip pat skundžiamu sprendimu netenkinus patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine E. V. nuosavybe, liko neišspręstas alternatyvus reikalavimas – netenkinus šio prašymo, padalinti šį turtą natūra priteisiant E. V. ir nukrypstant nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), atsakovei priteisti 3700,00 Eur piniginę kompensaciją.

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės teisingai išspręsti dėl nebaigto statyti pastato vertės iki separacijos ir po separacijos, nustatyti įmonės vertės, teisingai išspręsti reikalavimą, susijusį su ieškovo asmeniniais daiktais, išspręsti alternatyvų patikslinto ieškinio reikalavimų, susijusį su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimu, ir teisingai įvertinti kompensacijos dydį už ieškovui tenkančią didesnę dalintino turto vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės, be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei neteisingai išsprendė šios nutarties 63 punkte nurodytus klausimus, paliko neišspręstą nurodytą alternatyvų priešieškinio reikalavimą bei įvertinusi ginčo esmę ir reikšmę, ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, bei vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti aukščiau nurodytą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šią dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Taip pat kaip naikinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.

Grąžinus bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teisėjų kolegija dėl trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimo ir vertinimo palieka spręsti pirmosios instancijos teismui.

Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo teisėjų kolegija šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 21 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, sutuoktinių prievolių nustatymo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylą šiose dalyse perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina MuchtarovienėAleksandras RusakasIrma Valiuškienė