- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-783-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06109-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- UAB Medinis namelis
- Atsakovas
- A. B.
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis namelis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Medinis namelis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. B. 3 654,48 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalių bendravimas prasidėjo 2025 m. birželio 27 d., kuomet UAB „Medinis namelis“ vadovui E. B. paskambino A. B. ir pasiteiravo, ar įmonė galėtų atlikti tam tikrus jo namo remonto darbus. Šalys pirmiausia susitarė dėl susitikimo, kad būtų išsiaiškinta, kokio pobūdžio darbai reikalingi, kokia jų apimtis, kokie užsakovo poreikiai, lūkesčiai ir pan. Susitikimo metu buvo susitarta, kad rangovas atliks atsakovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, remonto darbus. Po susitikimo, atsakovui buvo nusiųsta žinutė su aptartų darbų kainomis.
Pradėjus darbus paaiškėjo, kad norint juos atlikti kokybiškai, jų apimtis turės būti didesnė. Apie nustatytas problemas ir su tuo susijusius papildomus darbus buvo informuotas užsakovas, dėl atliekamų darbų apimties šalys susitarė. Darbų vykdymo eigoje užsakovas nereiškė pretenzijų dėl rangovo vykdomų darbų kokybės, atvirkščiai, prašydavo atlikti vis daugiau darbų, apie kuriuos pirminio susitikimo metu nebuvo kalbėta. Atlikus didesnę pagal susitarimą suderintų darbų dalį, buvo paprašyta atsiskaityti už faktiškai iki to laiko atliktus darbus, grąžinti už medžiagas išleistas lėšas. Atlikus sutartus darbus atsakovas pradėjo vengti kontakto, ignoravo pateiktą sąskaitą bei raginimus atsiskaityti.
Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad neįrodyta, jog šalis siejo vartojimo statybos rangos santykiai. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad pateikė atsakovui siūlymą šių darbų atlikimui, kas, kokia tvarka šiuos darbus turėtų atlikti ir atsakovas pateikė jų atlikimo akceptą. Į bylą nepateikta ir pati rašytinė šalių pasirašyta sutartis, kuri pagrįstų šalių suderintą valią ir tariamo susitarimo turinį. Todėl vien deklaratyvūs ieškinyje nurodyti teiginiai apie susitarimus niekaip neįrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta statybos rangos sutartis. Ieškovė niekada nei pasiūlė konkrečios vartojimo rangos sutarties, nei pateikė konkrečiais tokios sutarties sąlygas, taip pat nepagrindė, kad visos esminės sąlygos buvo šalių suderintos ir atsakovo priimtos. Taip pat ieškovė nepagrindė ir pasiekusi tariamą rezultatą. A. G. nebuvo ieškovės darbuotojas. Šalys nederino PVM sąskaitos-faktūros ir atsakovui ji nebuvo persiųsta, ji neatitinka mokestiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Taip pat ieškovė neįrodė nei vienos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2026 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo A. B. 3 654,48 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 045,30 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Medinis namelis“, grąžino ieškovei UAB „Medinis namelis“, 1,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. lapkričio 12 d.
Teismas nustatė, kad 2025 m. liepos – rugsėjo mėn., pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo prašymu buvo atliekami statybos rangos darbai. Dėl darbus atlikti užsakovo (t. y. kad juo buvo atsakovas) byloje ginčo nekilo, tačiau atsakovas vienu iš atsikirtimų pagrindų nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkamo asmens, nes apie UAB „Medinis namelis“ egzistavimą jis sužinojo tik 2025 m. rugsėjo 10 d., gavęs PVM sąskaitą-faktūrą, o už atliktus darbus jis yra atsiskaitęs su juos atlikusiu asmeniu A. G.. Teismas pažymėjo, kad dėl atliekamų statybos rangos darbų nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas, ginčo byloje nėra.
Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas žodinę statybos rangos sutartį sudarė būtent su ieškove UAB „Medinis namelis“, o ne su E. B. (UAB „Medinis namelis“ vadovu), kaip su fiziniu asmeniu. Nors atsakovas nurodė, kad jis E. B. dėl norimų atlikti darbų susirado per internetinį portalą Paslaugos.lt, paskambinęs jame nurodytu telefono numeriu, prie kurio nebuvo nurodyta, kad tai UAB „Medinis namelis“ numeris, bei vėliau su juo bendravo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad Nr. (duomenys neskelbtini) portale būtų nurodytas kaip statybos paslaugas teikiančio asmens E. B. telefono numeris, nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė duomenis apie tai, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei, o ne atsakovo nurodomam fiziniam asmeniui E. B.. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis individualios veiklos nevykdo, taigi statybos darbų kaip fizinis asmuo jis pats atlikti negalėjo. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad su objekte atliktais remonto darbais susiję pirkimai būtų buvę atlikti fizinio asmens E. B. vardu – visi medžiagų pirkimai ir įrangos nuoma ginčo darbų atlikimo laikotarpiu buvo išimtinai daryti UAB „Medinis namelis“ vardu, taip pat buvo naudotos ir įmonės medžiagos. Teismas nurodė, kad nėra visiškai jokių priežasčių spręsti, kad E. B. būtų turėjęs kokį nors tikslą žodinę statybos rangos sutartį su atsakovu sudaryti ir veikti savo, o ne UAB „Medinis namelis“, kurio vadovas jis yra, vardu. Teismas sprendė, kad E. B. nebuvo žodinės statybos rangos sutarties su atsakovu šalis, dėl ko nebūtų tinkamas asmuo kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Teismo vertinimu, joks, bent minimaliai atidus ir apdairus asmuo, kokiu neabejotinai yra ir atsakovas, nebūtų bendravęs, komunikavęs tokį laiko tarpą su ieškovės atstovu, jei nebūtų laikęs esant sudaryto susitarimo dėl objekte atliekamų darbų. Pažymėtina, kad E. B. už objekte ((duomenys neskelbtini)) atliktus remonto darbus su D. J. ir A. G. atsiskaitė 2025 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas ne su ieškove, o su jos objekte dirbusiu A. G. susitarė dėl atliekamų darbų, dėl ko būtų turėjęs pagrindą su juo ir atsisakyti, teismas laikė neatitinkančiomis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir neįrodytomis.
Teismas nurodė, jog nors byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui buvo nurodyta informacija apie apmokėjimo formą, tačiau bylos duomenimis ieškovė avanso iš atsakovo nereikalavo, apmokėti už darbus buvo paprašyta tik iš esmės po visiško jų atlikimo. Atsakovas dėl to jokių pastebėjimų neturėjo, jokia forma (nei pavedimu, nei grynais) atsisakyti su ieškove nesutiko (nes laikė, kad už atliktus darbus jis yra atsiskaitęs su A. G.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėtų teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Šalių sutarti darbai objekte buvo baigti 2025 rugsėjo 3 d. Jokių duomenų, kad atlikti darbai, pagal savybes neatitinka to, ką atsakovas turėjo omenyje, byloje nėra. Jokie priešpriešiniai reikalavimai susiję su ieškovės duomenų apie save neatskleidimu (pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris) ir su to galėjusias atsirasti nuostoliais, byloje nebuvo reiškiami, atsakovui apie ieškovės reikalavimą atsiskaityti su ja už atliktus darbus, 2 920 Eur sumai, buvo žinoma ne vėliau kaip rugpjūčio 25 d., t. y gerokai anksčiau nei iki pirmojo atsakovo atsiskaitymo su A. G. (2025 m. rugsėjo 5 d.).
Teismas pažymėjo, kad A. G. nebuvo tinkamas subjektas, gauti atsiskaitymą už ieškovės ir atsakovo statybos rangos sutartimi sutartus ir atliktus darbus, todėl teismas sprendė dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 3 654,48 Eur skolą pagrįstumo. Ieškovė savo materialinius reikalavimus atsakovui grindė pateikdama dokumentus, susijusius su atliktais statybos darbais. Atsakovas atskirsdamas nurodė, kad darbų kaina yra bent 30 proc. per didelė (taip pat jam paaiškino kaimynas), tačiau su tuo susijusių paskaičiavimų, neteikė.
Teismas sprendė, kad ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų dėl kainos, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje buvo ar galėjo būti imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus) atitinkamomis aplinkybėmis. Atsakovas jokių duomenų, kokiu nors būdu paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes apie sutarties kainą, nepateikė. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, ieškovės reikalaujama priteisti suma už atliktus statybos rangos darbus atitinka protingumo kriterijus, ji neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai. Teismas laikė, kad ieškovė įrodė atlikusi darbus pagal su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį 3 654,48 Eur sumai. Kadangi atsakovas su ieškove už atliktus statybos rangos darbus neatsiskaitė, 3 654,48 Eur sumą teismas ieškovei priteisė iš atsakovo.
Teismas nurodė, kad atsakovas nei statybos rangos sudarymo metu, nei vėliau ieškovei neatskleidė savo pavardės (išrašytoje sąskaitoje nurodomas tik vardas ir adresas), aiškiai išreiškė nesutikimą sumokėti už objekte atliktus, šalių sulygtus darbus ir už juos be jokio teisinio pagrindo apmokėjo trečiajam asmeniui byloje įtrauktam A. G.. Duomenų, kad A. G. būtų reiškiamos kokios nors pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės byloje nėra. Kadangi atsakovas ieškovės darbus savo faktiniais veiksmais yra priėmęs ir jais ilgą laiką naudojasi (tai paneigiančių duomenų nėra), buvo aiškiai raštu ieškovės atstovės informuotas apie objekte baigtus darbus (visi darbai yra nurodyti sąskaitoje) bei turėjo realią galimybę reikšti su jais susijusias pretenzijas, atsakovo atsikirtimai, kad darbai atlikti nekokybiškai, teismas laikė neįrodytais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3050-986/2026 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Medinis namelis“ ieškinį atsakovui A. B. atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės UAB „Medinis namelis“ visas atsakovo A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimą, nustatęs, kad ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovui. Teismas nevertino esminę reikšmę turinčio fakto, kad atsakovui ieškovės egzistavimo faktą E. B., neįtrauktas į bylą, pateikė tik tuomet, kai atsakovas neatliko E. B. prašymu pavedimo į jo asmeninę sąskaitą. Be to, ieškovės ir atsakovo niekuomet nesiejo jokie sutartiniai santykiai, juo labiau vartojimo rangos. Net ir hipotetiškai vertinant kažkokių sutartinių santykių tarp ieškovės ir vartotojo egzistavimą, teismas privalėjo taikyti vartotojų teisinę apsaugą (įskaitant statybos rangos santykiuose) suteikiančias normas, tačiau to nei darė, nei padarė procese (CPK 329 straipsnio 1 dalies, 330 straipsnis).
Teismas padarė esminį procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą vartojimo ginčuose, pažeidimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas (vartotojas), o ne ieškovė (verslininkas) turi pareigą procese pagrįsti, kad atsakovui buvo suteikta visa esminė reikalinga informacija apie sutarties sudarymą. Nors ieškovė neįrodė, kad įvykdė jai kaip verslininkui taikytas įstatymines pareigas suteikti prieš sutarties (kuri apskritai ir nebuvo sudaryta) sudarymą visą būtiną informaciją apie ją atsakovui (vartotojui), teismas, pažeisdamas imperatyvius įstatyme nustatytus vartotojų teisių apsaugos reikalavimus, nustatė, kad ieškovė tariamai suteikė atsakovui būtiną informaciją ir taip padarė esminį procesinių teisės norų pažeidimą, dėl kurio sprendimas turi būti panaikintas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl prievolių įvykdymo ir proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo. Ieškovei neįrodžius ne tik, kad tarp šalių buvo sutartiniai teisiniai santykiai, bet ir jokių sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinį teismas privalėjo atmesti kaip nepagrįstą, o ne nustatyti piniginę prievolę ieškovei, su kuria atsakovo nesiejo sutartys.
Teismas padarė esminę reikšmę turinčius įrodymų tyrimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus bei kitus esminę reikšmę turinčius proceso pažeidimus. Teismas padarė esminius liudytojų apklausos tvarkos pažeidimus. Imperatyvių liudytojų apklausą reglamentuojančių procesinių teisės normų (CPK 191 straipsnio 1, 2 dalies) pažeidimai atskleidžia, kad liudytojo apklausa 2026 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu, įvykusi ieškovės atstovės advokatų kontoros patalpose, pažeidžia pamatinius teisės į teisingą teismą reikalavimus ir jokie tokios „apklausos“ metu gauti liudytojų parodymai niekaip negali būti laikomi teisėtais ir leistinu būdu gautais įrodymais. Tačiau būtent jais iš esmės ir rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą. Atliekant liudytojų apklausą padaryti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų pažeidimai. Teismas padarė ir kitus skunde nurodytus proceso pažeidimus baigiamųjų kalbų metu.
Teismo sprendime egzistuoja absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Teismas iš esmės nepagrįstai į bylą neįtraukė E. B., nors dėl jo subjektinių teisių ir pareigų sprendė ir pasisakė sprendime.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Medinis namelis“ prašo atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Didžioji dalis šalių komunikacijos vyko žodžiu, sutartis nebuvo sudaryta raštu, todėl raštu niekur nefiksuota, kad rangovas yra būtent ieškovas, tačiau kadangi E. B. veiklos jokia kita forma, išskyrus per UAB „Medinis namelis“, nevykdo, su atsakovu susitiko, telefonu komunikavo, darbus derino, medžiagų pirkimą, pristatymą ir kt. vykdė E. B. būtent kaip įmonės vadovas, atstovas. E. B. proceso metu neneigė, kad rašė atsakovui žinutę, nurodydamas, kad atsiskaityti už darbus gali atlikdamas pavedimą į jo kaip fizinio asmens banko sąskaitą, tačiau, kaip pažymėjo duodamas žodinius paaiškinimus teisme, taip pasielgė dėl išaugusios įtampos bendravime su klientu, nenorėjo veltis į papildomus ginčus dėl PVM sumos ir pan. Be to, kadangi įmonė nebuvo gavusi avanso ar dalinių atsiskaitymų iš atsakovo, už įmonę jos vadovas su subrangovais A. G. ir D. J. atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis, taigi ieškovė E. B. buvo skolingas CK 6.50 straipsnio pagrindu.
Šalių bendravimas prasidėjo 2025 m. birželio 27 d., kuomet UAB „Medinis namelis“ vadovui E. B. paskambino A. B. ir pasiteiravo dėl tam tikrų jo namo remonto darbų atlikimo. Tiek susitikimo metu, tiek bendraujant žinutėmis buvo aptarti pirminiai darbai ir jų kainos, tačiau sutartinių santykių eigoje darbų poreikis atsakovo objekte išaugo, jis pats prašė atlikti papildomus darbus, kas ir buvo atlikta, todėl darbų kaina išaugo. Tai, kokie darbai buvo atlikti atsakovo objekte patvirtino abiejų šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga, įskaitant šalių susirašinėjimą. Kadangi klientas skambino įmonei priklausančiu ir įmonės veikloje naudojamu telefonu numeriu, ieškovo vadovui nekilo abejonių, kad A. B. suprato, jog dėl rangos darbų kreipiasi būtent į įmonę, užsiimančia daugiausiai įvairiais medžio darbais, taip pat statybos darbais.
Atlikus darbus, atsakovui buvo išrašyta ir įprastu šalių komunikavimo būdu išsiųsta sąskaita-faktūra, kuri buvo pateikta ir į bylą. Sąskaitoje iš tiesų nebuvo nurodyta atsakovo pavardės, nes jis nuo pat sutartinių santykių pradžios vengė atskleisti kontrahentui savo pavardę, t. y. atsakovo pavardė ieškovui nebuvo žinoma (žr. 2025 m. rugpjūčio 29 d. žinutę); ją ieškovui pavyko sužinoti tik rengiantis kreiptis į teismą ir pradėjus ieškoti informacijos internete pagal atsakovo telefono numerį.
A. G. su atsakovu nesitarė dėl ginčui aktualioje sąskaitoje nurodytų darbų, jam atsakovas neformulavo pavedimų, A. G. neprisiėmė rizikos dėl tų darbų atlikimo, kokybės ir kt., todėl jis ginčui aktualių darbų apimtyje nelaikytinas rangovu A. B. atžvilgiu. Šiuo atveju A. G., kaip ir D. J., ieškovo buvo pasitelkti kaip subrangovai tam tikrų darbų atlikimui, su jais buvo atsiskaityta.
Atsakovui buvo atskleistos visos esminės sutarties aplinkybės, tarp šalių vyko nuolatinė komunikacija dėl darbų, jų apimties, kainų, reikalingų medžiagų, atsakovo naudai buvo atlikti visi darbai, kuriuos jis buvo užsakęs iš ieškovo, prašęs atlikti, jų atlikimui pirktos medžiagos ir kt. Atitinkamai, net ir nesant rašytinės sutarties, kurioje būtų detaliai aptartos visos sutarties sąlygos, už atliktus darbus, gautą naudą, bet kuriam asmeniui, tiek verslininkui, tiek vartotojui, atsiranda pareiga atsiskaityti.
Ieškovo ir atsakovo bei ieškovo ir A. G. komunikaciją patvirtinantys dokumentai, taip pat šalių (įskaitant ir patį atsakovą) bei A. G. ir D. J. paaiškinimai įrodo, kad dėl darbų apimties, pobūdžio kainų ir kitų sąlygų atsakovas bendravo su ieškovo vadovu, kad įmonės vadovas dalį statybos darbų atliko pats, taip pat rūpinosi darbų paskirstymu, darbų atlikimo kokybe, reikalingų medžiagų nupirkimu ir pristatymu ir pan. Apie darbų užbaigimą atsakovą taip pat informavo ieškovo vadovas. Byloje liudytojais apklausti asmenys patvirtinto, kad būtent E. B. į juos kreipėsi dėl tam tikrų darbų atlikimo pas atsakovą, nurodė kokius darbus reikia atlikti, parūpino įrankius, medžiagas, vykdė komunikaciją su užsakovu.
Ieškovas kaip rangovas, pats neturėdamas pakankamai darbuotojų visiems atsakovui aktualiems darbams atlikti, sutarties vykdymui pasitelkė kitus asmenis – subrangovus, su kuriais už jų darbą už ieškovą atsiskaitė įmonės savininkas ir vadovas E. B. (CK 6.50 str.), nes įmonė nebuvo gavusi atsiskaitymo iš atsakovo, o įmonės pelningumas yra nedidelis. Tačiau nei tai, kad ieškovas darbus vykdė su subrangovų pagalba, nei tai, kad su subrangovais už ieškovą atsiskaitė kitas asmuo, neeliminavo jo kaip rangovo (generalinio rangovo) statuso, nes ir toliau visa komunikacija vyko tarp šalių, atsakovas tiesiogiai nė su vienu iš subrangovu dėl darbų, jų kainų, kitų sąlygų nesitarė. Susitarimas tarp atsakovo ir A. G., kad pastarajam atsakovas sumokės tam tikras sumas tiesiogiai už ieškovo (pasitelkiant subrangovus), atliktus darbus, nors atsiskaitymas su A. G. už tai iš ieškovo per trečiąjį asmenį (E. B.), jau buvo atliktas, taip pat įvyko jau po darbų užbaigimo, atsakovui siekiant nesąžiningai išvengti atsiskaitymo prievolės vykdymo ieškovui pilna apimtimi.
Pasak apelianto teismas iš esmės pažeidė ir įrodymų tyrimą reglamentuojančias teisės normas, neužtikrino tinkamos liudytojų apklausos, buvo tendencingas ir pan. Ieškovė pažymėjo, kad šioje dalyje dėstomi argumentai iš esmės tapatūs tiems, kurie buvo suformuluoti atsakovo 2026 m. kovo 3 d. pareiškime dėl teisėjo M. N. nušalinimo nuo bylos, ir dėl jų nepagrįstumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusioje Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas V. M. 2026 m. kovo 10 d. priimtoje nutartyje c. b. Nr. e2-3050-986/2026.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteista skola už terasos remonto darbus ir medžiagas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
2025 m. liepos – rugsėjo mėn., pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), buvo atliekami pirties ir terasos remonto darbai.
Byloje pateiktas E. B. ir atsakovo susirašinėjimas žinutėmis: atsakovui adresuota 2025 m. rugsėjo 1 d. žinutė „už medžiagas ir darbus pinigus perveskite į sąskaitą E. B. (duomenys neskelbtini)“; 2025 m. rugsėjo 6 d. žinutė „Sveiki, A. Nesulaukiu mokėjimo ir jokių žinių apie jį. Mokėjimo už darbus ir medžiagas laukiu iki rytojaus vakaro. Nesulaukęs apmokėjimo, savaitės pradžioje rašysiu Jums sąskaitą faktūrą, joje bus įtraukta plutelių ir kolonų pristatymas, papildomos lagės ir jų montavimas, sudėsiu skylių, kurias gręžėme, kaštus ir įtrauksiu dušo priemonių lentinėlių kabinimą, bei visas kitas smulkmenas, kurias esame sutvarkę, bet šiuo metu jos nebuvo Jums skaičiuotos. Minėtą sąskaitą perduosiu išieškojimui.“
2025 m. rugsėjo 10 d. UAB „Medinis namelis“ pirkėjui A. ((duomenys neskelbtini)) išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už darbus ir medžiagas 3654,48 Eur sumai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovui ir kad ieškovė yra tinkama materialiųjų sutartinių santykių su atsakovu šalimi. Su apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka toliau nurodytų motyvų pagrindu.
Sprendžiant dėl ieškovės UAB „Medinis namelis“ teisės reikalauti iš atsakovo atlyginimo už atliktus darbus būtina nustatyti, kas įsipareigojo atsakovui atlikti ginčo darbus, kokia darbų apimtis buvo sutarta ir kieno vardu veikė susitarime dalyvavę asmenys. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad darbų susitarimo eiliškumas buvo toks: atsakovas A. B. nusprendė atlikti tam tikrus remonto darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“; ieškodamas, kas galėtų atlikti jo numatytus darbus, paiešką atliko portale Paslaugos.lt; šiame portale nurodytu telefono numeriu atsakovas susisiekė su E. B.; objekte pradėjo dirbti A. G. ir D. J.; atsakovas piniginius mokėjimus atliko A. G.; UAB „Medinis namelis“ pateikė PVM sąskaitą-faktūrą atsakovui; atsakovas po šios sąskaitos gavimo tęsė mokėjimus A. G.. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad rašytinės sutarties dėl remonto darbų atsakovo objekte nebuvo sudaryta.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje. Taigi, visų pirma, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos žodinės sutarties šalys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas A. B. žodinę vartojimo statybos rangos sutartį sudarė būtent su ieškove UAB „Medinis namelis“. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė į bylą pateikė duomenis apie tai, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) (kurį portale Paslaugos.lt rado atsakovas), priklauso ieškovei UAB „Medinis namelis“, o ne atsakovo nurodomam fiziniam asmeniui E. B.. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. B. individualios veiklos nevykdo, taigi, statybos darbų kaip fizinis asmuo jis pats atlikti negalėjo, ir į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad su objekte atliktais remonto darbais susiję pirkimai būtų buvę atlikti fizinio asmens E. B. vardu – visi medžiagų pirkimai ir įrangos nuoma ginčo darbų atlikimo laikotarpiu buvo išimtinai daryti UAB „Medinis namelis“ vardu, taip pat buvo naudotos ir įmonės medžiagos.
CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, su kuo atsakovas žodžiu susitarė dėl darbų atlikimo bei kas žodinės sutarties pagrindu sutartus darbus faktiškai atliko, t. y. ar rangovas buvo ieškovė UAB „Medinis namelis“ ar fizinis asmuo E. B..
Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), taip pat įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius (CK 2.81 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens valdymo organai (tam tikrais atvejais – ir dalyviai) veikia kaip juridinio asmens atstovai pagal įstatymą.
CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. CK 2.133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės (neatskleistas atstovavimas).
Ieškovė UAB „Medinis namelis“ reikalavimą priteisti skolą grindė tuo, kad atstovaujama vadovo E. B. su atsakovu sudarė žodinę sutartį dėl atsakovui asmeniniams poreikiams skirtų terasos ir pirties remonto darbų. Pagal ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ginčo santykis kvalifikuotinas kaip vartojimo ranga (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Todėl šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią informaciją ieškovė atsakovui suteikė iki susitarimo sudarymo.
CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (CPK 178 straipsnis).
CK 6.228⁶ straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis).
Minimo teisinio reglamentavimo kontekste, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje duomenų apie tai, kad Nr. (duomenys neskelbtini) portale būtų nurodytas kaip statybos paslaugas teikiančio asmens E. B. telefono numeris, nėra. Be to, svarbu pažymėti, kad byloje nėra įrodymų, jog E. B. nurodė, kad veikia UAB „Medinis namelis“ vardu, jog pateikė bendrovės rekvizitus ir (ar) paaiškino, kam reikėtų atsiskaityti už darbus. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų SMS žinutėmis matyti, kad tokios informacijos E. B. nebuvo nurodęs. Be to, iš SMS žinučių galima spręsti, kad atsakovui pasiūlymas dėl darbų kainų nebuvo pateiktas įmonės vardu, t. y. 2025 m. rugsėjo 1 d. E. B. SMS žinute pateikė prašymą atsakovui pervesti dalį pinigų į jo asmeninę sąskaitą, o 2025 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakovui 2026 m. rugsėjo 10 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje pardavėja jau nurodyta ieškovė UAB „Medinis namelis“. Atsakovas akcentavo, kad tai buvo pirmas kartas, kai jis sužinojo apie UAB „Medinis namelis“, kaip darbus atlikusią rangovę, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ankstesnį atsakovo informavimą, kad žodinis susitarimas sudarytas būtent su ja.
Reikšmingomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad atsakovo objekte dirbo A. G. ir D. J.. Dėl šių asmenų darbo atsakovo objekte byloje ginčo nėra, o šių asmenų darbo atsakovo objekte pradžios aplinkybės yra svarbios, nustatant žodinės sutarties šalių klausimą. Pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad pirmiausia portale Paslaugos.lt susirado telefono numerį, paskambino rastu telefono numeriu asmeniui, kuris buvo E. B.. Atsakovas su E. B. susitarė, kad atvažiuos į objektą ir pasikalbės apie darbų apimtis. E. B. atvažiavo, atliko matavimus, atsakovas nurodė, kur padedamas raktas. Vėliau E. B. atsiuntė SMS žinutę, kurioje, atsakovo vertinimu, nenurodyta aiški kaina, ar su taikomu PVM ar be, atsakovas paprašė patikslinti informaciją. Galiausiai atsakovas nurodo, kad nuvykęs į objektą, jis rado savo sklype lentas sukantį asmenį, kuris buvo A. G.. Atsakovas nurodė, kad jis susiderino būtent su A. G. dėl atliekamų darbų, būtent jį laiko atlikusiu darbus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant A. G. darbų pradžios aplinkybes, matyti, kad A. G. pradėjo dirbti pas atsakovą, nors su juo asmeniškai atsakovas bendravęs nebuvo, kas iš esmės galėtų reikšti, jog A. G. atvyko E. B. arba ieškovės pavedimu. Visgi liko nenustatyta, ar A. G. dirbo kaip E. B. ar ieškovės pasitelktas subrangovas, atliekant tam tikrą darbų apimtį, ar tai buvo savo vardu A. G. prisiimtas savarankiškas įsipareigojimas atsakovui. Šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tampa svarbios aplinkybės dėl atsakovo atsiskaitymo už darbus būtent su A. G.. Nors nėra ginčo, kad tarp A. G. ir atsakovo susiklostė atskiras sutartinis santykis, sudarant papildomą susitarimą dėl alyvavimo darbų, tačiau akcentuotina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. G. perdavė 2 250 Eur, visgi, teismo sprendime liko nepaaiškinta, už kuriuos darbus atsakovas perdavė A. G. 2 250 Eur ir kokiu pagrindu A. G. šiuos pinigus priėmė, ar šios sumos sumokėjimas apėmė ir terasos ir pirties remonto darbus, dėl kurių atsakovas pirminiu skambučiu kreipėsi į E. B..
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. G. darbus atsakovo objekte pradėjo E. B. ar ieškovės pavedimu, ir šia aplinkybe rėmėsi siedamas A. G. atliktus darbus būtent su ieškovės ir atsakovo žodine rangos sutartimi. Tačiau vertindamas atsiskaitymą teismas apsiribojo išvada, kad A. G. neturėjo teisės priimti mokėjimo už pagal šią sutartį atliktus darbus, o skundžiamame sprendime, kaip minėta, liko nepaaiškinta, už kuriuos darbus atsakovas A. G. perdavė 2 250 Eur ir kokiu pagrindu A. G. šiuos pinigus priėmė. Šių teisinių santykių grandinės nustatymas reikšmingas tinkamam šalių sutartinių santykių kvalifikavimui, nustatant, atribojant ieškovės ar E. B. susitarimą, ieškovės ar E. B. pavedimą A. G. atlikti darbus ir atskirą A. G. bei atsakovo susitarimą dėl darbų atlikimo. Liko nenustatyta, ar A. G. kai kuriuos darbus atliko kaip ieškovės ar E. B. pasitelktas vykdytojas, o dėl kitų savo vardu susitarė su atsakovu, ir pagal kurį iš šių susitarimų A. G. priėmė atsakovo mokėjimą bei kokiai prievolei įvykdyti buvo skirta visa sumokėta suma ar atskiros jos dalys.
Žodinės sutarties šalių nustatymo kontekste svarbu pažymėti, kad CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad: tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (1 dalis); pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (3 dalis); trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. B. nebuvo žodinės statybos rangos sutarties su atsakovu šalis. Apeliaciniu skundu atsakovas šią pirmosios instancijos teismo išvadą ginčija ir nurodo, kad būtent E. B. reikalavo, jog atsakovas už darbus atsiskaitytų su juo, kaip fiziniu asmeniu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad lieka nepašalintų abejonių, ar žodinę terasos remonto sutartį su atsakovu sudarė ieškovė UAB „Medinis namelis“ per savo vadovą E. B. ar E. B. veikė savo vardu. Bylos duomenimis, atsakovas su E. B. tiesiogiai tarėsi dėl remonto, taip pat, A. G. teigimu, jis į objektą atvyko E. B. pavedimu. Šios aplinkybės pagrindžia būtinybę įvertinti atsakovo nurodytus galimus sutartinius rangos santykius asmeniškai su E. B.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylos baigtis gali turėti įtakos iš šio santykio kylančioms E. B. teisėms bei pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė E. B. į bylą trečiuoju asmeniu.
Atskirai nuo darbų atlikimo įvertintinas ir statybos medžiagų įsigijimo teisinis pagrindas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo, jog objekte buvo panaudotos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės, už kurias mokėjo ieškovė, todėl išlaidas už nurodytas prekes laikė pagrįstomis ir įrodytomis. Sprendžiant dėl medžiagų kainos priteisimo, atskirai reikėjo nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė jų kainos reikalauja iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad prekes iš tiekėjų įsigijo ieškovė ir tai pagrindžia ieškovės ir PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių tiekėjų pirkimo–pardavimo santykį. Nustatant atsakovo pareigą apmokėti šių prekių kainą turėjo būti vertintinas ieškovės ir atsakovo susitarimas ir jo turinys, o vien atsakovo nepaneigimas dėl prekių panaudojimo objekte savaime nebuvo pagrindas spręsti, kad jis pripažino pareigą atskirai sumokėti ieškovei sąskaitose nurodytą jų kainą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako dėl apelianto argumentų dėl netinkamai atliktos liudytojų apklausos pirmosios instancijos teisme.
Pažymėtina, kad liudytojų apklausa turi vykti laikantis tvarkos, nustatytos CPK 192 straipsnyje. Pagrindinė liudytojų parodymų gavimo taisyklė – liudytojas apklausiamas teismo posėdyje, teisėjo ir posėdyje dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Tokiu būdu geriausiai užtikrinamas proceso betarpiškumo principas, įtvirtintas CPK 14 straipsnyje, sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui klausimus ir taip išsamiai nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).
Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų tarybos 2021 m. rugpjūčio 27 d. protokoliniu nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl nuotolinių teismo posėdžių 5.12. papunktyje yra nurodyta, jog apklausiant liudytoją ar kitą teismo proceso dalyvį per nuotolį, rekomenduotina teismui įsitikinti, kad dalyviui nėra daromas neteisėtas poveikis ir nesinaudojama neleistinomis priemonėmis, <...>, prašyti su vaizdo kamera pereiti per patalpą, iš kurios šis asmuo dalyvauja procese, padaryti rotacinį vaizdą (t. y. atliekama nuotolinė aplinkos apžiūra). Šiuo atveju rekomenduotina laikytis dviejų sąlygų: (1) dalyvis yra iš anksto įspėjamas, kad teismas taikys tokią priemonę tam, kad nebūtų pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimai, (2) proceso dalyvis iš anksto yra įspėjamas, kad jo naudojama kamera turi būti mobili. Teismas gali pareikalauti šiuos veiksmus atlikti bet kuriuo proceso metu; priminti draudimą naudotis elektroninio ryšio priemonėmis, rekomenduoti užsirakinti (užsidaryti) patalpų, iš kurių dalyvaujama procese, duris. Prieš nuotolinį posėdį asmeniui turėtų būti pranešta, kad patalpos, iš kurių asmuo dalyvaus procese, turi būti izoliuotos (negali būti pereinamosios). Papildomai gali būti paprašoma laikyti nukreiptą vaizdo kamerą į duris viso posėdžio metu; prašyti asmens atlikti tokius ergonominius veiksmus, kad kameros vaizdas apimtų proceso dalyvį iki liemens, t. y. kad matytųsi ne tik jo veidas, bet ir rankos, greta esanti artima aplinka; prašyti asmens atsisėsti toliau nuo vaizdo įrangos ekrano, siekiant išvengti skaitymo iš ekrano.
2026 m. vasario 24 d. pirmosios instancijos teisme vyko teismo posėdis, kurio metu nuotoliniu būdu liudytojais buvo apklausti A. G. ir D. J.. Iš garso įrašo galima suprasti, kad liudytojų apklausa vyko ieškovės atstovės patalpose. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad liudytojai prisijungę su savo įrenginiais, t. y. telefonu. Klausant garso įrašą girdėti, kad A. G. rodant asmens dokumentą, fone girdisi žmonių balsai, kurie nėra nustatyti [garso įrašo laikas 00:09:29 – 00:09:43]. Atsakovo atstovas nurodė, kad nepritaria tokiai liudytojų apklausai, jos nėra tikslinga vykdyti, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nenurodė, dėl ko tokia apklausa nėra galima. Teismo vertinimu, iš garso įrašo negalima spręsti, kad nuotolinės liudytojų apklausos sąlygos leido užtikrinti tinkamą liudytojų apklausos eigą, įskaitant liudytojų atskyrimą ir parodymų davimą be kitų asmenų įtakos.
Ši aplinkybė reikšminga, nes pirmosios instancijos teismas išvadą dėl žodinės rangos sutarties šalių iš esmės grindė A. G. parodymais, duotais jį apklausiant kaip liudytoją. Nagrinėjant bylą iš naujo, A. G., kuris yra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, išklausytinas pagal jo turimą procesinį statusą CPK 186 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl liudytojo D. J. pakartotinės apklausos spręstina pagal poreikį, atsižvelgiant į tai, kokios bylai reikšmingos aplinkybės po kitų įrodymų tyrimo liks neišaiškintos ir ar D. J. gali jas patvirtinti.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas V. M. 2026 m. kovo 10 d. priimtoje nutartyje c. b. Nr. e2-3050-986/2026 sprendė bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimą. Šioje nutartyje nurodyta, kad nuotolinės liudytojų apklausa buvo tinkama. Visgi, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad 2026 m. kovo 10 d. nutartyje vertinta, ar buvo pagrindas nušalinti teisėją, o apeliacinės instancijos teismas vertina parodymų patikimumą bei jų įrodomąją reikšmę.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo, pirmiausia būtina nustatyti žodinės rangos sutarties šalis ir susitarimo turinį – kas ir kieno vardu prisiėmė rangovo įsipareigojimus atsakovui, kokius darbus apėmė šis susitarimas ir kaip šalys susitarė dėl medžiagų įsigijimo bei atsiskaitymo. Nustačius pirminio susitarimo turinį, būtina jį atriboti nuo vėlesnio atsakovo ir A. G. susitarimo dėl papildomų darbų bei nustatyti, pagal kurį susitarimą atlikti konkretūs darbai ir kokių darbų apmokėjimui skirtas atsakovo mokėjimas A. G.. Tik nustačius vykusių susitarimų seką bei dalyvius, susitarimų turinį ir jų vykdymo aplinkybes, galima spręsti, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė UAB „Medinis namelis“ galimai turi teisę reikalauti atlygio už konkrečius darbus bei medžiagas ir kokia šio atlygio dalis liko nesumokėta, taip pat nustatyti, ar į bylą neįtraukto E. B. teisinis statusas yra tik bylos faktinis kontekstas ar teismo sprendimu bus pasisakyta ir dėl jo, kaip fizinio asmens, materialiųjų teisių ir pareigų turinio.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl nurodyto spręstina, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, anksčiau aptartiems argumentams, yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.