- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-821-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06750-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- UAB „VITAMA“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitama“ dėl įpareigojimo perduoti darbų rezultatą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. Š. pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vitama“ per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui R. Š. projektavimo darbų, atliktų pagal 2024 m. kovo 6 d. projektavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), rezultatą arba alternatyviai priteisti atsakovės UAB „Vitama“ 3156,80 Eur skolos (negrąžinto avanso) ieškovui R. Š.; priteisti iš atsakovės UAB „Vitama“ visas pirmoje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. Š..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitama“ iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas ir jo atstovas neatvyko į 2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdį, t. y. neatvyko į teismo posėdžio salę ir neprisijungė prie posėdžio nuotoline vaizdo konferencijos forma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atstovas neatvyko į posėdį be svarbių priežasčių ir neprašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, be to, atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių, ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas negynė ir nepalaikė pareikšto ieškinio ir (arba) nesidomėjo bylos eiga, todėl atsakovei iš ieškovo teismas priteisė 400 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria šioje byloje ieškinys paliktas nenagrinėtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 246 straipsnio 1 dalį ir taip pat pažeidė CPK 2 straipsnį, nustatantį civilinio proceso tikslus ir iš jų esminį tikslą – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), o tai turėjo esminės įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui.
Nutartį priėmęs pirmos instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nesiaiškino tikrųjų ieškovo ir jo atstovo neatvykimo priežasčių.
Šioje byloje pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, o ieškovas ir jo atstovas buvo aktyvūs. Ieškovas aktyviai ruošėsi tinkamam bylos išnagrinėjimui ir kartu tinkamam šalių ginčo išsprendimui, taip pat ieškovas ir jo atstovas elgėsi sąžiningai ir procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Vitama“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Ginčo šalys (ir atstovai) apie 2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdį buvo informuoti net prieš mėnesį laiko. Pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirtas 2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdis, nutartis buvo įkeltą į EPP sistemą, išsiųsta proceso dalyviams. Priešingai nei teigia ieškovas, jam apie teismo posėdį buvo pranešta ne tik tinkamai, bet ir iš anksto. Be to, dėl įvykusio pasiruošimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu teismo posėdžio natūraliai reikėjo tikėtis, kadangi būtent teismo posėdis bylos nagrinėjimui iš esmės ir yra skiriamas po parengiamosios bylos stadijos.
Kartu su atskiruoju skundu nėra nurodyta jokių konkrečių priežasčių, kodėl gi ieškovas (ir jo atstovas) į 2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdį neatvyko. Tuo labiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų svarbias neatvykimo į teismo posėdį aplinkybes.
Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad ieškovas aktyviai dalyvavo procese, teikė paruošiamuosius dokumentus, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiavo procesu. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės savaime nelemia skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumo.
Vien tai, kad ieškovas iki tol aktyviai dalyvavo procese ir buvo pateikęs procesinius dokumentus, nesudaro pagrindo ignoruoti kitų civilinio proceso principų ar netaikyti įstatyme nustatytų procesinių pasekmių. Priešingas aiškinimas reikštų, kad proceso dalyvio ankstesnis aktyvumas savaime pateisina bet kokius vėlesnius procesinius trūkumus ar sudaro pagrindą nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos procesinės tvarkos, nors tokios išimties CPK nenumato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, kadangi nei ieškovas, nei jo atstovas neatvyko į teismo posėdį ir teismo neinformavo apie neatvykimo priežastis, o atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teisminiam bylos nagrinėjimui buvo rengtasi paruošiamųjų dokumentų būdu. Priėmęs atsakovės tripliką, pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2026 m. gegužės 27 d. 9.00 val. teismo posėdyje mišria-nuotoline vaizdo konferencijos forma. Minimoje nutartyje dalyvaujantiems byloje asmenims nurodyti prisijungimo prie teismo posėdžio duomenys.
2026 m. balandžio 27 d. teismas parengė teismo šaukimus ieškovą ir atsakovę atstovaujantiems atstovams ir kartu su priimta 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) išsiuntė ieškovo ir atsakovės atstovams. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenys patvirtina, kad siųstus procesinius dokumentus ieškovo atstovas peržiūrėjo 2026 m. birželio 4 d., o atsakovo atstovas - 2026 m. balandžio 28 d. Bet kuriuo atveju, procesinius dokumentus įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis taikytina CPK 175¹ straipsnio 10 dalis, kuri numato, jog įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovas per jo atstovą apie teismo posėdį buvo informuotas laiku ir tinkamai.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas ar jį atstovaujantis atstovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, priežasčių, kodėl negali dalyvauti teismo posėdyje nenurodė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas ir jo atstovas atvyko be svarbių priežasčių.
Visgi, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs nagrinėjamos bylos eigą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas ir jo atstovas buvo pasyvūs, sistemingai neatliko procesinių veiksmų, piktnaudžiavo procesu ar nėra suinteresuoti tęsti bylos nagrinėjimo. Nustatyta, kad ieškovas procesinius dokumentus teikė laikydamasi procesinių terminų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai byloje jau yra atlikti – atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, o apeliantas – dubliką. Palikus ieškinį nenagrinėtą, apeliantas turėtų iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu, proceso dalyviams būtų reikalinga pakartotinai atlikti visas teismines procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos, o tai lemtų tik dar ilgesnę ginčo išsprendimo trukmę, didesnes proceso dalyvių ir teismo išlaidas.
Apibendrinant pažymėtina, kad ieškovas ir (ar) jo atstovas neinformavo pirmosios instancijos teismo dėl nedalyvavimo suplanuotame teismo posėdyje, tačiau susiklosčiusi vienkartinio pobūdžio situacija nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo ir jo atstovo pasyvaus elgesio ar sistemingai neatliekamų procesinių veiksmų. Neigiamų procesinių padarinių taikymas, remiantis tinkamo pranešimo apie posėdį ieškovo atstovui fikcija (procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena), paliekant ieškinį nenagrinėtu apelianto atžvilgiu dėl jo paties neatvykimo į teismo posėdį (ieškovas apie teismo posėdį nebuvo informuojamas) neatitinka šio instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiktų civilinio proceso tikslų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.