- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-976-856/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-15395-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Pakruojo kredito unija, ILTE, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, Joniškio agrochemija, UAB „Baltic Agro“, "Juris LT", "SME Capital 3", "Heavy Finance"
- Kreditorius
- Pakruojo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolės Rimos Adomaitienės veiksmų, išieškotojai Pakruojo kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė ILTE, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė Heavy Finance, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio agrochemija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (skolininkė) J. S. kreipėsi į antstolę Rimą Adomaitienę su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymą dėl pranešimo apie turto areštą 2026-06-30 Nr. S-26-37-41981 ir panaikinti turto arešto aktą jai priklausančiam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir nevykdyti išieškojimo iš paskutinio būsto.
Skundui pagrįsti nurodė, kad antstolė Rima Adomaitienė paskelbė antrines varžytynes paskutiniam gyvenamajam būstui - žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nesutinka, jog būtų skelbiamos varžytinės namui. Pareiškėja taip pat nesutiko su nurodyta turto verte, teigė, kad antstolės nustatyta kaina yra per maža, nes gyvenamasis namas su žemės sklypu yra paklausioje vietoje. Teigė, kad turto areštas taikomas nepagrįstai. Paaiškino, kad kito turto, jeigu jis būtų parduotas už kainas, kokių jis vertas, pakaktų įsiskolinimui padengti.
Antstolė Rima Adomaitienė su pareiškėjos skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą nagrinėti teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Pakruojo kredito unija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2026 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. S. skundo dėl antstolės veiksmų.
Teismas nustatė, kad antstolė Rima Adomaitienė nuo 2025-06-27 vykdo vykdomąją bylą Nr. 0037/25/01252, užvestą pagal Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro 2025-06-26 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3451, kuriame nurodyta priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš J. S. hipotekos kreditoriaus Pakruojo kredito unijos naudai pagal sutartinę hipoteką, sudarytą 2017-09-15, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir sutartinę hipoteką, sudarytą 2020-10-15, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nustatė, kad sutartine hipoteka, kurios identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš hipoteka įkeisto turto, teismas nurodė, jog antstolė pagrįstai netenkino skolininkės prašymo taikyti 36 mėnesių taisyklę ir nevykdyti išieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto, kadangi šiuo atveju CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai išieškant iš įkeisto turto netaikytini.
Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, jog antstolė, areštuodama hipoteka įkeistą turtą, atliko perteklinius veiksmus kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi vadovaujantis CPK 746 straipsnio 2 dalimi antstolis, išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, turi areštuoti įkaito davėjo turtą CPK XLVIII skyriaus nustatyta tvarka.
Spręsdamas dėl pareiškėjos argumentų dėl netinkamai nustatytos hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertės teismas nurodė, kad skolininkė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų antstolei vykdymo procese daryti pagrįstą išvadą (arba bent jau tikėtiną prielaidą) apie turto vertinimo netinkamumą ir (ar) jo metu atliktus netikslius skaičiavimus.
Vertindamas pareiškėjos teiginį, kad kito turto, jeigu jis būtų parduotas už kainas, kokių jis vertas, pakaktų įsiskolinimui padengti, teismas nurodė, jog Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininkės bendra skolų (0 ir 3 eilės) ir vykdymo išlaidų suma visose vykdomose skolininkės bylose viršija 800 000 Eur. Antstolė Rima Adomaitienė yra paskelbusi skolininkei priklausančių įkeistų žemės sklypų pirmąsias varžytynes. Žemės sklypų varžytynės turėjo baigtis 2026-07-31, todėl antstolės patvarkymo surašymo dieną nebuvo galimybės nuspėti, už kokias sumas bus nupirkti aukščiau nurodyti žemės sklypai (ir ar išvis jie bus nupirkti). Dėl šios priežasties skolininkei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmųjų varžytynių paskelbimas buvo numatytas po 2026-07-31, kuomet jau bus galima įvertinti įkeistų žemės sklypų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) baigtį ir kainas, už kurias įkeisti žemės sklypai galimai bus nupirkti.
Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai teigė, jog antstolė Rima Adomaitienė paskelbė antrąsias varžytynes paskutiniam gyvenamajam būstui, t. y. žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini), parduoti, kadangi 2026-07-01 antstolės priimtame patvarkyme dėl informacijos pateikimo apie areštuoto turto įvertinimą Nr. S-26-37- 42476 buvo nurodyta, jog vadovaujantis CPK 718 straipsniu, pirmosiose varžytynėse turtas ateityje bus pardavinėjamas už nurodytą kainą (80 procentų nuo turto vertės), t. y. už 167 200 Eur, o antrosiose varžytynėse, vadovaujantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi, turtas ateityje bus pardavinėjamas už nurodytą kainą (60 procentų nuo turto vertės), t. y. už 125 400 Eur, pirmąsias varžytynes planuojama paskelbti po 2026-07-31.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjos J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 31 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos 2026-07-09 skundą dėl 2026-06-30 patvarkymo dėl pranešimo apie turto areštą Nr. S-26 37-41981. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka teismo sprendimo motyvams keliamų reikalavimų. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl esminių skunde išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikta motyvų, kodėl buvo atmesti pareiškėjos argumentai, neatsakyta į reikšmingus skunde keliamus klausimus ir nepateikta teisinių argumentų, leidžiančių suprasti, kodėl teismas padarė būtent tokias išvadas.
Teismo išvados dėl apribojimų, taikomų išieškant iš fizinio asmens turto, yra nepakankamai motyvuotos ir grindžiamos vien formaliu CPK 663 straipsnio 5 dalies aiškinimu, neįvertinus visų byloje reikšmingų aplinkybių bei pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų. Skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su jos finansinėmis galimybėmis vykdyti prievolę, galimybe padengti skolą iš gaunamų pajamų, vykdymo proceso proporcingumo bei būtinybės taikyti mažiausiai skolininko teises ribojančias vykdymo priemones, neanalizuota galimybė skolą išieškoti iš kito pareiškėjai priklausančio turto. Teismas nevertino, ar nagrinėjamu atveju egzistavo faktinės aplinkybės, kurios galėjo turėti reikšmės sprendžiant dėl išieškojimo nukreipimo į vienintelį pareiškėjos gyvenamąjį būstą. Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra jos paskutinis ir vienintelis gyvenamasis būstas, kuriame ji nuolat gyvena kartu su savo šeima. Išieškojimo nukreipimas į šį turtą neišvengiamai reikštų pareiškėjos ir jos šeimos iškeldinimą iš vienintelės gyvenamosios vietos, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo individualiai įvertinti tokio išieškojimo proporcingumą bei pareiškėjos argumentus dėl būtinybės taikyti CPK 663 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 36 mėnesių terminą.
Teismo išvada, kad pareiškėjos prieštaravimai dėl turto vertės yra deklaratyvūs ir grindžiami vien subjektyvia nuomone, yra nepakankamai motyvuota bei neatitinka CPK 681 straipsnio paskirties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas iš esmės apsiribojo konstatavimu, kad pareiškėja nepateikė eksperto išvados ar kitų specialistų parengtų dokumentų, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta turto verte. Tačiau tokiu vertinimu teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjai, nevertinant pačios antstolės pareigos užtikrinti, kad vykdymo procese realizuojamas turtas būtų įkainotas objektyvia rinkos verte. Skundžiamoje nutartyje nėra vertinimo, kokiais duomenimis buvo grindžiama ekspertizė, ar buvo naudoti aktualūs palyginamieji sandoriai, ar įvertintos individualios turto savybės, jo vieta, paklausa bei kitos rinkos vertę lemiančios aplinkybės. Vien nuoroda į tai, kad ekspertizės aktas nėra panaikintas ir galioja, negali būti laikoma pakankamu motyvu atmesti pareiškėjos argumentus.
Teismo išvada dėl galimybės išieškojimą nukreipti į kitą pareiškėjai priklausantį turtą yra nepakankamai motyvuota ir paremta prielaidomis, o ne nustatytomis bylos aplinkybėmis. Teismas, spręsdamas dėl išieškojimo nukreipimo į vienintelį pareiškėjos ir jos šeimos gyvenamąjį būstą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių: realaus įsiskolinimo dydžio, kito pareiškėjai priklausančio turto vertės ir jo realizavimo galimybių, taip pat proporcingumo principo taikymo. Vietoje išsamios šių aplinkybių analizės teismas rėmėsi prielaidomis dėl būsimų varžytynių rezultatų ir nepatikrinta informacija apie tariamą skolų dydį. Dėl to skundžiamos nutarties motyvai neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismas privalo įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateikti motyvuotą atsakymą į esminius šalių argumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė Rima Adomaitienė prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl nekilnojamojo turto įkainojimo, įsiskolinimo dydžio yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Papildomai nurodė, kad bendra pareiškėjos skolų išieškotojams ir vykdymo išlaidų suma 2026-08-20 sudarė 810 643 Eur (775 259,31 Eur skolos + 35 383,69 Eur vykdymo išlaidos), o kitų skolininkei priklausančių areštuotų nekilnojamojo turto objektų vertė 475 980 Eur.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „ILTE“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė motyvus, kurių pagrindu pareiškėjos skundas buvo netenkinamas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja Pakruojo kredito unija prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius duomenis ir pateiktus argumentus, bei nurodė motyvus, kuriais remdamasis priėmė procesinį sprendimą. Todėl skundžiama nutartis laikytina motyvuota, argumentuota ir pagrįsta byloje esančia medžiaga. Vien pareiškėjos nesutikimas su teismo atliktu aplinkybių ir įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad teismas savo išvadų tinkamai nemotyvavo. Kredito unija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl, jos vertinimu, netinkamo turto įvertinimo. Vien pareiškėjos nesutikimas su byloje nustatyta turto verte nepatvirtina, kad turtas buvo įvertintas netinkamai ar kad teismas rėmėsi netinkamais duomenimis. Pareiškėja nepateikia pakankamų objektyvių duomenų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl turto vertės, ar patvirtintų, kad teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai. Vien subjektyvus kitokios turto vertės nurodymas nėra pakankamas pagrindas abejoti teismo padarytų išvadų pagrįstumu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja UAB Heavy Finance prašo procesinį sprendimą dėl skolininkės atskirojo skundo pagrįstumo priimti įvertinus atskirajame skunde ir kitų proceso dalyvių atsiliepimuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus ir taikytinas teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenys patvirtina, kad antstolės Rimos Adomaitienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0037/25/01252, užvestą pagal Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro 2025-06-26 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3451 dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkės J. S. hipotekos kreditoriaus Pakruojo kredito unijos naudai pagal sutartinę hipoteką, sudarytą 2017-09-15, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir sutartinę hipoteką, sudarytą 2020-10-15, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Sutartine hipoteka, kurios identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartine hipoteka, kurios identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2025-06-27 antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-37-37405, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-37-37446, patvarkymą dėl įpareigojimo skolininkui pateikti informaciją apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose bei paaiškinimą dėl priverstinio vykdymo priemonių taikymo Nr. S-25-37-37445 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-37-37443.
2025-08-25 priimtas turto arešto aktas Nr. S-25-37-49037 ir patvarkymas dėl pranešimo apie turto areštą (aprašą) Nr. S-25-37-49039. 2026-01-20 ir 2026-01-28 priimti patvarkymai dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir apmokėjimo už eksperto paslaugas Nr. S-26-37-4926. 2026-06-29 UAB „Verslavita“ surašė namų valdos ekspertizės aktą Nr. EN-26-010, iš kurio matyti, kad J. S. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 4 200 Eur, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 204 800 Eur, iš viso 209 000 Eur.
2026-06-30 priimtas turto arešto aktas (patikslinantis) Nr. 2025022177, patvarkymas dėl pranešimo apie turto areštą (aprašą) Nr. S-26-37-41981, 2026-07-01 priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo apie areštuoto turto įvertinimą Nr. S-26-37-42476.
2026-07-09 skolininkė J. S. kreipėsi į antstolę su skundu, prašydama panaikinti 2026-06-30 patvarkymą dėl pranešimo apie turto areštą Nr. S-26-37-41981 ir turto arešto aktą jai priklausančiam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir nevykdyti išieškojimo iš paskutinio būsto.
2026-07-17 antstolė priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą ir jį perdavė nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, nepasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl apribojimų, taikomų išieškant iš fizinio asmens turto, turto įkainojimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
Pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, kai teismo procesinis sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020). Taip pat pažymėtina, kad argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai į juos atsakyti, pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir konkrečiai atsakė į pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, nurodė, kokiomis įstatymo nuostatomis remdamasis atmeta skunde išdėstytus teiginius. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvai dėl skundo reikalavimų yra glausti ar pareiškėjai nepriimtini, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjos reikalavimų ir (ar) viena ar kita forma dėl jų nepasisakė. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas tyrė byloje pateiktus įrodymus, vertino jų visumą, pasisakė dėl pagrindinių bylos faktinių bei teisinių aspektų ir tai leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais faktinio ir teisinio pobūdžio argumentais vadovaudamasis teismas nusprendė netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių motyvų pagrindu teismas atmetė jos argumentus dėl būtinybės konkrečiu atveju taikyti CPK 663 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 36 mėnesių skolos išieškojimo terminą. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo turtas yra paskutinis ir vienintelis apeliantės gyvenamasis būstas, bei į apeliantės nurodytas aplinkybes, kad jai priklauso ir kitas turtas, kurio realizavimas leistų padengti išieškomą skolą ir vykdymo išlaidas, taip išvengiant išieškojimo nukreipimo į vienintelį gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, laiko juos teisiškai nepagrįstais ir deklaratyviais.
Visų pirma, pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, jog išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (per trisdešimt šešis mėnesius), išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 MMA (MMA – minimalios mėnesinės algos), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. CPK 663 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog antstolė vykdo išieškojimą kreditorės Pakruojo kredito unijos naudai iš hipoteka įkeisto turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 663 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatymo nuostata yra imperatyvi, o hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto pirmąja eile (CPK 664 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK 663 straipsnio 3 dalyje įvirtintos nuostatos pareiškėjos atveju negali būti taikomos. Priešingai nei teigia apeliantė, toks sprendimas grindžiamas ne formaliu CPK 663 straipsnio 5 dalies aiškinimu, tačiau imperatyvių įstatymo nuostatų taikymu, kurios negali būti keičiamos ar modifikuojamos net ir atsižvelgiant į apeliantės argumentus, kad išieškojimas vykdomas iš paskutinio gyvenamojo būsto (įkeisto hipoteka). Priešingas aiškinimas paneigtų nekilnojamojo turto įkeitimo prasmę. Atkreiptinas dėmesys, kad hipoteka yra daiktinė teisė, kurios tiesioginė paskirtis – užtikrinti skolos grąžinimą iš konkretaus turto. Skolininkė, savanoriškai įkeisdama ginčo būstą, iš anksto sutiko su rizika, kad negrąžinus skolos, kreditorius turės imperatyvią teisę nukreipti išieškojimą į šį turtą.
Antra, apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos nurodytų aplinkybių apie tai, kad kito apeliantei priklausančio turto realizavimas leistų išvengti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iš antstolės pateiktų duomenų matyti, jog antstolė pirmąsias įkeisto ginčo turto varžytynes buvo numačiusi skelbti po 2026-07-31, kuomet jau bus galima įvertinti kitų antstolės vykdomų įkeistų žemės sklypų varžytynių baigtį ir kainas. Taigi, apeliantės teiginiai dėl galimo skolos padengimo hipotekos kreditoriui iš kito realizuotino turto, yra nesavalaikiai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat iš antstolės pateiktų duomenų matyti, kad apeliantės atžvilgių antstolės Rimos Adomaitienės kontoroje yra vykdomos 35 vykdomosios bylos, bendra skolų ir vykdymo išlaidų suma 2026-08-20 dieną sudarė 810 643 Eur (775 259,31 Eur skolų ir 35 383,69 Eur vykdymo išlaidų). Antstolės pateiktais duomenimis, apeliantės vardu registruoto nekilnojamojo turto, neįskaitant hipoteka įkeisto ginčo turto, vertė sudaro 475 980 Eur (7 žemės sklypai ir pastatas – stalių dirbtuvės). Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, jog jos turimo kito (antstolės neareštuoto) turto pakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo pareiga, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Šiuo atveju, nei antstolei, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismams apeliantė, kaip minėta, jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie galimybę padengti įsiskolinimą hipotekos kreditoriui pardavus kitą apeliantei priklausantį turtą, nepateikė. O turimo skolų ir kito, nei ginčo, nekilnojamojo turto vertės santykis suteikia pagrindo išvadai, kad net ir realizavus kitą apeliantės turimą turtą, jo nepakaks turimiems skoliniams įsipareigojimams padengti.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl ginčo turto netinkamo įvertinimo. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018). CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
Remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2026-06-29 UAB „Verslavita“ surašė namų valdos ekspertizės aktą Nr. EN-26-010, iš kurio matyti, jog apeliantei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 4 200 Eur, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 204 800 Eur, iš viso 209 000 Eur. Vertinamojo objekto skaičiavimas atliktas lyginamuoju metodu. Apeliantė teigia, kad ginčo turto vertė nustatyta per maža, neįvertinus to, jog turtas yra paklausioje vietoje. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė jai pareigą įrodyti, jog eksperto nustatyta vertė neatitinka rinkos kainos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka, laiko juos teisiškai nepagrįstais ir nemotyvuotais.
Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir/ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, o tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Konkrečiu atveju apeliantės bendro pobūdžio ir deklaratyvūs teiginiai apie netinkamai nustatytą turto vertę, net nenurodant jokios kitos apeliantės manymu teisingos turto vertės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesuteikia priežasties abejoti 2026-06-29 ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto verte. Pažymėtina, kad apeliantei prieštaraujant antstolės nustatytai turto vertei, ji turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, paneigiančias eksperto nustatytą ginčo objekto vertę. Tokių aplinkybių neįrodžius, antstolė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Remiantis nurodytu, apeliantės argumentai dėl netinkamai nustatytos ginčo turto vertės atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi įstatyminėmis vykdymo procesą reglamentuojančiomis nuostatomis, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.