Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2026-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-12625-1252/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-15
Bylos Nr.
e2-12625-1252/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-15698-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Ernesta Mockutė
Ieškovas
E. N.
Atsakovas
V. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12625-1252/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-15698-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.4.1.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė,sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant ieškovės E. N. atstovui advokatui Taurui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

Panaikinti Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp ieškovės E. N. ir atsakovo V. N., dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad ieškovei E. N. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka pavardė – N., o atsakovui V. N. – N.

Priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu (duomenys neskelbtini) Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje sudarė santuoką, santuoka apskaityta Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką – S. N., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka su atsakovu yra faktiškai iširusi. Su atsakovu santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda, dabartiniu metu bendri šeimyniniai interesai šalių nesieja, nei viena iš šalių bendro gyvenimo ateityje taip pat nemato. Byloje nėra spręstinas sutuoktinio kaltės dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimas, todėl prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės, byloje nesvarstant ir neanalizuojant kito sutuoktinio kaltės klausimų. Sutuoktinių nepilnametis vaikas S. N., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena su ja Airijoje (kaip ir pats atsakovas), tad klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su juo nėra teismingi Lietuvos teismams. Kreditorių, kuriuos reikėtų informuoti apie bylą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo neturi, tačiau neturi informacijos apie tai, ar atsakovas kokių nors kreditorių turi. Santuokos metu šalys bendro kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Abi pusės yra darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo.

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Tauras Narmontas prašė ieškinį tenkinti. Šalių santuoka faktiškai nutrūkusi jau ilgą laiką. Sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką, kuris gyvena su mama Airijoje. Abu sutuoktiniai gyvena Airijoje.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad šalys E. N. ir V. N. (duomenys neskelbtini) Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje sudarė santuoką, kuri buvo apskaityta (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo šalys susilaukė bendro vaiko: (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra S. N.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo

Ieškovė prašo panaikinti Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp ieškovės E. N. ir atsakovo V. N., dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Išanalizavus bylos medžiagą, ieškovės atstovo paaiškinimus, šalių elgesį viso teisminio proceso metu, teismui nekyla abejonių, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra faktiškai iširusi, toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų. Ieškovė ieškinyje pripažino, jog nori, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės. Atsakovas neišreiškė jokios pozicijos dėl santuokos nutraukimo aplinkybių, atsakovas šioje byloje buvo visiškai pasyvus, nepateikė savo nuomonės nagrinėjamais klausimais, nedalyvavo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, jog santuoka sudaryta bažnyčioje. Santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Ji sukelia civilines teisines pasekmes, tačiau šios santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos – ji gali būti pripažint negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų pagal vidaus (kanonų) teisės normas, o teismas tik gali panaikinti įrašą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Todėl įvertinus, kad teismas negali nutraukti pačios santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą, panaikintinas bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje apskaityta (duomenys neskelbtini) Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje sudaryta bažnytinė santuoka (CK 3.24 str., 3.61 str. 2 d.).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Ieškovė išreiškė prašymą jai palikti santuokinę pavardę, atsakovas nuomonės nepateikė, todėl šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – N., atsakovui – N.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, kad šalims būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui išlaikymo nereikalaujant, tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl sutuoktinių turto padalijimo

Spręsdamas bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.88 straipsnyje reglamentuojama, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o 3.89 straipsnyje – koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji taisyklė yra tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Iš VĮ Registrų centro, VĮ Regitros išrašų nustatyta, kad šalys, gyvendami santuokoje, nekilnojamojo/kilnojamojo turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl nekilnojamojo/kilnojamojo turto dalinimo ir kompensacijos priteisimo klausimai šiuo sprendimu nespręstini.

Dėl nepilnamečio vaiko

Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad šalys turi nepilnametį vaiką S. N., gim. (duomenys neskelbtini), Airijoje. Šiuo metu vaikas taip pat gyvena su ieškove Airijoje, todėl, vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje nuostatomis, klausimai dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo šioje civilinėje byloje nespręstini, kaip nepriklausantys Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas – 119 Eur žyminis mokestis. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 119 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 93 str.). Iš atsakovo valstybei priteistinos teismo patirtos 20,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti ieškovės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje apskaityta (duomenys neskelbtini) Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje sudaryta bažnytinė santuoka, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei E. N. palikti pavardę – „N.“, atsakovui V. N. palikti pavardę – „N.“.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 119 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 20,72 Eur (dvidešimties eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai (apskaičiusiai) įstaigai.

Teisėja Ernesta Mockutė