Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei Gintai Pociuvienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) vadovas, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R., laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 31 d. būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovas, žinodamas apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė nuo 2026 m. kovo 3 d. iki 2026 m. gegužės 15 d. laikotarpiu turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams tenkinti, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreditoriais, tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiais savo veiksmais V. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2026 m. rugsėjo 10 d. teisme gauti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad atlikdamas mokėjimą įmonei „CapitalBox“ nesiekė padaryti ir nepadarė administracinio nusižengimo, nes pagal susidariusias aplinkybes buvo įsitikinęs, kad įmonės turimų lėšų, pajamų, pakaks kreditorių, įskaitant ir VMI reikalavimams padengti, o jeigu mokėjimai ir bus vėluojantys – Bendrovė turės sumokėti delspinigius, prisiimdama įmonės atsakomybę už vėlavimą. Nurodė, kad nuo 2025 m. sausio mėnesio pagrindinis (duomenys neskelbtini) klientas buvo Airijos įmonė – (duomenys neskelbtini), kuri pradėjo reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų bei ignoravo bendravimą su (duomenys neskelbtini), todėl bendrovė nutraukė darbus 2025 m. liepos 5 d. Bendrovės skaičiavimais, kliento skola už atliktus darbus sudarė 110534,24 Eur. Bendrovė 2025 m. liepos pabaigoje susidūrė su tam tikrais finansiniai sunkumais, todėl siekdami vykdyti veiklą, 2025 m. rugpjūčio 8 d. padidino kredito limitą pagal buvusią 2025 m. balandžio 17 d. sudarytą kredito (paskolos) sutartį su įmone „CapitalBox“, kurią buvo siekiama naudoti kaip kraštutinę finansavimo priemonę svarbiausioms veiklos išlaidoms dengti. Siekiant atgauti skolas kreipėsi į teismą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo (25848,75 Eur skola ir 36869,88 Eur skola), tikėdamasis greitai atgauti skolas, todėl 2026 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą sumokėti 3500 Eur kreditą „CapitalBox“, siekdama visiškai užbaigti įmonei ekonomiškai nenaudingą finansavimo sutartį ir sustabdyti tolesnį paskolos palūkanų skaičiavimą ir mokėjimą. Toks mokėjimas savaime neturėtų būti laikomas kreditorių teisių pažeidimu, o priešingai operatyvinis ir labiausiai įmonės veiklą galintis palaikyti sprendimas. Prašo įvertinti situaciją ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, pripažinus, kad veikoje nėra visų būtinų inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių, numatytų ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Teismui nustačius, kad vis tik administracinis nusižengimas buvo padarytas, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą negu numatyta ANK straipsnio sankcijoje minimali bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. palaikė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad apgailestauja, dėl to kas įvyko. Pripažįsta, jog tuo metu priėmė sprendimą padengti paskolą, kad nedidinti įmonės finansinių įsipareigojimų. Tuo metu įmonė turėjo finansinių sunkumų, tačiau vis stengėsi išvengti bankroto, t. y. dėjo visas pastangas išsiieškoti įmonei priklausančias sumas iš Airijos kompanijos, tačiau nežinojo, jog tai gali užtrukti taip ilgai. Šiuo metu jau turi dokumentus dėl skolos išieškojimo iš Airijos kompanijos, kuriuos perdavė į Airiją vykdymui. Taip pat nurodė, jog įmonei pradėjo nemokumo procedūrą, t. y. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nemanė, jog finansiniai sunkumai išsivystys iki bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, jog jo gaunamos pajamos – 1050 Eur atlyginimas, neturi galimybių sumokėti didelės baudos, nes padeda tėvams bei seneliams. Pripažinus, jog yra padaryta veika, prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė Ginta Pociuvienė prašė teismo spręsti savo nuožiūra dėl baudos skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Be to, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-36-495/2023).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas yra pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos – 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

VMI pareiškime, kuriuo prašoma pradėti administracinę teiseną V. R. atžvilgiu, nurodoma, jog Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. rugpjūčio 18 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 15657,62 Eur. Bendrovė turėjo atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kurios buvo vykdomai atsikaitymai su kreditoriais. Patikrinus Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 3 d. iki 2026 m. gegužės 18 d., nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. „CapitalBox“, kas pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. R. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Dėl tokių vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai ir CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Iš teismui pateiktų V. R. dokumentų matyti, jog nuo 2025 m. sausio mėnesio (duomenys neskelbtini) prasidėjo ginčai su pagrindiniu klientu Airijos įmone – (duomenys neskelbtini), kuri 2025 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) skaičiavimais, liko skolinga 110534,24 Eur. Nuo 2025 m. liepos mėnesio (duomenys neskelbtini) susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko buvo priversta 2025 m. rugpjūčio 8 d. padidino kredito limitą pagal buvusią 2025 m. balandžio 17 d. sudarytą kredito (paskolos) sutartį su įmone „CapitalBox“. Iš pateiktų duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 06/07 d. d. ir 2026 m. kovo 31 d. kreipėsi į Airijos teismą su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymus (25848,75 Eur ir 36869,88 Eur sumoms).

VMI išanalizavus iš finansų įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas. (duomenys neskelbtini), nuo 2026 m. kovo 3 d. iki 2026 m. gegužės 15 d. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su jau minėtais žemesnės eilės kreditoriais.

Lietuvos informacinės sistemos LITEKO II duomenimis matyti, kad 2026 m. rugsėjo 7 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. eB2-444-650/2026).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020, 2AT-36-495/2023 ir kt.).

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą, turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pan. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

Nagrinėjamu atveju Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Bendrovės vadovė, žinodama apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir, kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Taigi Bendrovės vadovas, neužtikrindamas, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Bendrovės atsiskaitymai buvo tikrinti laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 3 d. iki 2026 m. gegužės 15 d., kada būtent ir buvo, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, vykdomi mokėjimai kitiems žemesnės eilės kreditoriams. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas išimtinai vien tik stengiantis atkurti Bendrovės veiklą ir mokumą. Akivaizdu, jog V. R., būdamas Bendrovės vadovu, vykdė mokėjimus, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių teises.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį. V. R. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, bylos duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2026 m. rugpjūčio 18 d. – 15657,62 Eur. Šioje byloje V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo atveju V. R., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas dėjo visas pastangas, kad kreditorius atsiskaitytų su jo vadovaujama Bendrove, tai patvirtina teismui pateikti V. R. dokumentai. Taip pat byloje nustatyta, jog kreiptasi į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini).

Teismas negali šiuo atveju vertinti, kad vadovo V. R. elgesys šiuo atveju buvo sistemingas, nuolat besikartojantis, piktybiškas. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, jog anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų V. R. nėra padaręs, nėra duomenų, kad jis būtų elgęsis nesąžiningai ir piktybiškai ar būtų siekęs išvengti mokesčių valstybei, nustatyta, kad nusižengimą padarė siekdamas nesustabdyti Bendrovės veiklos, be to, neginčijo ir nesumokėtų mokesčių valstybei, yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijaus, daro išvadą, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios baudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos teisingumo ir proporcingumo principų, ir pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, V. R. paskyrus mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, teismas

nutaria:

V. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, nubausti 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda.

Išaiškinti V. R., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Išaiškinti V. R., kad paskirta bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai):

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią Urbo bankas UAB;

6) (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 2222, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – eA-80-853/2026.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų, skaičiuojant nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.