Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Daivos Milevičienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Veho Lietuva“, SUA1 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas suinteresuotas asmuo SUA1 rašytiniais paaiškinimais (DOK-110611) prašė antstolės pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš pradžių su pareiškimu nebuvo pateiktas pats Reikalavimas ir jo įteikimo duomenys. Reikalavime nustatyti du skirtingomis sąlygomis vykdytini veiksmai – per penkias darbo dienas susisiekti su antstole ir transporto priemonę pristatyti iš anksto sutartu laiku, tačiau nebuvo nurodyta konkreti transporto priemonės pristatymo data. Ginčijo išieškojimo nukreipimo į transporto priemonę tikslingumą ir proporcingumą, nurodydamas, jog transporto priemonė naudojama bendrovės veikloje, o dalis skolų dengiama piniginėmis lėšomis.

Antstolė pateikė 2026 m. rugpjūčio 25 d. papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad Reikalavimu buvo nustatyti du vienas nuo kito priklausantys veiksmai: pirma, susisiekti su antstole, antra, susisiekus suderinti transporto priemonės pristatymo laiką ir vietą ir ją pristatyti apžiūrai bei saugojimui. Antstolė nurodė, kad SUA1 su ja nesusisiekė ir Reikalavimą ignoravo.

Papildomuose paaiškinimuose SUA1 pažymėjo, kad AIS duomenyse Reikalavimo įteikimo data nurodyta 2026 m. gegužės 25 d., todėl antstolės prašymas baudą skaičiuoti nuo tos pačios dienos neatitinka pačiame Reikalavime nustatyto penkių darbo dienų termino. Pažymėjo, kad vėliau atsiradusios vykdomosios bylos ir 2026 m. rugpjūčio mėnesio skolos bei transporto priemonės vertės duomenys negali retroaktyviai pagrįsti 2026 m. gegužės 20 d. Reikalavimo būtinybės ar jo kaltės, o viena iš antstolės nurodytų vykdomųjų bylų buvo sustabdyta teismo nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolininkei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , areštuota 2024 m. gruodžio 6 d. turto arešto aktu.

Antstolė Daiva Milevičienė 2025 m. gegužės 14 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuotos transporto priemonės perdavimo, įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą SUA1 per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos susisiekti su antstole bei iš anksto sutartu laiku bei antstolės nurodytu adresu pristatyti areštuotą transporto priemonę MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas SUA1 2025 m. gegužės 14 d. elektroniniu paštu informavo antstolę, kad negalės perduoti transporto priemonės, nes iki 2025 m. birželio 2 d. yra išvykęs į užsienį, bei tai, kad skolą apmokės iki 2025 m. gegužės 30 d.

Skolininkės vadovui neįvykdžius antstolės reikalavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-28846-1134/2025 skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui SUA1 vienkartinę 70 Eur dydžio baudą už 2025 m. gegužės 14 d. Reikalavimo dėl areštuotos transporto priemonės perdavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.

Antstolė Daiva Milevičienė 2025 m. liepos 11 d. pakartotinai reikalavimu dėl areštuotos transporto priemonės perdavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininkės vadovą SUA1 per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos susisiekti su antstole Daiva Milevičiene bei iš anksto sutartu laiku bei antstolės nurodytu adresu pristatyti transporto priemonę MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) .

Skolininkės vadovui neįvykdžius antstolės reikalavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-33526-989/2025 paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui SUA1 pakartotinę 500 Eur baudą už antstolės Daivos Milevičienės 2025 m. liepos 11 d. reikalavimo nevykdymą.

2026 m. gegužės 20 d. Reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0012/25/00779 antstolė įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą per penkias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos susisiekti su antstole bei iš anksto sutartu laiku bei antstolės nurodytu adresu pristatyti areštuotą transporto priemonę. Reikalavime taip pat išaiškinta, kad antstolio reikalavimai yra privalomi, o už jų nevykdymą gali būti taikomos įstatyme nustatytos procesinės sankcijos. Reikalavimas dėl areštuotos Transporto priemonės perdavimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas skolininkės vadovui elektroninių ryšių priemonėmis – per Antstolių informacinę sistemą (AIS) jo naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) , dokumento įteikimo data sistemoje (AIS) nurodyta 2026 m. gegužės 25 d.

Dėl baudos skyrimo

Pažymėtina, kad tam, kad antstolis galėtų tinkamai atlikti įstatymu jam pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese, CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė – antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą).

2026 m. gegužės 20 d. Reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nurodė, kad siekiant įvykdyti minimus vykdomuosius dokumentus, tikslinga skolos išieškojimą nukreipti į areštuotą turtą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas SUA1 įpareigotinas per penkias darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pristatyti areštuotą transporto priemonę bei pateikti transporto priemonės dokumentus ir raktus.

Apeliantas skunde teigia, kad nesant jokių įrodymų, kad Transporto priemonė netinkamai saugoma, būtų bloginama būklė, antstolės reikalavimas perduoti transporto priemonę yra neteisėtas, o teismui nenustačius faktinio pagrindo, dėl kurio buvo būtina perduoti Transporto priemonę kitam saugotojui, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad būtent šio turinio neteisėto Reikalavimo nevykdymas sudaro pagrindą skirti baudą.

Nagrinėjamu atveju bylos dalykas nėra susijęs su areštuoto turto tinkamu saugojimo, o sprendžiama dėl antstolio teistų reikalavimų vykdymo privalomumo. Reikalavime antstolė nenurodė, kad areštuotą turtą prašo perduoti dėl to, kad jis būtų netinkamai saugojamas ar jam daroma žala. Reikalavime antstolė nurodė areštuotos Transporto priemonės pareikalavimo tikslą – siekiant įvykdyti minimus vykdomuosius dokumentus, tikslinga skolos išieškojimą nukreipti į areštuotą turtą. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto skunde nurodyti argumentai susiję su areštuotos Transporto priemonės saugojimu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o antstolės Reikalavimas nėra susijęs su šiomis aplinkybėmis.

Pastebėtina, kad byloje sprendžiama ne dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, tačiau dėl skolininkės vadovo atsisakymo vykdyti antstolio reikalavimą. Nenustatyta, kad Transporto priemonės areštas vykdomojoje byloje būtų panaikintas ar Reikalavimas būtų nuginčytas, šiuo metu yra tęsiamas priverstinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje, ji nėra užbaigta, o skolininkės vadovo skunde nurodyti argumentai, kad bendrovė naudodamasi šia transporto priemone gauna pajamų, nelaikyta pateisinama priežastimi nevykdyti antstolės reikalavimo pateikti susiekti su antstole ir perduoti antstolei areštuotą transporto priemonę. Pažymėtina, kad skolininkės vadovas gavęs antstolės Reikalavimą privalėjo įvykdyti antstolio reikalavimus arba savalaikiai nurodyti objektyvias priežastis, trukdančias vykdyti antstolio reikalavimus.

CPK 683 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį turtas areštuotas, tačiau prireikus bet kurioje proceso stadijoje gali perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui, taip pat turtą gali saugoti pats antstolis. Atsižvelgiant į minėtoje teisės normoje įtvirtinta antstolio teisę jam saugoti areštuotą turtą, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas susisiekti su antstole ir sudaryti sąlygas areštuotą transporto priemonę pristatyti antstolės nurodytu iš anksto suderintu adresu pagal savo pobūdį patenka į antstolio vykdymo proceso įgaliojimų sritį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien skolininkės vadovo nesutikimas su pasirinkto vykdymo veiksmo tikslingumu nesuteikė teisės Reikalavimo tiesiog nevykdyti.

Taip pat apeliantas skunde argumentuoja, kad nesant jokių įrodymų, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nesusisiekė su antstole, o nesusiekimo faktą nustatė, remdamasis tik antstolės deklaratyviais teiginiais.

Nagrinėjamu atveju, antstolė pateikė įrodymą, kad Reikalavimas apeliantui buvo įteiktas 2026 m. gegužės 25 d. Apeliantas atskiruoju skundu neginčija Reikalavimo įteikimo fakto. Apeliantui nepateikus antstolei jokio rašytinio atsakymo, būtų nelogiška reikalauti, kad antstolė turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie realiai neegzistuoja. Aplinkybę, kad vykdydamas Reikalavimą susisiekė su antstole, turėtų įrodyti apeliantas, nes jam buvo nustatyta pareiga susiekti su antstole, ir jis turi pateikti įrodymus savo atsikirtimams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų, kad jis buvo faktiškai susisiekęs su antstole. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog skolininkės vadovas, vykdydamas antstolės Reikalavimą per penkias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos susiekė su antstole dėl Transporto priemonės pristatymo ir perdavimo, būtų derinęs pristatymo laiką, vietą, ar pateikęs įrodymus, jog dėl objektyvių aplinkybių negalėjo per Reikalavimą nustatytą terminą to padaryti. Pažymėtina, kad skolininkei priklausanti areštuota Transporto priemonė skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo perduota antstolei. Apeliantui nevykdant Reikalavimo susiekti su antstole dėl Transporto priemonės perdavimo, faktiškai yra neįgyvendintas ir kita Reikalavimo dalis – pristatyti transporto priemonę iš anksto sutartu laiku bei antstolės nurodytu adresu. Tai, kad apeliantas neįvykdė pirmos dalies reikalavimo – susiekti su antstole dėl transporto priemonės pristatymo laiko ir vietos suderinimo, ir dėl šios priežasties net nebuvo pradėta įgyvendinti kita dalis reikalavimo – Transporto priemonės pristatymas, skolininkės vadovo neatleidžia nuo atsakomybės už antstolio teisėto Reikalavimo nevykdymą. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad antstolės Reikalavimas nebuvo įvykdytas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl paties skolininkės vadovo nenoro perduoti areštuotą Transporto priemonę teisėtai pareikalavusiai antstoliai, vien dėl to, kad kaip nurodo apeliantas, Transporto priemonė yra reikalingas įmonės veiklai vykdyti, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas skolininkės vadovui skirti baudą už teisėto antstolio reikalavimo nevykdymą.

Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi paskirta periodine bauda, jos dydžiu ir paskirtos baudos pradžios terminu.

Vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Taigi, minėtoje normoje nėra nustatyta, kad teismas privalo skirti fiksuotą baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, todėl teismas įvertinęs reikalavimo nevykdymo priežastis, nevykdymo periodą, ar jau asmeniui buvo paskirta bauda už tokio reikalavimo nevykdymą, paskirtos baudos poveikį reikalavimą nevykdančiam asmeniui ir kitas aplinkybes, sprendžia dėl skirtinos baudos pobūdžio ir dydžio.

Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas (juridinio asmens vadovas arba kitas už sprendimo įvykdymą atsakingas asmuo) neįvykdė antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

Baudos dydis, CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Jei bauda skiriama pagal CPK 585 straipsnio 3 dalį įmonės vadovui ar kitam atsakingam fiziniam asmeniui, atsižvelgtina į atsakingo asmens galimybes savarankiškai vykdyti antstolio patvarkymą; tam tikrais atvejais teismas gali svarstyti baudos skyrimo klausimą įmonei kaip atsakingam asmeniui. Tam tikrais atvejais teismas gali įvertinti veiksmingumą baudos dydžio, kai už teismo nustatytą pradinį laiko tarpą skiriama bauda vėlesniame etape yra laipsniškai didinama, taip sudarant skolininkui palankesnes sąlygas per trumpesnį laikotarpį įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 36 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl baudos pobūdžio ir dydžio atsižvelgė, kad jau anksčiau apeliantui buvo taikytos procesinės baudos dėl analogiškų antstolės reikalavimų nevykdymą, ir sprendė, kad ši aplinkybė reikšminga vertinant apelianto suvokimą apie pareigą vykdyti antstolio reikalavimą, taip pat teismas atsižvelgė, kad antstolės Reikalavimas buvo teisėtas, aiškus ir privalomas vykdyti, tačiau skolininkės vadovas, žinodamas apie jam nustatytą pareigą, per nustatytą terminą su antstole nesusisiekė ir nesiėmė veiksmų transporto priemonės pristatymo laikui bei vietai suderinti, įvertino, kad anksčiau skolininkės vadovui skirtos 70 Eur ir 500 Eur vienkartinės baudos nepasiekė tikslo paskatinti jį vykdyti antstolės reikalavimus, susijusius su tos pačios areštuotos transporto priemonės perdavimu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šiuos motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas skolininkės vadovui skirti periodinę baudą, nes ankstesnės teismo paskirtos baudos nepasiekė tikslo ir nepaskatino apeliantą įvykdyti antstolės teisėtą Reikalavimą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai periodinę baudą pavertė retrospektyvia sankcija, nustatydamas skaičiavimo pradžią nuo 2026 m. birželio 2 d., ir turėjo paskirti baudą nuo nutarties, kuria paskirta bauda, priėmimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Skolininkės vadovui nuo Reikalavimo įteikimo dienos tapo žinoma antstolės reikalavimo turinys, taip pat jam buvo žinomas reikalavimo įvykdymo terminas – penkios darbo dienos nuo Reikalavimo gavimo, t. y. kad šis reikalavimas turi būti įvykdytas iki 2026 m. birželio 2 d. CPK 585 straipsnyje nustatyta, kad antstolio reikalavimas turi būti vykdomas per antstolio nustatytą terminą, o baudą teismas gali skirti už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną, t. y. teismui palikta diskrecija spręsti dėl periodinės baudos skyrimo termino. Nagrinėjamu atveju, skolininkės vadovas analogiškų antstolės reikalavimų nevykdė nuo 2025 m. gegužės 22 d. ir vienkartinės nuobaudos buvo neveiksmingos, jam apie pakartotiną antstolės Reikalavimą buvo žinoma ir turėjo būti žinoma, kad jis turi būti įvykdytas iki 2026 m. birželio 2 d., tačiau skolininkės vadovas toliau elgėsi pasyviai ir net nesistengė susiekti su antstole, kad susitarti dėl areštuotos Transporto priemonės perdavimo, ir kaip matyti iš procesinių dokumentų, tokį delsimą pateisina Transporto priemonės būtinu naudojimu įmonės veikloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo skundžiama nutartimi paskirtos baudos skaičiavimo pradžios terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos, neatitiktų baudos paskirties ir nepaskatintų skolininkės vadovą kaip galima greičiau įvykdyti antstolės Reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos už antstolės Reikalavimo nevykdymą skaičiavimo pradžios terminas nuo 2026 m. birželio 2 d. iki tol, kol SUA1 įvykdys Reikalavime nustatytą pareigą susisiekti su antstole ir suderinti transporto priemonės pristatymo laiką bei vietą, yra pagrįstas, atitinkantis vykdymo proceso tikslus bei paskatins skolininkės vadovą įvykdyti antstolės Reikalavimą, be to, skolininkės vadovui nepagrįstai vengiant vykdyti antstolės Reikalavimą yra pažeidžiamas skolininkės kreditorių interesas.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, viena vertus sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad skolininkės vadovui nevykdant antstolės pakartotinio iš esmės analogiško Reikalavimo, skiriama periodinė bauda atitiktų skolininko padarytą pažeidimą, jo kaltę ir geriausiai jį motyvuotų įvykdyti Reikalavimą, tačiau kita vertus, pritaria apeliantui, kad 50 Eur dydžio periodinė bauda, kai ji skaičiuojama nuo 2026 m. birželio 2 d. iki tol, kol skolininkės vadovas įvykdys Reikalavime nustatytą pareigą susisiekti su antstole ir suderinti transporto priemonės pristatymo laiką bei vietą, iš esmės atitiktų ne skatinimo, o baudimo funkciją, ir neatitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgęs į šio pobūdžio bylose skiriamų baudų dydžius, sprendžia, kad už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo nutartį dieną būtų teisinga, protinga, adekvatu bei skatintų skolininkės vadovą įvykdyti teismo nutartį, skiriant 10 Eur dydžio periodinę baudą už kiekvieną antstolės Reikalavime nustatytos pareigos per penkias darbo dienas susisiekti su antstole ir suderinti transporto priemonės pristatymo laiką bei vietą, nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 2 d. iki šios pareigos įvykdymo. Bauda išieškoma valstybės naudai. Skundžiamos nutarties dalis dėl baudos dydžio pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas skirti skolininkės vadovui periodinę baudą už antstolės teisėto reikalavimo nevykdymą, tačiau nustatė per didelės periodinės baudos dydį – 50 Eur už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas patenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, paskiriant skolininkės vadovui 10 Eur baudą dydžio baudą už kiekvieną antstolės Reikalavime nustatytos pareigos per penkias darbo dienas susisiekti su antstole ir suderinti transporto priemonės pristatymo laiką bei vietą, nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 2 d. iki šios pareigos įvykdymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, sumažinant suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybės naudai priteistą baudą iki 10 Eur (dešimties eurų) už kiekvieną antstolės Daivos Milevičienės 2026 m. gegužės 20 d. Reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos pareigos per penkias darbo dienas susisiekti su antstole ir suderinti transporto priemonės pristatymo laiką bei vietą, nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 2 d. iki šios pareigos įvykdymo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti apeliantui ir antstolei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.