Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.12.2.3; 2.12.2.7; 2.12.2.8; 2.12.2.9

2026 m. liepos 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, atidėtas 1 metams, paskyrus įpareigojimus; 2018-01-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-09 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi su Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-06 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 9, 10 punktais, atidėtas 2 metams, paskyrus įpareigojimus; 2018-01-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-07-18 nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas; 2020-10-02 paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-26 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 45 parų arešto bausme; 2022-07-08 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę;

4) 2022-11-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64-1 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. Š. skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 p., 8 punktais, E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022-12-15);

5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių 2022-12-29 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2022-11-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams; 2025-03-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

E. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026-06-25 apie 01.35 val., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz C 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0159, patikros sertifikato Nr. 2484473, jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną susipyko su drauge ir tada išvažiavo namo, susitiko su keliais draugais ir išgėrė, paskui kažkur važiavo, bet pats nežino kur, nes blaiviu protu nebūtų to daręs. Viskas gavosi iš emocijos, iš pykčio ir tokią nesąmonę padarė. Buvo nakties metas, jį sustabdė (duomenys neskelbtini) namu. Vairavo Mercedes Benz automobilį, įpūtė 2,57 prom. Savo poelgį vertina labai blogai, pats kaltas, kad vairavo girtas. Su nustatytomis promilėmis sutinka, jų neginčija. Teisės vairuoti transporto priemonę neturi. Automobilis buvo pirktas už jo pinigus, tik draugės vardu, nes turi skolų antstoliams, su juo važinėjo labai retai, juo važiuodavo į darbą (duomenys neskelbtini), jį vairuodavo bendradarbis turintis teises. Sutinka, kad būtų konfiskuotas automobilis. Dirba (duomenys neskelbtini), šiame darbe jam vairuotojo pažymėjimas yra nereikalingas, turiu 2 vaikus, su O. S. gyvena kartu, vėl susitaikė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėja.

Kaltinamojo E. Š. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

4.1. 2026-06-25 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pažymėta, kad 2026-06-25 apie 01:35 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) pastatu, sustabdytas automobilis „MB C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus (2,57 prom.) E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8).

4.2. 2026-06-25 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad atvykus į įvykio vietą, esančią ant viaduko esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai regime stovintį ir neužvestą juodos spalvos automobilį MB valst. (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje, arčiau dešiniojo krašto. Apžiūrėjus automobilio išorę regime ant kairės pusės galinio sparno akivaizdų įbrėžimą taip pat ant viso kėbulo regime smulkių įvairių kėbulo subraižymų. Atidarome automobilio MB valst. (duomenys neskelbtini) priekines dureles, pro kurias pamatome salono vidų, kuris nėra tvarkingas. Tiek priekyje, tiek gale salono regime įvairias alkoholinių gėrimų taras, gale salono regime maišelį, drabužius, plastmasinį indelį, daiktadėžėje ir vairuotojo durelėse regime šiukšles ir įvairius smulkius daiktus. Pradarius bagažinę regime karutį, putų putplasčio dėžę. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis MB valst. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 13-26).

4.3. 2026-06-25 Tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo policijos pareigūno parašyta, kad š. m. birželio 25 d. dirbo maršrute „Šiaulių miestas ir rajonas“, ekipaže „S1721“, kartu su Šiaulių apskr. VPK VTT SPS specialistu G. M., 01:18 val. iš OVS specialisto gavome pranešimą, kad Šiauliuose (duomenys neskelbtini) iš EMSI degalinės ką tik išvažiavo neblaivus vairuotojas su a/m MB v/n (duomenys neskelbtini), važiuoja į Pietinio pusę. Praneša degalinės operatorė. Apie 01:35 val. minėtą automobilį MB C200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo ir sustabdė (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio vairuotojo, bendraujant su juo pajuto stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. Tikrinant dokumentus paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus jo ar vartojo alkoholinių gėrimų, jis paaiškino, kad vartojo prieš maždaug 30 min. Jam buvo atliktas neblaivumo testas ir Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0159, patikros Nr. 2484473, patikra galioja nuo 2026-04-24 iki 2026-10-23, 01:38 val. jam nustatytas 2,57 prom. girtumo laipsnis. Antru pūtimu 01:54 val. nustatytas 2,59 prom. girtumo laipsnis. Taip pat paaiškėjo, kad E. Š. neturi teisės vairuoti. Įvykio įforminimas buvo perduotas ekipažui SI 157. E. Š. faktinis sulaikymo laikas 01:54 val. (b. l. 9-10).

4.4. 2026-06-25 neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0159, patikros Nr. 2484473, pirmo patikrinimo metu 01.38 val. E. Š. nustatytas 2,57 prom. neblaivumas. Pakartotinis tikrinimas dėl neblaivumo alkotesteriu atliktas 01.54 val., alkotesterio parodymas 2,59 prom. neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati eisena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pirštu nosies galą pataikyti negali, tiesia linija pėda po pėdos paeiti negali. Nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus maždaug prieš 30 min. (b. l. 11-12).

4.5. 2026-06-25 VĮ „Regitra“ duomenyse nurodyta, kad automobilio Mercedes Benz C 200 CDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė O. S. (b. l. 28-29).

4.6. 2026-05-27 automobilio pardavimo - pirkimo sutartyje nurodyta, kad nuo 2026-05-27 automobilio Mercedes Benz C 200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė O. S. (b. l. 39-40).

4.7. 2026-06-25 liudytoja O. S. parodė, kad E. Š. yra buvęs jos sugyventinis. Su juo kartu nebegyvena nuo 2026-06-22 nakties, čia jau ne pirmas kartas, kai jos pykstasi ir taikosi, tačiau dabar jau paskutinis kartas, nes daugiau ji su juo nebesitaikys. Nežino kur jis gyvena, iki 06-21 jis gyveno pas ją. Mano, kad jis gyvena pas mamą, nes daugiau neturi kur. E. kai išgeria, tada stabdžių nėra, geria po kelias dienas iš eilės. Ir dabar susipyko ir išsiskyrė dėl to, kad jis pradėjo gerti. Automobilis „Mercedes Benz C 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra E. Š., jis pats jį iš kažko nusipirko, tik dokumentus suformino jos vardu. E. paprašė automobilį pirkti jos vardu, nes jis negalėjo sutarties daryti savo vardu, nes turi pas antstolius skolų, todėl paprašė automobilį pirkti ir registruoti jos vardu. Prie apklausos prideda transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Už automobilį ji nemokėjo niekam, pinigus mokėjo E., automobilis yra jo, jis ne jos, tik registruotas jos vardu. Atsisako ji to automobilio, jai jis nereikalingas, nes yra ne jos, ne ji jį pirko, tik sutiko jį pirkti ir užregistruoti savo vardu. Ji neturi vairuotojo pažymėjimo ir vairuoti automobilio nemoka. Sutiko jį savo vardu registruoti tik todėl, kad galvojo, jog jie kartu gyvens su E. ir viskas bus gerai, jis buvo pradėjęs lankyti kursus dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo. Raktelis nuo to automobilio buvo laikomas namuose, jis kai susipyko pasiėmė tą raktelį ir išsinešė. Kadangi tai ne jos automobilis, ji į tai ir nesikišo, prieš tai ne kartą jam buvo sakiusi, kad jis nevažinėtų tuo automobiliu. Ir tą naktį, kai jie susipyko, jis iš namų išvažiavo tuo automobiliu. Ji to nematė, bet girdėjo kaip kieme užsivedė automobilis ir išvažiavo. Prie lango nėjo ir nežiūrėjo kas čia išvažiuoja. Tą naktį E. taip pat buvo neblaivus. E. tą automobilį nusipirko 2026-05-27 ir visą tą laiką ta mašina prasivažinėjo arba pats, arba kažko prašė, kas turi vairuotojo pažymėjimą, kad jį, arba jas kartu, pavežtų. Ji jam sakydavo, kad negalima važiuoti automobiliu, kol dar neturi vairuotojo pažymėjimo, bet E. nieko nesakydavo, arba atsakydavo „aš greitai“. Pati kreipsis į Regitrą, kad panaikintų to automobilio registraciją jos vardu. Daugiau neturi ko pasakyti (b. l. 35-38).

4.8. 2026-06-25 įtariamasis E. Š. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad anksčiau gyveno pas draugę O. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., su ja kūrė bendrą ateitį, vedė bendrą ūkį. Pats šiuo metu laikėsi vairuotojo pažymėjimą, nes jo dar neturi, O. nusipirko mašiną Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią ir deklaravo savo vardu. Čia ne jo mašina, čia jos mašina yra. Panašiai prieš savaitę susipyko su O., nes užgėrė, jai nepatinka kai jis geria, tai jis pasiėmė tos mašinos raktelius ir išėjo iš jos laikinai pagyventi pas mamą. O. neturi irgi vairuotojo pažymėjimo, tai gal ji per tą laiką tos mašinos raktelių ir nepasigedo. Nemano, kad O. jam dėl to turės pretenzijų. Su ta mašina važiavo gal kokius du kartus iki to, kol šią naktį jį sustabdė pareigūnai. Anksčiau su ja važiavo būdamas blaivas, o šią naktį buvo girtas. Kur gėrė neatsimena, jam buvo nustatytas sunkus girtumas, jūs klausiat kur jis gėrė. Nepamena tokių dalykų. Kai išėjo iš O. su mašinos rakteliais mašiną visą tą laiką mamos namo kieme laikė. Vakar dieną ta mašina ir buvo mamos namo kieme, o naktį, kai jau buvo girtas su ja važiavo. Kur važiavo - nežino. Važiavo vienas. Kaip buvo sustabdytas pareigūnų, ką su jais kalbėjo, nepamena. Žino, kad negalima vairuoti automobilio be vairuotojo pažymėjimo, bet ką dabar padarysi, kad taip elgėsi. Supranta, kad tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Daugiau neturi ko pasakyti (b. l. 65-68).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, kitų nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad E. Š. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir jų neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo E. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokuroras siūlo kaltinamajam E. Š. skirti arešto bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas 5 kartus, 2025-03-13 išregistruotas ir probuojamųjų asmenų registro (b. l. 43–50), 5 metų laikotarpyje 2 kartus baustas administracine tvarka, viena bauda sumokėta (b. l. 52–54), dirbantis (b. l. 56), teisės vairuoti nėra įgijęs.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad nors E. Š. nusikalto ne pirmą kartą, administracine tvarka baustas, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, dirbantis, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti E. Š. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti E. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. birželio 25 d., 01:54 val., iki 2026 m. birželio 25 d., 10:58 val. (vieną parą) ir laikyti, kad E. Š. atliko vieną arešto parą.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

E. Š. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas arešto bausme, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų nepaskiriant jam intensyvios priežiūros. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti E. Š. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas E. Š. atidėtinas įstatyme nustatytam termino vidurkiui, t. y. 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 5, 10 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis E. Š. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam ir nustatytam sunkaus girtumo laipsniui, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, teisės vairuoti nėra įgijęs, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise viršijant įstatymo numatytam vidurkiui – trejų metų – terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti.

Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.).

Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nusikalstama veika padaryta panaudojant transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kaip nurodė pats kaltinamasis E. Š., bei šias aplinkybes patvirtino liudytoja O. S., automobilį pirko pats E. Š., tik savo vardu jo neįregistravo, nes turi skolų antstoliams. Šis kaltinamajam priklausantis automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu automobilis „Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (b. l. 27), jame galimai liko asmeninių kaltinamojo daiktų. E. Š. leistina pasiimti asmeninius daiktus iš šio automobilio, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.

2026 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė patikslintą pažymą Nr. APD-2026-07394 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. Š. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Valdas Kairys. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 104,17 Eur.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), E. Š. parinko gynėją advokatą Valdą Kairį. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir dokumentų paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- E. Š. išduotą tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią bylos viršelio vidinėje pusėje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti.

- automobilį „Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti turto konfiskaciją vykdančiai institucijai. Leisti iš automobilio Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo aikštelėje, E. Š. pasiimti asmeninius daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.

- kompaktinė laikmena su įrašu ir kūno kamerų vaizdais, esanti bylos viršelio vidinėje pusėje, paliktina prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti E. Š. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti E. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. birželio 25 d., 01:54 val., iki 2026 m. birželio 25 d., 10:58 val. (vieną parą) ir laikyti, kad E. Š. atliko vieną arešto parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – skirti automobilio Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Leisti iš automobilio Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., E. Š. pasiimti daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.

Nepriteisti iš nuteistojo E. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokato kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- E. Š. išduotą tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią bylos viršelio vidinėje pusėje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. Š..

- automobilį „Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti turto konfiskaciją vykdančiai institucijai. Leisti iš automobilio Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., E. Š. pasiimti asmeninius daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.

- kompaktinę laikmeną su įrašu ir kūno kamerų vaizdais, esančią bylos viršelio vidinėje pusėje, palikti prie bylos.

Išaiškinti E. Š., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.