Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-320-882/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-02-06Telšių apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-07-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-220-1079/2025Nutartis · 2025-10-10Telšių apylinkės teismas
  4. T-239-1079/2025Nutartis · 2025-11-03Telšių apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2026-09-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-11
Bylos Nr.
1S-320-882/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17649-2023-7
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Nuteistasis
A. K.
Institucija
Lietuvos probacijos tarnyba
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-320-882/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17649-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.13.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Arvydo Aranausko skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas tenkintas ir A. K. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 9 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 30 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga: 2026 m. spalio 29 d.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. lapkričio 3 d., 2026 m. kovo 23 d. nutartimis Probacijos tarnybos teikimai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. K. netenkinti.

Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas, panaikintas nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis, konstatavo, kad A. K. nėra linkęs laikytis jam skirtų įpareigojimų, savo elgesio nuteistasis kritiškai nevertina, nėra linkęs jo koreguoti, be to, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas negali formuoti nebaudžiamumo ir perteklinio pasitikėjimo nuteistuoju praktikos, kai nuteistasis sistemingai ignoruoja jam skirtus įpareigojimus, pažeidinėja probacijos sąlygas ir neketina keisti savo elgesio, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą A. K. ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę atmesti.

4.1. Nurodo, kad viena iš sąlygų, kurią reikia nustatyti, kad būtų galimas bausmės vykdymo atidėjimo instituto panaikinimas ir nuteistojo pasiuntimas atlikti realios bausmės (šiuo atveju - laisvės atėmimo bausmės) yra tai, jog probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustato nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą. 2026 m. rugpjūčio 10 d. pervertinus nusikalstamo elgesio riziką, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. K. priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei – 83 balai. Tai reiškia, kad jo rizikos balas nežymiai pakilo nuo bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau vien ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo nuteistojo pasiuntimo realios bausmės vykdymui.

4.2. Teigia, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl nepagrįstai sprendė, kad nuteistojo A. K. resocializaciją laisvėje nebėra galima. Nuteistojo nustatytas vienas probacijos sąlygų pažeidimas yra nulemtas nesusipratimo, pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai yra kilę iš nuteistojo artimoje aplinkoje kilusių konfliktų ir patys savaime neįrodo nuteistojo nusikalstamų veiksmų, kol ikiteisminiai tyrimai nėra baigti.

4.3. Nurodo, kad probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu – probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Taigi, probacijos metu probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju patenkinus Probacijos tarnybos teikimą ir pasiuntus A. K. atlikti realią laivės atėmimo bausmę, šie principai būtų pažeisti. Nuteistasis vykdo kitas jam skirtas pareigas: yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gydosi priklausomybę alkoholiui, dalyvauja elgesio pataisos programoje, lankosi pas gydytoją psichiatrą, vartoja jo paskirtus vaistus, iš esmės laikosi draudimo neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymuisi. Minėtų aplinkybių pakako teismui du kartus atmesti probacijos tarnybos teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo, todėl pakartotinai senesni pažeidimai nėra aptariami, nes jie jau buvo teismo įvertinti ir nesudarė pagrindo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui ir realios laisvės atėmimo bausmės skyrimui.

4.4. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kaip vieną iš argumentų, pagrindžiančių nuteistojo A. K. pavojingumą ir polinkį nusikalsti, nurodė aplinkybę, jog jo atžvilgiu yra pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai. Tačiau nė vienoje iš šių bylų nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, todėl bet koks šių ikiteisminių tyrimų fakto vertinimas kaip jau įrodyto neteisėto elgesio požymio prieštarauja tiek Konstitucijos 31 straipsniui, tiek BPK 44 straipsnio 6 daliai.

4.5. Atkreipia teismo dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad 2026 m. liepos 26 d. 23.40 val. nuteistasis nebuvo rastas savo namuose ir taip pažeidė įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, yra faktiškai neteisingas ir teisiškai nepagrįstas. Nurodytu metu A. K. buvo savo gyvenamosios vietos ribose - rūsyje, kuris yra sudedamoji jo gyvenamosios vietos (buto) dalis, o šią aplinkybę jis nurodė dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vien tai, kad kontroliuojanti institucija apžiūrėjo ne visą gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto plotą, o tik jo dalį, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis buvo išvykęs iš namų ir pažeidė jam nustatytą įpareigojimą - priešingu atveju įrodinėjimo pareiga dėl pažeidimo faktinio buvimo nepagrįstai perkeliama nuteistajam, o ne ją privalančiai įrodyti kontroliuojančiai institucijai.

4.6. Teigia, kad būtina įvertinti, jog valstybės institucijos A. K. nustatė tarpusavyje prieštaraujančius įpareigojimus, kurių vienu metu laikytis objektyviai neįmanoma. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo įpareigotas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; nuo 22 vai. iki 6 vai. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tarpu 2026 m. liepos 26 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl tariamo smurto prieš brolį D. K.) A. K. taikyta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi atskirai nuo brolio. Šios dvi valstybės institucijų nustatytos pareigos yra tarpusavyje nesuderinamos: nuteistasis, vykdydamas vienos institucijos jam nustatytą įpareigojimą gyventi atskirai nuo brolio, objektyviai gali patekti į situaciją, kurioje formaliai nebus savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje jam nustatytu naktiniu metu, ir atvirkščiai.

4.7. Nurodo, kad svarbu įvertinti ir tai, kad tiek pats A. K., tiek jo šeimos nariai, su kuriais jis gyvena (brolis ir motina), turi psichinę negalią - protinį atsilikimą. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant tiek nuteistojo, tiek jo šeimos narių gebėjimą priimti adekvačius sprendimus ir numatyti savo veiksmų pasekmes: toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į jų realias sveikatos sąlygotas galimybes, o ne taikant vidutinio, sveiko, adekvačiai savo veiksmus vertinančio asmens elgesio standartą. Tai, kad nuteistasis ne visada tinkamai įvertina kylančių buitinių konfliktų aplinkybes ar savo veiksmų pasekmes, kyla iš objektyvios sveikatos būklės, o ne iš sąmoningo priešiškumo teisėtvarkai ar pavojingumo visuomenei. Pažymėtina, jog visi aptarti konfliktai kilo išskirtinai nuteistojo artimoje, šeimos aplinkoje, jo draugų rato aplinkoje ir nebuvo nukreipti prieš pašalinius asmenis ar visuomenę - tai iš esmės mažina jų keliamą pavojingumą platesne, baudžiamosios politikos prasme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas) nurodyta, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi panaikintas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas teismui nustačius, kad A. K. per probavimo laikotarpį nededa pastangų vykdyti jam paskirtos bausmės, t. y. jo atžvilgiu pradėti net du ikiteisminiai tyrimai, kai vienas iš jų dėl savo artimojo, su kuriuo kartu gyvena, brolio Dariaus Krikščiūno sumušimo, bylos duomenys leidžia spręsti, kad teismo parodytas pasitikėjimas nuteistajam didesnio poveikio nepadarė. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą bylos medžiagą, nuteistojo A. K. gynėjo advokato skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pritaria apylinkės teismo išvadoms dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. K..

Iš A. K. asmens bylos matyti, kad jis 2025 m. gegužės 8 d. buvo įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą (asmens byla, b. l. 22), 2025 m. gegužės 27 d. pasirašytinai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, įvertinta nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 69 (vidutinė)), jam sudarytas individualus priežiūros planas, kuriame numatyti resocializacijos tikslai, priemonės ir jų įgyvendinimas, A. K. nukreiptas individualiems motyvuojamiems pokalbiams, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pan. (asmens byla, b. l. 24-28). Taigi nuteistajam A. K. buvo žinoma, kad jei jis nesilaikys teismo paskirtų įpareigojimų bei darys teisės pažeidimus, gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kaip matyti iš teismui pateiktos asmens bylos, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. ir 2026 m. kovo 23 d. nutartimis Probacijos teikimai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti. Apylinkės teismas įvertino probuojamojo A. K. probacijos laikotarpiu padarytus pažeidimus ir vertino, kad nuteistajam dar turi būti suteikta galimybė pasitaisyti ir įrodyti, jog savo elgesį jis vertina kritiškai bei siekia gyventi pagal visuotinai priimtas moralės normas. Vis tik, kaip matyti iš pateiktos asmens bylos, po Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo, probuojamojo A. K. atžvilgiu buvo pradėti net su ikiteisminiai tyrimai. Gynėjo advokato skunde teigiama, kad apylinkės teismas, vertindamas aplinkybę, jog A. K. atžvilgiu pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Nekaltumo prezumpcija neabejotinai draudžia laikyti A. K. kaltu dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių vyksta ikiteisminiai tyrimai, kol jo kaltė nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau tai nereiškia, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, apskritai negali atsižvelgti į probacijos laikotarpiu užfiksuotas aplinkybes, dėl kurių buvo pradėti nauji baudžiamieji procesai, kartu su kitais nuteistojo elgesį probacijos laikotarpiu apibūdinančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimo faktas nėra vertinamas kaip A. K. kaltės dėl naujų nusikalstamų veikų įrodymas ar savarankiškas pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o tik kaip viena iš aplinkybių, vertinamų kartu su visais kitais duomenimis apie jo elgesį probacijos laikotarpiu. Todėl skundo argumentai dėl Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimo atmetami.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad A. K. valstybės institucijų buvo nustatyti tarpusavyje nesuderinami įpareigojimai. Nuosprendžiu nustatytas įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir vėliau kitame baudžiamajame procese paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo brolio – savo turiniu nėra vienas kitam prieštaraujantys. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo konkretaus asmens savaime nereikalauja pažeisti teismo nustatyto įpareigojimo nakties metu būti gyvenamojoje vietoje, kadangi atsiradus aplinkybėms, dėl kurių A. K. nebegalėjo gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje kartu su broliu, turėjo būti sprendžiamas jo gyvenamosios vietos pakeitimo ir probacijos sąlygų tinkamo vykdymo klausimas, o ne savavališkai nevykdomas vienas iš galiojančių įpareigojimų. Vien tai, kad vėliau paskirta kardomoji priemonė galėjo lemti būtinybę pakeisti faktinę A. K. gyvenamąją vietą, nepatvirtina objektyvaus teismo nustatytų pareigų nesuderinamumo.

Gynėjo advokato skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad 2026 m. liepos 26 d. 23.40 val. nuteistasis nebuvo rastas savo namuose ir taip pažeidė įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, yra faktiškai neteisingas ir teisiškai nepagrįstas, kadangi nurodytu metu A. K. buvo savo gyvenamosios vietos ribose - rūsyje, kuris yra sudedamoji jo gyvenamosios vietos (buto) dalis. Su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas sutikti neturi pagrindo, kadangi kaip matyti iš 2026-08-07 Pažymos apie pokalbį Nr. 10DN-6053, į Probacijos tarnybą atvykęs A. K. paaiškino, kad 2026 m. liepos 26 d. 23.40 val. nebuvo savo gyvenamojoje vietoje, nes susipyko su broliu, metė į jį stiklainį ir dėl streso išsikvietė greitąją medicininę pagalbą, tačiau 2026 m. liepos 26 d. apie 23.40 val. atvyko medikai ir policijos pareigūnai, kurie norėjo jį sulaikyti, todėl jis išbėgo iš buto, nuėjo į kitą laiptinę ir laukė, kol išvyks policijos pareigūnai (b. l. 143). Taigi, kaip matyti iš paaiškinimo, kurį savo parašu patvirtino pats probuojamasis, apie rūsio patalpą net neužsimenama, nebuvimo namuose aplinkybės visiškai nesutampa su skunde nurodytomis, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad A. K. sveikatos būklė savaime paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo elgesio probacijos laikotarpiu. Nuteistojo sveikatos būklė neabejotinai yra viena iš aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama individualizuotai vertinant jo elgesį, gebėjimą suprasti jam nustatytų pareigų turinį ir galimybes jas vykdyti. Tačiau skunde nurodomas A. K. (duomenys neskelbtini) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nesuprato jam nustatytų įpareigojimų turinio, objektyviai negalėjo jų vykdyti ar kad nustatyti pažeidimai buvo nulemti būtent jo sveikatos būklės, byloje taip pat nėra duomenų apie A. K. neveiksnumą.

Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad A. K. elgesio pavojingumą mažina tai, jog konfliktai kilo jo šeimos ar artimų asmenų aplinkoje ir nebuvo nukreipti prieš pašalinius asmenis ar visuomenę. Konfliktinio ar galimai smurtinio elgesio prieš artimus asmenis vertė sprendžiant apie nuteistojo elgesį probacijos laikotarpiu nėra mažesnė vien dėl nukentėti galinčių asmenų ryšio su nuteistuoju. Priešingai, sprendžiant, ar bausmės tikslai ir toliau gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, reikšmingas visas nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu, įskaitant jo gebėjimą laikytis nustatytų įpareigojimų ir teisės normų artimiausioje socialinėje aplinkoje. Todėl vien tai, kad skunde nurodomi konfliktai kilo šeimos ar pažįstamų aplinkoje, savaime nemažina jų reikšmės vertinant probacijos eigą.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. K., nes aptarti duomenys rodo, kad nuteistasis ne kartą teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė ir netinkamai vykdė jam teismo paskirtus įpareigojimus bei pažeidinėjo bendrąsias probuojamojo sąlygas. Aptartų duomenų visuma rodo, kad bausmės tikslai nuteistojo A. K. atžvilgiu negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog tikslinga panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei naikinti ar keisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir tenkinti nuteistojo A. K. gynėjo advokato skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Arvydo Aranausko skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Sadauskas