Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal PRS1 pareiškimą dėl papildomos nutarties priėmimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „SKOMĖ“, uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC ARMS“, R. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai nusprendė nepasisakyti dėl pareiškėjo procesinio reikalavimo dėl dokumentų iš antstolio išreikalavimo, nurodęs, kad antstolis vykdomąją bylą ir raštą dėl bylų pateikimo pateikė teismui elektroniniu paštu, ir pareiškėjas galėjo teisme susipažinti su šios civilinės bylos medžiaga. Teigia, kad tai neatleidžia teismo nuo pareigos pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti įrodymus, kuriais remiantis antstolis pažeidė viešame registre įregistruotus areštus. Jei prašomi išreikalauti dokumentai pateikti, teismas privalėjo atmesti šį pareiškėjo prašymą ir pateikti juos byloje dalyvaujantiems asmenims. Jei šie dokumentai nepateikti, teismas privalėjo juos išreikalauti, nes šie dokumentai tiesiogiai įtakoja teismo sprendimą šioje byloje dėl antstolio veiksmų pagrįstumo ar nepagrįstumo, taip pat viešame registre įregistruotų turo areštų pažeidimo, kas sudarė pagrindą teismui priimti atskirąją nutartį ir pranešti apie tai prokurorui. Atkreipė dėmesį, kad antstolis Irmantas Gaidelis nuo 2017 m. užvestose vykdomosiose bylose vykdo skolų išieškojimą iš pareiškėjo, todėl ne visos bylos yra elektroninės. Vertina, kad antstolis teismui elektroniniu paštu negalėjo perduoti ir neperdavė visų šios bylos ginčui būtinų vykdomųjų bylų, todėl teismo atsisakymas priimti papildomą nutartį dėl šio procesinio reikalavimo nepagrįstas.

Vertina, kad teismas nusprendęs nepasisakyti dėl antstolio nušalinimo, grįsdamas tai tuo, kad antstolis pats nenusišalino, o teismas atmetė pareiškėjo skundą, pažeidė imperatyvų CPK 636 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, kaip teismas išsprendė ginčą šioje byloje, tai jo neatleidžia nuo šios imperatyvios pareigos priimti sprendimą dėl reikalavimo nušalinti antstolį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas PRS1 pateikė 2026 m. gegužės 21 d. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2026 m. gegužės 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų ir turtinių teisių arešto; priimti atskirąją nutartį bei pranešti apie aplinkybes prokurorui; dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti antstoliui Irmantui Gaideliui 2 000 Eur baudą, 50 proc. sumokant pareiškėjui PRS1 .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų. Minėtą nutartį pareiškėjas apskundė 2026 m. liepos 30 d. atskiruoju skundu, kuris teisme gautas 2026 m. rugpjūčio 3 d. (DOK-103850). Iš Lietuvos teismų informacinės duomenų bazės (Liteko2) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. spalio 29 d. priėmė nutartį civilinėje byloje 2S-3311-562/2026, kuria įvertino pareiškėjo minėto atskirojo skundo argumentus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

Dėl papildomos nutarties priėmimo

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2026 m. liepos 14 d. nutartimi iš esmės į esminius skundo dėl antstolio veiksmų argumentus buvo atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teismas plačiau nepasisakė, nes jie nelėmė skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl papildomos nutarties priėmimo. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad teismas priimdamas 2026 m.

liepos 14 d. nutartį, kuria atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepasisakė dėl visų skunde pareiškėjo nurodytų argumentų ir skunde išdėstytų reikalavimų, t. y. dėl dokumentų išsireikalavimo iš antstolio, dėl antstolio nušalinimo, be to teismas sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, klausimo, todėl dėl jų turėjo išspręsti priimdamas papildomą nutartį.

CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 39 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Papildomas sprendimas, kai yra priimamas, tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio trūkumai papildomu sprendimu buvo taisomi, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 82 punktas).

Papildomas sprendimas teismo priimamas tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 20 punktas).

Taigi, pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą nutartį, nes 2026 m. liepos 14 d. nutartimi teismas neišsprendė pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų visų reikalavimų.

Kaip minėta, pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė reikalavimus: 1) panaikinti

2026 m. gegužės 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų ir turtinių teisių arešto; 2) priimti atskirąją nutartį bei pranešti apie aplinkybes prokurorui; 3) dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti antstoliui Irmantui Gaideliui 2 000 Eur baudą, 50 procentų sumokant pareiškėjui PRS1 .

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties matyti, kad teismas spręsdamas dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, sprendė dėl 2026 m. gegužės 21 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų ir turtinių teisių arešto pagrįstumo, vertino, ar, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus yra pagrindas, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, antstoliui skirti baudą, taip pat sprendė, ar yra pagrindas priimti atskirąją nutartį antstolio atžvilgiu (CPK 299 straipsnis, 300 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad 2026 m. liepos 14 d. nutartimi teismas nesprendė dėl visų skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų. Kaip matyti iš pareiškimo dėl papildomos nutarties priėmimo bei iš atskirojo skundo argumentų, pareiškėjo netenkina 2026 m. liepos 14 d. nutartyje teismo nurodyti motyvai, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, kurie yra nepalankūs pareiškėjui. Pažymėtina, kad papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo procesas nėra apeliacinis procesas, kurio metu būtų vertinamas teismo procesinio sprendimo teisėtumas, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, priešingai nei siekia pareiškėjas, neturėjo pareigos iš naujo įvertinti pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytus reikalavimus ir iš naujo įvertinti skunde išdėstytus argumentus, tirti ir vertinti įrodymus.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo vertinimu byloje teismo neišsireikalautos visos vykdomosios (-jų) bylos (-ų) medžiagos ir nesudarytos galimybės jam susipažinti su šiais dokumentais, bei nurodyti argumentai, jog 2026 m. liepos 14 d. nutartyje teismas sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, nėra šio apeliacinio proceso dalykas, nes nagrinėjamu atveju yra sprendžiama tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkinto pareiškėjo pareiškimo dėl papildomos nutarties priėmimo, ir šiuo atveju nėra sprendžiama dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties pagrįstumo. Kaip minėta pareiškėjas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 14 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, ir šios nutarties pagrįstumą bei teisėtumą įvertino Vilniaus apygardos teismas 2026 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2S-3311-562/2026.

Atsižvelgiant tai, kaip minėta šios nutarties 14–15 punktuose nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiamai, be to, papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, todėl įvertinus, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartyje būtų trūkumų, kurie patektų į CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytą papildomo sprendimo pagrindų sąrašą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo, nesant pagrindo priimti papildomą nutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl papildomos nutarties priėmimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui antstoliui Irmantui Gaideliui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.