Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal PAR1 skundą, dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Elena Miliauskienė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gauti antstolės Elenos Miliauskienės persiųsti pareiškėjo PAR1 skundai, kuriais pareiškėjas skundžia antstolės 2026 m. liepos 1 d. priimtą patvarkymą Nr.S-26-9-13572, 2026 m. liepos 15 d. priimtą patvarkymą Nr. S-26-9-14523 ir 2026 m. liepos 17 d. priimtą patvarkymą Nr. S-26-9-14673. Pateiktais skundais pareiškėjas prašo atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus bei grąžinti vykdomuosius dokumentus.

2026 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. Sp-30288 antstolė Elena Miliauskienė pareiškėjo skundų netenkino ir perdavė juos nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme dėl pareiškėjo skundų antstolė išaiškino aplinkybes, sudarančias pagrindą vykdomųjų dokumentų grąžinimui, vykdymo veiksmų sustabdymui, atidėjimui, vykdomųjų bylų sustabdymui ar jų nutraukimui. Nurodė, kad antstolė vykdomųjų bylų sustabdyti, nutraukti, atidėti jose vykdymo veiksmus, grąžinti vykdomuosius dokumentus, neturi teisinio pagrindo, nes vykdomosiose bylose nenustatyta įstatyme įtvirtintų aplinkybių, sudarančių pagrindą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Be to, vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pateikti vykdomieji dokumentai būtų panaikinti, todėl antstolė privalo juos vykdyti. Pažymėjo, kad skolininkas jau ne kartą teikė antstolei analogiško pobūdžio prašymus, skundus kitose skolininko atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose. Vos tik gavęs naujus patvarkymus dėl skolininko atžvilgiu užvestų naujų vykdomųjų bylų, skolininkas vėl teikia iš esmės tapačius reikalavimus, dėl kurių antstolė skolininkui vykdymo eigoje jau buvo ne kartą išaiškinusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė Elena Miliauskienė vykdo piniginių lėšų išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) PAR1 vykdomosiose bylose – Nr. 0009/26/01158 dėl paskirtos baudos išieškojimo, Nr. 0009/26/01271 ir Nr. 0009/26/01288 dėl baudų už piktnaudžiavimą procesu išieškojimo, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skundais prašoma panaikinti 2026 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-26-9-14673 (priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0009/26/01158), 2026 m. liepos 15 d. patvarkymą Nr. S-26-9-14523 (priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0009/26/01271) bei 2026 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. S-26-9-14673 (priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0009-26-1288). Visi skundžiami patvarkymai yra patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriais antstolė priėmė vykdyti teismų vykdomuosius raštus dėl baudų išieškojimo išieškotojo VMI naudai, o jų pagrindu antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvestos vykdomosios bylos skolininko atžvilgiu.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui vykdyti antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Šios įstatymo nuostatos iš esmės reiškia tai, kad antstolis, gavęs prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui vykdyti, privalo priimti jį vykdyti ir neturi teisės atsisakyti pradėti priverstinių vykdymo veiksmų.

CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas, jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas, jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas, taip pat ar Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, bei ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad šis pagrindų, kuriems esant konstatuojamos akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui vykdyti, sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad antstolis negali vadovautis kitokiais motyvais, neturi teisės interpretuoti ar sugalvoti savo motyvų, kuriais būtų galima atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Todėl iš šio teisinio reguliavimo darytina išvada, kad atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus antstolis gali tik tada, kai egzistuoja pagrindai, numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nesant šių pagrindų, kaip minėta, antstolis neturi teisės atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus, o bet koks antstolio veikimas nesivadovaujant CPK 651 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsisakant priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ne CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, viršytų antstoliui įstatymu suteiktus įgaliojimus ir dėl to būtų neteisėtas.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, antstolės patvarkymus bei pateiktas vykdomųjų bylų Nr. 0009/26/01288, 0009/26/01158 ir Nr. 0009/26/01271 medžiagas sprendžia, kad patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjo PAR1 skundą antstolė Elena Miliauskienė išsamiai ir argumentuotai išdėstė motyvus, dėl ko pareiškėjo skundai pagrįstai netenkinti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju skolininkas pateiktuose skunduose visiškai nenurodė jokių argumentų, kodėl antstolė skundžiamus patvarkymus priėmė vykdyti nepagrįstai, t. y. pareiškėjas skunduose nenurodo jokių aplinkybių, egzistavusių sprendžiant klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kurios atitiktų CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytą tokių aplinkybių sąrašą, neleidžiantį antstoliui užvesti vykdomosios bylos ir pradėti priverstinių išieškojimo veiksmų. Minėtuose skunduose nesant jokių argumentų, kodėl ginčijami patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti negalėjo būti priimti, konstatuotina, kad antstolės veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus ir yra teisėti.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skunduose ir antstolės 2026 m. liepos 27 d. patvarkyme išdėstytus argumentus, sprendžia, jog antstolė Elena Miliauskienė pagrįstai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl pagrindo naikinti skundžiamus antstolės patvarkymus skunduose nurodytais motyvais, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo PAR1 2026 m. liepos 17 d. ir 2026 m. liepos 23 d. skundus dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.