- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-802-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00556-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- UAB Žemaitijos būstas
- Atsakovas
- L. Z., H. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos būstas“ ir (atsakovų) L. Z. ir H. S. atskiruosius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos būstas“ ieškinį atsakovams L. Z. ir H. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žemaitijos būstas“ kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovų L. Z. ir H. S. priteisti solidariai 136,11 Eur skolą, 1,33 Eur metinių palūkanų, 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas: 23 Eur žyminio mokesčio, 2,64 Eur nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje, 150 Eur už advokato paslaugas.
Ieškovė taip pat pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad ieškovė atsisako ieškinio dėl 137,44 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, nes atsakovai po kreipimosi į teismą dienos sumokėjo skolą už ieškovo suteiktas paslaugas, tačiau iš atsakovų prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinio pateikimą nulėmė atsakovų elgesys, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų kalti atsakovai ir būtent jiems tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, kurias sudaro 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur duomenų paieška Nekilnojamojo turto registro bazėje ir 150 Eur už advokato paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Žemaitijos būstas“ ieškinio atsakovams L. Z. ir H. S. dėl 137,44 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir grąžino ieškovei UAB „Žemaitijos būstas“ 17,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 31 d., priteisė iš atsakovų L. Z. ir H. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos būstas“ iš kiekvieno po 38,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą prašymo dalį atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų atitinka CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl ieškovės UAB „Žemaitijos būstas“ ieškinio atsisakymą atsakovams L. Z. ir H. S. teismas priėmė ir civilinę bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad atsakovai atsiskaitė su ieškove iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl ieškovei teismas grąžino 75 proc. (17,25 Eur) sumokėto žyminio mokesčio.
Dėl likusios žyminio mokesčio dalies priteisimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų teismas sprendė vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
Teismas pažymėjo, kad ieškinys teismui pateiktas 2026 m. balandžio 2 d. Atsakovams buvo išsiųsti teismo pranešimai dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kurie įteikti 2026 m. balandžio 27 d. Atsakovai pateikė duomenis, kad skolą sumokėjo 2026 m. balandžio 21 d., t. y. jau po to kai ieškovė kreipėsi į teismą. Iš prie ieškinio pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d., t. y. daugiau nei už pusę metų. Iš paskutinės teismui pateiktos sąskaitos, kuri nurodyta prašyme dėl ieškinio atsisakymo, siųstos atsakovams, matyti, kad sąskaita turi būti apmokėta iki sekančio mėnesio paskutinės dienos. Tokie duomenys leidžia teigti, kad atsakovai laiku nesumokėjo ieškovei už paslaugas, teikiamas kiekvieną mėnesį, todėl, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidų. Taigi, ieškovė į teismą kreipėsi gindama savo pažeistas teises, o jos apsisprendimą atsisakyti ieškinio nulėmė ta aplinkybė, kad po kreipimosi į teismą atsakovai atsiskaitė su ieškove.
Teismas nurodė, kad naudojimasis teise į teisminę gynybą per se (savaime) negali būti vertinamas kaip netinkamas (nesąžiningas) šalies procesinis elgesys, nes nenustatyta, kad ieškovė reiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, priešingai, skola buvo susidariusi daugiau nei už pusę metų (nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d., tačiau apmokėta tik 2026 m. balandžio 21 d., nors turėjo mokėti kiekvieną mėnesį).
Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti netinkamo ir atsakovų procesinio elgesio. Teismas nustatė, kad atsakovai būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikia ieškovė, nuosavybės teise įgijo nuo 2025 m. birželio 13 d. Skolą, susidariusią nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d., atsakovai apmokėjo 2026 m. balandžio 21 d. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai ieškovei sumokėjo 173,14 Eur, t. y. tokią sumą, kuri nurodyta ieškovės atsakovams 2026 m. kovo 31 d. siųstoje sąskaitoje.
Teismo vertinimu, atsakovai, gavę ieškinį, operatyviai bendradarbiavimo ir pateikė duomenis apie sumokėtą skolą. Tuo tarpu, ieškovė, gavusi iš atsakovų skolos apmokėjimą 2026 m. balandžio 21 d., apie tai teismo neinformavo. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovams buvo siunčiami raginimai apmokėti skolą dar iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat, kad kiekvieną mėnesį siuntė sąskaitas apmokėjimui (teismui pateikta skolos suvestinė). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai buvo skolingi ieškovei, tačiau neginčijamai teigti, kad jie apie pareigą mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas buvo tinkamai informuojami laiku ir kad žinodami apie skolą, jos nemokėjo, negalima.
Šalies argumentai
Įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir inicijuojant patį bylos procesą, teismas konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovų kaltės, kurie daugiau nei pusę metų nemokėjo už teikiamas paslaugas, nors tokią pareigą turėjo (privalėjo domėtis apie jiems priskiriamus mokesčius), tačiau atsakovų elgesys taip pat nesuponuoja išvados, kad jie buvo nerūpestingi, nesąžiningi. Įvertinęs abiejų šalių elgesį, teismas sprendė, kad priteisus visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, be to, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo principai. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti iš atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas 50 procentų.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Žemaitijos būstas“ prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3712-1139/2026 pakeisti ir ieškovės UAB „Žemaitijos būstas“ patirtas 175,64 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilna apimtimi bei jas priteisti iš atsakovų L. Z. ir H. S. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1.Dėl proceso inicijavimo buvo kalti atsakovai, kurie netinkamai vykdė prievolę ir nesilaikė apmokėjimo terminų. Atsakovams tinkamai neapmokėjus pateiktų sąskaitų ir susidarius įsiskolinimui, ieškovė turėjo kreiptis į teismą, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovų savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13.2.Pats teismas konstatavo aplinkybes, kurios pagal kasacinio teismo praktiką patvirtina, kad būtent atsakovų veiksmai sukėlė būtinybę inicijuoti teisminį procesą bei patirti bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina egzistuojant tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tai sudarė pagrindą priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13.3.Butų ir kitų patalpų savininko pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, priežiūra ir išlaikymu, kyla tiesiogiai iš įstatymo, o ne iš sutarties. CK 4.82 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei mokėti mokesčius, susijusius su bendrosios nuosavybės objektų administravimu.
13.4.Ieškovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratorė, paskirta Telšių rajono savivaldybės mero potvarkiu, vadovaujantis CK 4.84 straipsniu. Ši aplinkybė sukuria atsakovams, kaip buto šiame name savininkams, įstatyminę pareigą atsiskaityti su administratoriumi už suteiktas paslaugas.
13.5.Iki kreipimosi į teismą atsakovams buvo nuolat siunčiami raginimai ir pretenzijos dėl susidariusios skolos apmokėjimo, tačiau į juos nebuvo reaguojama ir prievolė nebuvo vykdoma laiku.
13.6.Tai, kad atsakovai skolą apmokėjo dar iki procesinių dokumentų įteikimo, nepaneigia fakto, kad prievolė buvo vykdoma pavėluotai ir tik po to, kai ieškovė jau buvo inicijavusi teisminį procesą bei patyrusi bylinėjimosi išlaidas.
13.7.Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas netinkamai, nes teismas, pats nustatęs, jog skola buvo padengta tik po ieškinio pateikimo ir kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą gindama savo pažeistas teises, nepagrįstai sumažino priteistinas išlaidas, nesant jokių ieškovės nesąžiningo ar netinkamo procesinio elgesio aplinkybių.
Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) H. S. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1.Apeliantė negavo jokių siunčiamų UAB „Žemaitijos būstas“ sąskaitų. Ji nurodė, kad jos pašto dėžutėje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių UAB „Žemaitijos būstas“ laiškų, pranešimų ar sąskaitų. Balandžio mėnesį ten buvo saugoma šildymą tiekiančios įmonės sąskaita. Jei būtų gavusi kokią nors UAB „Žemaitijos būstas“ sąskaitą, būtų susisiekusi su ieškove tiesiogiai.
14.2.Ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, todėl apeliantei neturi kilti pareiga sumokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14.3.Apeliantė dėjo visas pastangas, siekdama susisiekti su namą administruojančia įmone.
15. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) L. Z. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo, todėl apeliantas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirieji skundai atmestini
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukdamas civilinę bylą, priteisė ieškovei sumažintas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Žemaitijos būstas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl priteistų sumažintų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai atsakovai nesutinka, kad bylinėjimosi išlaido apskritai jiems turėjo būti priteistos. Apeliacinės instancijos teismas toliau nurodytų motyvų pagrindu pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. Iš pateiktų atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad už ieškovės suteiktas paslaugas nesumokėjo todėl, kad negavo nė vienos sąskaitos bei pranešimų ar įspėjimų apie susidariusią skolą. Pažymėtina, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nerasta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiu būdu ieškovė jos nurodytas sąskaitas siuntė atsakovams, o atskirajame skunde ieškovė, nors ir konstatavo patį sąskaitų, pretenzijų, įspėjimų apie susidariusią skolą siuntimo faktą, tačiau nepateikė įrodymų apie pasirinktą siuntimo būdą, nėra aišku, ar sąskaitos atsakovams buvo pateikiamos administruojamo buto adresu, ar siunčiama tam tikru el. paštu, ar įkeliamos į tam tikrą sistemą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl to, jog ieškovė nepateikė atsakovams sąskaitų už jos suteiktas paslaugas, atsakovai laiku nesumokėjo susidariusio įsiskolinimo, todėl už bylinėjimosi išlaidų susidarymą yra atsakinga ir pati ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė pagrįstai nurodė, kad atsakovai turi pareigą rūpintis jiems priklausančiu turtu, tačiau pareiga mokėti už suteiktas paslaugas atsakovams kyla, tik gavus sąskaitas už suteiktas paslaugas.
Be to, atsakovų sąžiningumą patvirtina ir tai, kad jie ieškovei pateikus ieškinį, tačiau dar atsakovams dar negavus pranešimo iš teismo, jie apmokėjo visą ieškovės nurodytą įsiskolinimą ir su juo sutiko.
Vertinant atsakovų atskirųjų skundų argumentus, jog bylinėjimosi išlaidos apskritai jiems neturėjo būti priteisiamos, pažymėtina, kad ieškinys teismui pateiktas 2026 m. balandžio 2 d., o skola sumokėta 2026 m. balandžio 21 d. Taigi, ieškovės kreipimosi į teismą metu prievolė nebuvo įvykdyta, o su ieškinio parengimu susijusios išlaidos jau buvo patirtos. Aplinkybė, kad atsakovai atsiskaitė iki ieškinio įteikimo, kaip minėta, reikšminga vertinant jų sąžiningumą, tačiau savaime nepaneigia ankstesnio neatsiskaitymo ir dėl to atsiradusių išlaidų.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytas aplinkybes, t. y. duomenų apie sąskaitų atsakovams išsiuntimą trūkumą, atsiskaitymą iki ieškinio įteikimo ir operatyvų bendradarbiavimą gavus teismo dokumentus. Būtent dėl šių aplinkybių ieškovės prašomos išlaidos sumažintos 50 procentų. Tai reiškia, kad į atsakovų nurodytas aplinkybes, turinčias tiesioginę įtaką jiems tenkančios išlaidų naštos sumažinimui, buvo atsižvelgta tinkamai. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo visą atsakomybę už bylinėjimosi išlaidų susidarymą priskirti tik vienai šaliai, o atsakovų nepakankamas rūpestingumas vykdant mokėjimo prievolę ir ieškovės neįrodytas tinkamas informacijos apie sąskaitas, pretenzijas ir įspėjimus pateikimas pagrindžia pirmosios instancijos teismo ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių elgesį ir jo įtaką bylinėjimosi išlaidų susidarymui, išlaidų paskirstymas pripažintinas pagrįstu ir atitinkančiu teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl nėra pagrindo jo keisti.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovų atskirųjų skundų argumentai, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo atskiruosius skundus tenkinti, todėl ieškovės ir atsakovų atskirieji skundai atmetami, o skundžiama Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.