- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- e2-6067-457/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01350-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Provalita“, MB "Provalita"
- Atsakovas
- J. G.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Provalita“ ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apylinkės teismo vardu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Provalita“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovo J. G. (toliau – atsakovas) 1600,00 Eur skolą, 21,48 Eur palūkanų, 143,99 Eur su skolos išieškojimu susijusių išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2025 m. spalio mėn. tarp MB „Provalita“ ir atsakovo J. G. buvo sudaryta žodinė valymo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui valymo po remonto ir statybos darbų paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas atsiskaityti. Įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, 2025 m. lapkričio 5 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui 1 600,00 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. PVL 20250055, kuri turėjo būti apmokėta iki 2025 m. gruodžio 5 d., tačiau sąskaita iki šiol neapmokėta. Ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovo nebuvo gauta jokių prieštaravimų ar atsisakymo priimti sąskaitą. Pasibaigus apmokėjimo terminui, ieškovė ne kartą žodžiu ir raštu ragino atsakovą geranoriškai sumokėti skolą, tačiau šis savo piniginės prievolės nevykdė ir iki ieškinio pateikimo dienos 1 600,00 Eur skolos nesumokėjo. Kadangi atsakovas vengia atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ir savo teisių gynimo. Be to, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovė apskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 5 d. iki 2026 m. kovo 13 d. atsakovas privalo sumokėti 21,48 Eur 5 proc. dydžio metinių palūkanų.
4. Ieškovės atstovė Judita Timukė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad buvo gautas atsakovo J. G. skambutis dėl valymo paslaugų (duomenys neskelbtini), kur buvo planuojama atidaryti parduotuvę. Pokalbio telefonu metu atsakovas nurodė, kad patalpų, kurias reikės išvalyti, plotas yra 400 kv. m. Ši informacija buvo pateikta žodžiu ir buvo svarbi, nes paslaugų kaina skaičiuojama pagal valomų patalpų plotą. 2025 m. rugsėjo 24 d. atsakovas SMS žinute patvirtino adresą, kuriame turėjo būti atliekami darbai. Prieš atvykdami, ieškovės atstovai taip pat išsiuntė atsakovui SMS žinutę, informuodami apie planuojamą atvykimą, o atsakovas patvirtino, kad jų lauks. Ieškovė atliko patalpų valymą po statybos darbų. Vėliau, 2025 m. spalio 22 d., atsakovas pakartotinai kreipėsi dėl papildomo valymo prieš parduotuvės atidarymą, kai buvo montuojamos lentynos. Dėl to 2025 m. spalio 30–31 d. buvo atliekami papildomi valymo darbai. 2025 m. spalio 31 d. valymas vyko nuo 11.00 val. iki 15.00 val., nes vėliau tą pačią dieną parduotuvę buvo planuojama atidaryti. Po atliktų darbų atsakovas nurodė elektroninio pašto adresą, kuriuo reikėjo išsiųsti sąskaitą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama patikslinti rekvizitus, kokiai įmonei išrašyti sąskaitą, tačiau atsakovas šios informacijos nepateikė. Tuomet atsakovui buvo pranešta, kad, negavus rekvizitų, sąskaita bus išrašyta jo, kaip fizinio asmens, vardu. Sąskaita buvo išsiųsta, atsakovas patvirtino ją gavęs, tačiau jos neapmokėjo. Vėliau ieškovė dar ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl apmokėjimo, tačiau atsakovas į tai nebereagavo. Atsakovas taip pat prašė papildomai išvalyti ir kitas patalpas, tačiau ieškovė atsisakė tai daryti, kadangi atsakovas nebuvo atsiskaitęs už jau suteiktas paslaugas. Ieškovei pateikus ieškinį teismui, buvo gautas atsakovo skambutis. Šalys susitarė susitikti gyvai, o susitikimo metu atsakovas pasiūlė už atliktus darbus sumokėti 600 Eur, tačiau tokia suma ieškovės netenkino. Pažymėjo, kad atsakovas niekada neginčijo nei atliktų darbų kokybės, nei jų kainos, jis tiesiog atsisakė už suteiktas paslaugas sumokėti. Taip pat nurodė, kad anksčiau su atsakovu jau buvo turėję sėkmingą sandorį, todėl, pasitikėdami juo, rašytinės sutarties nesudarė. Priimant užsakymą, su atsakovu bendravo kitas mažosios bendrijos narys. Valymo paslaugų kaina buvo apskaičiuota pagal standartinius rinkoje taikomus įkainius. Valymo po statybos darbų paslaugos kaina sudarė 2,50 Eur už 1 kv. m, todėl už 400 kv. m patalpų valymą buvo apskaičiuota 1000,00 Eur suma. Papildomas valymas prieš parduotuvės atidarymą buvo įkainotas po 1,50 Eur už 1 kv. m, todėl už 400 kv. m patalpų valymą buvo apskaičiuota 600,00 Eur suma. Siekdama įsitikinti taikomų įkainių pagrįstumu, ieškovė anonimiškai kreipėsi per interneto svetainę „Paslaugos.lt“, nurodydama analogišką užklausą dėl tokio pat pobūdžio parduotuvės valymo. Gauti pasiūlymai parodė, kad rinkoje taikomi įkainiai buvo net didesni, tačiau iš esmės atitiko tuos, kuriuos ieškovė pritaikė atsakovui už suteiktas paslaugas. Dėl to, ieškovės atstovės vertinimu, yra pagrindas šiuos įkainius laikyti atitinkančiais rinkos kainas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo pateikęs paslaugų užsakymą, kad tarp šalių buvo sudaryta patalpų valymo sutartis, jog buvo susitarta dėl paslaugų apimties, kainos, jų atlikimo ir apmokėjimo terminų. Atsakovo teigimu, kartu su ieškiniu pateikta PVM sąskaita faktūra nėra nei sutarties sudarymo, nei paslaugų užsakymo ar jų atlikimo įrodymas ir neturi teisinės reikšmės, nes yra išrašyta be teisinio pagrindo. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad nėra sumokėjęs ieškovei jokio avanso, o tai, jo vertinimu, patvirtina, jog tarp šalių sutartinių santykių nebuvo. Atsakovas nurodė, kad neva sudaryta žodinė sutartis neatitiko CK 1.73 straipsnio reikalavimų, nes sandorio suma viršijo 1 500 Eur, todėl sutartis turėjo būti sudaryta raštu. Be to, ieškovas nepaaiškino, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti 1 600 Eur paslaugų kaina ir ar dėl jos šalys apskritai buvo susitarusios. Atsakovo teigimu, tarp šalių nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, todėl jam neatsirado pareiga mokėti už tariamai suteiktas paslaugas, o ieškinio reikalavimai dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti. Savo poziciją atsakovas grindė teismų praktika, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju galima vadovautis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-340-837/2024, kurios faktinės aplinkybės, jo nuomone, yra panašios.
6. Atsakovas J. G. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad neneigia fakto, jog jam buvo skambinta dėl valymo paslaugų. Taip pat patvirtino, kad lankėsi objekte adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten derino darbus, kuriuos pats turėjo atlikti. Paaiškino, kad tokiuose objektuose jo dažnai prašoma rekomenduoti kitų sričių specialistus, pavyzdžiui, dizainerius ar valytojus, todėl neatmetė galimybės, jog galėjo perduoti ieškovės kontaktus dėl valymo paslaugų. Tačiau, jo teigimu, tai savaime nereiškia, kad būtent jis užsakė šias paslaugas ar prisiėmė pareigą už jas atsiskaityti. Nurodė, kad tuo metu dirbo bendrovėje, kuri teikė projektavimo paslaugas, tačiau darbų iš jo taip ir nebuvo užsakyta. Jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prekybos tinklo „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Pasak atsakovo, jis tik koordinavo tam tikrus darbus, todėl mano, kad koordinatoriui nekyla pareiga atsiskaityti už kitų asmenų užsakytas paslaugas. Atsakovas teigė nežinantis, ar ieškovės nurodomos paslaugos iš tiesų buvo atliktos, ar jos buvo atliktos kokybiškai, taip pat ar tarp ieškovės ir paslaugų užsakovo buvo susitarta dėl darbų kainos. Jis neneigė fakto, kad gavo PVM sąskaitą faktūrą, tačiau pažymėjo, jog vien sąskaitos išrašymo faktas nereiškia pareigos ją apmokėti. Jo nuomone, sąskaita turi būti pagrįsta atitinkamais dokumentais, pavyzdžiui, sutartimi, užsakymu ar darbų priėmimo–perdavimo aktu. Tokių dokumentų nėra, jis jų nėra pasirašęs, be to, pats nedalyvavo derybose dėl darbų kainos. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė patvirtino, jog jis nėra sumokėjęs nei avanso, nei atlikęs jokių dalinių mokėjimų, todėl, jo nuomone, jis neturi pareigos apmokėti ir galutinės sąskaitos. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovė patvirtino, jog kitame objekte, kuriame jis koordinavo darbus, sąskaita už suteiktas paslaugas buvo išrašyta visai kitai įmonei. Pasak atsakovo, jis tik pakvietė ieškovės atstovus atvykti ir aptarti galimybę teikti valymo paslaugas, tačiau pats dėl šių paslaugų nesitarė. Jis tik suvedė ieškovės darbuotoją V. su patalpų nuomininku, o kas vyko vėliau ir kokie susitarimai buvo pasiekti, jam nėra žinoma. Taip pat paaiškino, kad jis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro savininkas. Nurodė, jog šios bendrovės savininkė yra jo dukra, o prekybos centras turi direktorę, kuri bendravo tiek su ieškove, tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas teigė nežinantis, kodėl ieškovė dėl sąskaitos apmokėjimo kreipėsi būtent į jį, nes, jo nuomone, ieškovė turėtų žinoti, su kuo vedė derybas, kas užsakė paslaugas ir kas buvo jų užsakovas. Atsakovas taip pat patvirtino, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo siunčiamos SMS žinutės dėl valymo paslaugų suteikimo vietos ir adreso, kuriame turėjo būti atliekami valymo darbai, priklauso jam.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, jų pagrindu atsiradusios atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovės suteiktas valymo paslaugas bei ieškovės reikalavimo priteisti skolą, palūkanas ir kitas su prievolės nevykdymu susijusias sumas pagrįstumo. Atsakovas ginčija tiek patį sutartinių teisinių santykių egzistavimą, tiek pareigos atsiskaityti atsiradimą, teigdamas, kad paslaugų neužsakė, tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, o ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra savaime nepatvirtina nei sutarties sudarymo, nei paslaugų suteikimo fakto. Tuo tarpu ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuri buvo vykdoma, o jos sudarymą ir vykdymą patvirtina byloje pateiktų įrodymų visuma. Atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pasisako dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių, jų turinio, ieškovės suteiktų paslaugų atlikimo fakto, jų kainos pagrįstumo bei atsakovo pareigos už suteiktas paslaugas atsiskaityti.
8. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, sprendžiant šalių ginčą pirmiausia nustatytina, ar tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai.
9. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties, sprendžiant dėl sutartinių santykių egzistavimo būtina vertinti ne pavienius dokumentus, o visą faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aiškinantis tarp šalių buvusio susitarimo esmę reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią sutarties aiškinimui svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu ir kitais šalių veiksmais, nes būtent faktiniai šalių veiksmai leidžia nustatyti tikruosius jų ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013). Taigi, sprendžiant šalių ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, įvertinti šalių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas.
10. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma ne tik pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir jį priimant (akceptuojant), bet ir kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nors bendroji taisyklė yra oferta ir akceptas, tačiau tai nėra vienintelis sutarties sudarymo būdas. Sutarties sudarymo faktas gali būti konstatuojamas ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, jeigu šalių veiksmai pakankamai patvirtina jų ketinimą sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Todėl vien tai, kad šalys nepasirašė rašytinės paslaugų sutarties, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tarp jų sutartiniai santykiai neatsirado. Teismo vertinimu, atsakovo argumentas, kad tarp šalių negalėjo būti sudaryta žodinė sutartis dėl sandorio vertės, viršijančios 1500,00 Eur, nėra pagrįstas.
11. Nors CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad fizinių asmenų sandoriai, kurių suma didesnė kaip 1500,00 Eur, paprastai turi būti sudaromi paprasta rašytine forma, tačiau ši teisės norma savaime nereiškia, jog nesilaikius rašytinės formos sandoris tampa negaliojantis ar kad tarp šalių negalėjo atsirasti civiliniai teisiniai santykiai. Civilinis kodeksas nenumato, jog tokio pobūdžio paslaugų sutartis, nesant rašytinės formos, būtų niekinė ar negaliojanti. Dėl to, atsakovo pozicija, kad vien dėl rašytinės formos nebuvimo tarp šalių negalėjo atsirasti sutartiniai santykiai, neatitinka Civilinio kodekso nuostatų ir kasacinio teismo formuojamos praktikos. Priešingai, minėta kasacinio teismo praktika įpareigoja teismą tokiais atvejais vertinti visas bylos aplinkybes ir šalių elgesį, siekiant nustatyti tikrąją jų valią.
12. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė pateikė nuoseklią ir tarpusavyje derančią įrodymų visumą, patvirtinančią tiek atsakovo kreipimąsi dėl valymo paslaugų, tiek aktyvų jo dalyvavimą organizuojant šių paslaugų suteikimą.
13. Byloje pateiktas SMS susirašinėjimas vyko iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurį pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino esant savo naudojamu telefono numeriu. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. atsakovas ieškovei nurodė konkretų darbų atlikimo adresą: (duomenys neskelbtini), taip pat konkrečias darbų atlikimo datas „ateinantį antradienį ir ketvirtadienį“. Vėliau ieškovė informavo atsakovą: „Rytoj 8.30 atvyksiu tvarkyti parduotuvės“, į ką atsakovas atsakė: „Ačiū, lauksiu.“ Vėlesnis susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė kreipėsi dėl papildomo valymo tęstinumo „Ar galime ateinantį pirmadienį pratęsti (duomenys neskelbtini) valymo darbus?“, į ką atsakovas reagavo pozityviai „Puiku. Ir aš būsiu.“
14. Teismo vertinimu, toks šalių bendravimo pobūdis akivaizdžiai peržengia paprastą kontaktų perdavimo ar tarpininkavimo ribas. Šiame susirašinėjime atsakovas ne tik nurodo konkretų objektą ir darbų laiką, bet ir patvirtina, kad lauks ieškovės darbuotojų, o papildomų darbų atveju išreiškia pritarimą jų tęsimui bei nurodo pats būsiantis objekte. Tokie veiksmai objektyviai patvirtina atsakovo dalyvavimą organizuojant valymo paslaugų suteikimą ir yra būdingi užsakovo, o ne atsitiktinio tarpininko elgesiui.
15. Atsakovo paaiškinimai, kad jis tik perdavė ieškovės kontaktus kitam asmeniui ir pats jokių paslaugų neužsakė, nelaikytini pagrįstais, nes jie prieštarauja jo paties elgesiui (objekto nurodymui, darbų grafikų derinimui ir buvimui darbų atlikimo vietoje) ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Šiuos įrodymus papildo elektroninis šalių susirašinėjimas. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama nurodyti, kokiam asmeniui ar įmonei turi būti išrašyta sąskaita už atliktas valymo paslaugas. Vietoje to, kad atsakovas nurodytų, jog jis nėra paslaugų užsakovas arba kad sąskaita turi būti adresuojama kitam subjektui, atsakovas atsakė klausimu: „kokią sumą planuojate išrašyti?“ Teismo vertinimu, toks atsakymas turi reikšmingą įrodomąją vertę. Jeigu atsakovo procesinė pozicija, kad jis apskritai neužsakė paslaugų ir nėra jų gavėjas, būtų teisinga, natūrali reakcija būtų buvusi nedelsiant informuoti ieškovę, jog sąskaita adresuojama netinkamam asmeniui arba kad jis nėra sutarties šalis. Tačiau atsakovas to nepadarė. Priešingai, jis domėjosi planuojama sąskaitos suma. Į šį klausimą ieškovė atsakė konkrečiai nurodydama tiek bendrą paslaugų kainą, tiek jos apskaičiavimo pagrindą: „1600 Eur 2,5 Eur/kv. m × 400 kv. m. postatybinis valymas. 1,5 Eur/kv. m × 400 kv. m valymas. Patikslinkite, prašau, kokiai įmonei turiu adresuoti sąskaitą?“ Gavęs šią informaciją, atsakovas neišreiškė jokių prieštaravimų dėl nurodytos kainos, neteigė, kad dėl jos nebuvo susitarta, ir nenurodė, jog paslaugas užsakė kitas asmuo. Vietoje to jis atsakė: „tegul pirma man pasiskambina ponė V. ačiu“. Vėliau, ieškovei informavus, kad sąskaita bus išrašyta atsakovui kaip fiziniam asmeniui, atsakovas ir toliau nereiškė, jog nėra tinkamas skolininkas, o gavęs PVM sąskaitą faktūrą parašė: „dėkoju, gavau.“ Taip pat nustatyta, kad atsakovas iki ginčo nagrinėjimo teisme ne kartą reagavo į ieškovės priminimus dėl skolos („dėkoju“, „supratau“), tačiau nė karto aiškiai ir nedviprasmiškai nepareiškė, jog jis nėra paslaugų užsakovas ar, kad tarp šalių nėra sutartinių santykių.
16. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys yra reikšmingas. Gavęs aiškiai nurodytą paslaugų kainą ir jos apskaičiavimo pagrindą, atsakovas nereiškė jokių prieštaravimų nei dėl pareigos atsiskaityti, nei dėl kainos dydžio, nei dėl to, kad sąskaita būtų išrašoma jo atžvilgiu. Priešingai, jis pokalbį nukreipė į prašymą, kad su juo susisiektų ieškovės darbuotoja V. Jeigu atsakovas iš tiesų nebūtų laikęs savęs paslaugų užsakovu, jis šio susirašinėjimo metu būtų turėjęs galimybę tai aiškiai nurodyti, tačiau to nepadarė. Teismas pažymi, kad iki pat ieškinio pareiškimo atsakovas nė viename elektroniniame susirašinėjime nepareiškė, jog paslaugų neužsakė, kad sąskaita išrašyta netinkamam asmeniui ar, kad jis nėra įsipareigojęs už jas mokėti. Toks nuoseklus atsakovo elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su jo procesine pozicija byloje, kad jis nebuvo paslaugų užsakovas ir tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai.
17. Be to, ieškovės poziciją patvirtina byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, kad iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ atidarymo visus statybos, remonto ir patalpų valymo darbus atliko UAB prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ arba jos samdytos įmonės, o dėl šių darbų buvo sutarta su UAB prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ savininku J. G.. Kadangi šis dokumentas gautas iš trečiojo asmens, nesuinteresuoto bylos baigtimi, teismas neturi pagrindo abejoti jo objektyvumu. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas dalyvavo organizuojant prekybos centro įrengimo ir valymo darbus, todėl jo teiginiai, jog jis tik perdavė ieškovės kontaktus kitam asmeniui ir pats jokių darbų neužsakė, nepaneigia byloje surinktų įrodymų visumos.
18. Taip pat reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog būtent iš jo telefono numerio buvo siunčiamos SMS žinutės dėl darbų atlikimo vietos ir laiko, taip pat pripažino bendravęs su ieškove dėl šio objekto. Todėl atsakovo vėliau pateikti paaiškinimai, jog jis tik koordinavo kitų asmenų veiklą, savaime nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad būtent jis savo veiksmais organizavo paslaugų suteikimą, derino jų atlikimo laiką, buvo objekte darbų metu ir bendravo su ieškove visais su paslaugų atlikimu susijusiais klausimais.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog būtent atsakovas su ieškove sudarė žodinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas ne tik inicijavo valymo paslaugų poreikį, nurodydamas konkretų objektą (duomenys neskelbtini), bet ir aktyviais veiksmais derino darbų atlikimo laiką, jų organizavimą, koordinavo jų vykdymą bei po darbų atlikimo bendravo su ieškove dėl sąskaitos išrašymo ir atsiskaitymo, tokiu būdu išreikšdamas valią sukurti sutartinius teisinius santykius. Tokie atsakovo veiksmai laikytini konkliudentiniais veiksmais, patvirtinančiais jo valią sudaryti paslaugų teikimo sutartį ir prisiimti iš jos kylančias teises bei pareigas. Atsakovo paaiškinimai, kad jis paslaugų neužsakė ir veikė tik kaip tarpininkas ar darbų koordinatorius, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, neatitinka nustatytos faktinių aplinkybių visumos, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.
20. Nustačius, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, spręstina, ar ieškovė tinkamai įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, ar atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ar ieškovės reikalaujama priteisti atlyginimo suma yra pagrįsta.
21. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė pagal atsakovo užsakymą ir jo organizuotą valymo darbų vykdymą faktiškai suteikė valymo paslaugas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina šalių susirašinėjimas, taip pat atsakovo aktyvūs veiksmai, pasireiškę konkretaus objekto nurodymu, darbų atlikimo laiko derinimu, sudarytomis sąlygomis patekti į patalpas bei dalyvavimu paslaugų organizavimo procese. Atsakovas nei darbų vykdymo metu, nei po jų atlikimo nereiškė jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės, apimties ar fakto, kas vertintina kaip faktinis paslaugų priėmimas ir patvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
22. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, kad jis nežino apie paslaugų suteikimo faktą ar jų kokybę, laikytini nepagrįstais, nes jie nesuderinami su jo paties elgesiu, pasireiškusiu aktyviu dalyvavimu organizuojant darbų vykdymą. Teismui nustačius, kad atsakovas inicijavo konkretaus objekto valymo darbus, derino jų atlikimo laiką, patvirtino darbuotojų atvykimą bei dalyvavo jų koordinavime, jo vėlesnė pozicija dėl paslaugų atlikimo fakto nežinojimo prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai ir objektyviems įrodymams.
23. Šios aplinkybės vertintinos kartu su byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais faktinį paslaugų suteikimą ir jų apimtį.
24. Ieškovės į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos ne vieną kartą. Atliktas tiek postatybinis valymas, tiek papildomas valymas prieš parduotuvės atidarymą, kas atitinka šalių susitarimo dėl darbų apimties turinį. Papildomai pažymėtina, kad paslaugų atlikimo faktą patvirtina ir ieškovės į bylą pateikta viešai skelbiama informacija apie prekybos centro veiklos pradžią bei parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atidarymą, iš kurios matyti, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo paruoštos naudojimui ir pradėtos eksploatuoti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prieš pradedant prekybos veiklą minėtose patalpose, faktiškai buvo atlikti valymo darbai, dėl kurių, kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į užklausą, buvo susitarta su UAB prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ savininku J. G.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog paslaugos buvo suteiktos visa apimtimi.
25. Dėl paslaugų kainos pagrįstumo pažymėtina, kad nors rašytinis susitarimas dėl konkrečių įkainių nebuvo sudarytas, ieškovė komunikacijos metu atsakovui pateikė kainos apskaičiavimo pagrindą, nurodydama taikytus įkainius (2,50 Eur už kv. m už postatybinį valymą ir 1,50 Eur už kv. m už papildomą valymą). Atsakovas, gavęs šią informaciją ir žinodamas galutinę 1600,00 Eur sumą, dėl kainos prieštaravimų neišreiškė ir jos neginčijo. Papildomai pažymėtina, kad byloje esantys duomenys apie analogiškų valymo paslaugų rinkos kainas patvirtina, jog ieškovės taikyti įkainiai atitinka įprastą tokių paslaugų rinkos lygį. Ieškovės pateikti analogiški komerciniai pasiūlymai rodo, kad postatybinio ir priešatidaryminio valymo darbų kainos svyruoja nuo 1,5 iki 3,0 Eur už kv. m arba yra siūlomos fiksuotos 1200,00–2 400,00 Eur sumos už panašios apimties objektus. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės apskaičiuota 1600,00 Eur suma yra pagrįsta ir atitinka tokių paslaugų rinkos kainas, todėl laikytina protingu atlyginimu už faktiškai suteiktas valymo paslaugas.
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog paslaugos faktiškai buvo suteiktos atsakovo naudai, o prašoma priteisti 1600,00 Eur suma yra pagrįsta tiek šalių tarpusavio komunikacija, tiek rinkos kainų analize. Atsakovas byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą, jų apimtį ar kainos pagrįstumą, todėl atsakovo argumentai laikytini deklaratyviais ir nepaneigiančiais ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
27. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę pagal žodinę paslaugų sutartį. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1600,00 Eur skolą už suteiktas valymo paslaugas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Dėl palūkanų
28. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 21,48 Eur palūkanų už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo dienos (2025 m. gruodžio 5 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2026 m. kovo 13 d.). Teismas nustatė, kad atsakovas neįvykdė piniginės prievolės laiku, t. y. praleido atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminą, o skola iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo padengta.
29. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti tiek netesybų, tiek realiai įvykdyti prievolę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir sudaro prievolės vykdymo dalį (CK 6.210, 6.261 straipsniai).
30. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apskaičiuotos 21,48 Eur palūkanos (1 600,00 Eur × 5 proc. / 365 d.) × 98 d.) už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 5 d. iki 2026 m. kovo 13 d., laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo.
31. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
33. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 183,99 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 40,00 Eur žyminis mokestis, 143,99 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 80, 88 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Provalita“, juridinio asmens kodas 307103828, iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 0 ct) skolą;
21,48 Eur (dvidešimt vieno euro 48 ct) palūkanas;
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
183,99 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.