Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), izoliuotoju - skardininku, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Ž. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2026 m. birželio 28 d., apie 0.42 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ne mažiau du kartus įkando į veidą, nagais subraižė nugarą bei ne mažiau tris kartus įkando į dešinę ranką savo sugyventinei V. M., taip sukeldamas nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo tokio elgesio. Parodė, kad viskas vyko 2026 m. birželio 27 d. apie 23.30 val. Tą vakarą vartojo alkoholį. Šventė V. gimtadienį. Ėjo miegoti ir sukonfliktavo. Galimai nesusikalbėjo, buvo padauginta alkoholio, gal jis pradėjo dėl kažko priekaištauti. Nenorėdamas V. paleisti, laikė ją, nenorėjo, kad išeitų, o ji norėjo ištrūkti. Nežino, kodėl kando ir subraižė nugarą. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nepamena tų įvykių, bet savo veiksmų neneigia. Pamena tik policijos pareigūnus, kad jie atvyko į įvykio vietą, pildė dokumentus. Tada suprato, kad kažkas negero įvyko. Su nukentėjusiąja po įvykio bendravo telefonu, nes jam buvo paskirtas įpareigojimas prie jos nesiartinti. Mano, kad V. skaudėjo dėl jo atliktų veiksmų. Taip pasielgė pirmą kartą. Alkoholio šiuo metu visiškai nevartoja, nes tai buvo pamoka, kad alkoholis nėra gerai. Su V. yra pora. Būna, kad pagyvena pas V., būna ji pas jį gyvena. Jokio smurto prieš V. nėra anksčiau buvę: nei fizinio, nei psichologinio. Nukentėjusiosios atsiprašė, gailisi dėl savo veiksmų. V. jam atleido. Norėtų, kad teismas atleistų jį nuo baudžiamosios atsakomybės, bylą nutrauktų. Pasižada, kad elgsis tinkamai.

Nukentėjusioji V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Anksčiau smurtinių veiksmų prieš ją nėra naudojęs. Sutinka su juo taikytis, nieko neverčiama, savo noru. Jokia žala nepadaryta.

Po kaltinamojo Ž. Ž. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais duotais teisiamajame posėdyje, bet ir jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Ž. Ž. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su V. M. draugauja apie 1,5 metų. Draugystės metu jie gyvena tiek jos tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tiek pas jo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Dabar, paskutiniu metu, buvo kartu išvykę į Norvegiją darbuotis. Grįžo į Lietuvą, nes jis susižalojo ir reikia gydytis. V. į Norvegiją dabar važiuos viena kol jis gydysis. Jie gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį ir kartu viskuo rūpinasi. 2026 m. birželio 27 d., apie 17.45 val., jis su dviem draugais atvažiavo pas V. į namus. Ji buvo tėvų namuose, nes ruošėsi savo gimtadienio šventei. Šventėje dar dalyvavo uošvienė Z. M., jo draugės sesuo A. B. ir jos vyras K., pavardės nepamena. Švenčiant gimtadienį visi vartojo alkoholį. Šventės metu K. jam sakė, kad jis yra negeras, kad kaimynus su kirviu vaikosi, nors to ir nebuvo, bet tokias kalbas skleidė pati kaimynė. Dėl kokios priežasties buvo taip apkalbėtas, jis nežino. Nuo to prasidėjo žodinis konfliktas su K.. Baigus ginčytis, jie susitaikė. Su V. jokio konflikto neturėjo. Buvo linksma šventė, šoko, dainavo, už rankų laikėsi. Kiek buvo tiksliai valandų, kai jis nuėjo miegoti, jis nepamena, bet žino, kad pirma miegoti nuėjo uošvienė, galėjo būti apie vidurnaktį. Neaiškiai prisimena, kad kažkuriuo metu lyg ir V. atėjo miegoti. Neprisimena, kad jie būtų su V. susipykę lovoje ar kambaryje, kuriame miega. Taip pat nepamena, kad būtų jai kur nors įkandęs ar įbrėžęs, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, bet tikrai neneigia, kad taip galėjo būti. Prisimena tik tai, kad jis nuėjo miegoti ir sekantis jo prisiminimas, kad jis bėga kažkur lauke. Bėgant mojo automobiliams, kad sustotų ir jį paėmė policijos pareigūnai. Tada su jais grįžo pas V.. Jis sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje ir matė, kaip šventės dalyviai bendravo su policijos pareigūnais, aiškinosi problemą. O po to jis buvo pristatytas į Šiaulių areštinę. Jis gailisi dėl to, ką padarė V., nors ir nepamena aplinkybių. Esant galimybei jis atsiprašys V. ir susitaikys su ja. Mano, kad taip galėjo pasielgti tik dėl girtumo. Jei reikėtų gyventi atskirai nuo V., jis galėtų gyventi pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau neturi ką paaiškinti (b. l. 85–87).

Paskelbus galutinį pranešimą apie įtarimą, Ž. Ž. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su jam naujai 2026 m. birželio 29 d. paskelbtu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, jam yra aiškus ir suprantamas. Pagal paskelbtą pranešimą apie įtarimą jis kaltę pripažįsta visiškai, dėl to ką padarė labai gailisi. Šiame ikiteisminiame tyrime jau yra davęs visus išsamius parodymus, apie tą įvykį, t. y. nurodė viską ką pamena, todėl tvirtina savo duotus parodymus ir prašo jais vadovautis. Daugiau ko papildyti neturi. Jei sugyventinė V. jam atleis, pageidaus, kad tyrimas, V. sutikus, būtų nutrauktas jiems susitaikius (b. 1. 91).

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad ji turi sugyventinį Ž. Ž.. Su Ž. sugyventiniai yra apie metus laiko. Kartu bendro būsto jie neturi, kai būna Lietuvoje gyvena tai pas jos, tai pas Ž. tėvus. Abu darbų Lietuvoje neturi, tačiau dirba užsienyje, t. y. Norvegijoje. Norvegijoje taip pat nuolatos gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Su Ž. bendrų vaikų neturi. Apie įvykio dieną gali paaiškinti, kad 2026 m. birželio 27 d., apie 18.00 val., jos tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šventė jos gimtadienį. Gimtadienyje dalyvavo ji, Ž., jų keli draugai, jos mama, jos sesuo su vyru. Vakarėlio metu visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, brendį. Alkoholį visi vartojo kieme. Ji pati dėl išgerto alkoholio jautėsi apsvaigusi, tačiau viską pamena. Pačios šventės metu niekas nekonfliktavo, visi buvo draugiški. 2026 m. birželio 28 d., apie 00.40 val., ji matė, kad jos sugyventinis Ž. jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ji jam pasiūlė jį nuvesti į lovą, į kambarį (į jų kambarį kuriame jie gyvena, kai būna pas jos tėvus namuose). Ž. padėjo nueiti atsigulti į lovą ir pati atsigulė, kadangi jau buvo vėlu ir norėjo miego. Jiems su Ž. begulint lovoje, vienu metu jis jai pradėjo priekaištauti, neva ji turi kitų vyrų. Ji jam bandė aiškinti, kad jis tik išsigalvoja, tačiau dėl apsvaigimo jis pats nebesuprato ką kalba. Ji jam atsakė griežtai, kad jis neprisigalvotų, o Ž. maždaug apie 00.42 val., ją laikydamas glėbyje, įkando jai į veidą du kartus. Vieną kartą prie kairiojo antakio, kitą kartą į kairį žandą. Šiuos įkandimus į veidą 10 balų sistemoje vertintų 5 balais. Dar yra likę sužalojimai. Po to ji bandė išsilaisvinti iš Ž. glėbio, nes labai išsigando. Bandant išsilaisvinti, viena ranka (nagais) Ž. pradėjo braižyti jos nugarą. Braižymas nagais buvo labai stiprus ir skaudus. Ant nugaros liko braižymo žymės ir įdrėskimai. Dėl nugaros įbrėžimų, 10 balų sistemoje, vertintų 7 balais. Ji šaukė iš skausmo, tačiau niekas negirdėjo jos šaukimo, kadangi visi dar šventė lauke, kur garsiai grojo muzika. Po to Ž. ją vis dar stipriai laikydamas lovoje, dar tris kartus jai įkando į dešiniąją ranką. Kol Ž. ją žalojo, jie visą laiką gulėjo lovoje ir ji buvo atsisukus į jį. Dėl įkandimų į ranką – vertintų 5 balais. Ant rankos matomos įkandimo žymės ir kraujosruvos. Po įkandimų į ranką, ji stipriai rankomis stūmė Ž. ir jis ją paleido, o ji išbėgo iš kambario. Dėl ko Ž. jai taip padarė, ji nežino, tačiau mano, kad viskas dėl alkoholio. Jis prieš ją smurtavo pirmą kartą. Apie įvykį iškart papasakojo kieme buvusiems asmenims ir jie puolė ją ginti, o Ž. kažkur pabėgo. Jos sesers vyras tuomet iškart iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai, kurie ją vietoje apžiūrėjo, į ligoninę nevežė. Pas medicinos ekspertus ji nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Savo sugyventinio Ž. ji nebijo, kaip minėjo, mano jis pats nesuprato ką daro, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Ji nori, kad Ž. būtų ateistas nuo atsakomybės jiems susitaikius (b. 1. 57–58).

2026 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas nuo pagrindinio kelio kiemas, kieme kairėje pusėje mūrinis, vieno aukšto gyvenamasis namas. Priėjus prie gyvenamojo namo, matoma terasa ir medinės lauko durys. Įėjus į vidų matomas koridorius, dešinėje pusėje matomos medinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvėje dešinėje baltos svetainės durys, įėjus matoma svetainė. Svetainėje priešais matoma lova ant kurios pagalvė su galimai kraujo dėmėmis. Teritorija vaizdo kameromis nestebima. Įvykio vieta fotografuota, apžiūros metu niekas nepaimta (b. 1. 22–24, 25–30).

2026 m. birželio 28 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad V. M. sutikimu apžiūrimas jos kūnas, stebimos veido srityje kairiojo antakio vietoje ir kairiajame skruoste, kastinės hematomos. Apžiūrint ant dešinės rankos stebimos trys kastinės hematomos. Nugaros srityje stebimi paviršiniai subraižymai. Daugiau įvykiui reikšmės turinčių objektų nestebima (b. 1. 31–32, 33–40).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. paties kaltinamojo Ž. Ž. prisipažinimą, nukentėjusiosios V. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtintas aplinkybes, kad jai Ž. Ž. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, asmens apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, sprendžia, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog Ž. Ž. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2026 m. birželio 28 d. apie 0.42 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ne mažiau du kartus įkando į veidą, nagais subraižė nugarą bei ne mažiau tris kartus įkando į dešinę ranką savo sugyventinei V. M., taip sukeldamas nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą. Ž. Ž. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš sugyventinę V. M. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Teisiamajame posėdyje Ž. Ž. ir jo gynėja prašė teismo atleisti Ž. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 38 straipsnio pagrindu, kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti bei pateikė kaltinamojo ir nukentėjusios susitaikymo protokolą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. M. patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad ateityje Ž. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų, jog yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, jog, net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste primintina ir kasacinės instancijos teismo praktika, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-589/2011).

Kaltinamasis Ž. Ž. neteistas (b. l. 101), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 104), dirba (b. l. 106–107), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai). Nukentėjusioji V. M. nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginti neprašo, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau kaltinamasis jos atžvilgiu nėra smurtavęs, ji jo nebijo ir mano, kad daugiau jis smurto jos atžvilgiu nenaudos.

Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad Ž. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir Ž. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. M..

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinus ir smurto panaudojimo mastą bei intensyvumą, kilusias pasekmes, tikslinga Ž. Ž., skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam Ž. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 95–96, 97–100).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2026 m. liepos 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą Nr. APD-2026-07594, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam Ž. Ž. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo Ž. Ž. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatė Sofija Kručienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos Ž. Ž. sudaro 104,17 Eur (b. l. 121–124).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), Ž. Ž. parinko gynėją advokatę Sofiją Kručienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš Ž. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai V. M. susitaikius bei baudžiamąją bylą Ž. Ž. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Ž. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ž. Ž. paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir prie jos nesiartinti nustatytu atstumu bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą iš Ž. Ž. nepriteisti.

Išaiškinti Ž. Ž., kad jei jis vengs vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymo. Išaiškinti Ž. Ž., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.