Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, nedirba, turi neįgalumą, teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. E. 2026 m. birželio 17 d. apie 13.15 val., adresu(duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę dviratę transporto priemonę, VIN numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu Alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARKB-0085 (patikros sertifikato Nr. 2430986), jam buvo nustatytas 2,95 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. E. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padaryto neapgalvoto poelgio ir parodė, kad jis norėjo paimti savo transporto priemonę, bet sumaišė raktelius, todėl paėmė tėvo. Tai pamatė tik tada, kai nuėjo į garažą. Transporto priemonę pasiėmė neatsiklausęs tėvo, kurio tada namuose nebuvo. Pasiėmė ir išvažiavo. Prieš išvažiuojant buvo išgėręs alkoholio, suprato, kad buvo neblaivus, važiavo į parduotuvę. Su motorine transporto priemone važiavo nusipirkti maisto prekių ir alkoholio. Viskas galėjo vykti 2026 m. birželio 17 d. Kaip yra parašyta kaltinime, taip ir yra. Nuvažiavo iki parduotuvės. Iš paskos važiavo pareigūnai, prie jo priėjo, nes jis buvo be šalmo. Prisipažino iš karto, kad buvo neblaivus. Buvo teistas už tai, kad vairavo neblaivus. Po šio įvykio praėjusią savaitę, šeštadienį, buvo vėl sulaikytas, byla yra vėl pradėta. Tada vairavo savo transporto priemonę, dabar nebeturi nei vienos transporto priemonės, policija abi uždarė į aikštelę. Puikiai supranta, kad neblaivus negali vairuoti, taip kelia grėsmę kitiems. Negali atlikti arešto bausmės, nes patiria skausmą, būna ir epilepsija, turi gerti vaistus. Neturi pateikti dokumentų dėl savo sveikatos būklės. Gyvena iš neįgalumo pašalpos. Reikia vaistus pirkti. Jau 3 metai, kai jam yra nustatytas gerklės vėžys. Dėl to jam yra nustatyta 3 grupė. Yra skiriamas gydymas, geriami vaistai, statomos lašelinės.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. E. parodė, kad ta transporto priemonė, su kuria važiavo jo sūnus A. E., priklauso jam. Nusipirko iš pensijos. Ta transporto priemone naudodavosi tik jis vienas. Užvedimo rakteliai ir dokumentai laikomi namuose ant stalo. Sūnus turi savo transporto priemonę, o jis turi savo. Niekada nebuvo, kad šis imtų jo transporto priemonę. Jis tada namuose nebuvo. Transporto priemonę buvo palikęs garaže ir tos transporto priemonės rakteliai buvo palikti ten, kur visada. Jam nebuvo žinoma, kad šis važiavo su jo transporto priemone, kaimynas pranešė. Prašo grąžinti jam transporto priemonę. Yra neįgalus, su dviračiu važiuoti negali, eiti pėstute sunku, iš karto dūsta. Už tą transporto priemonę buvo mokėjęs 750 Eur. Pirko iš žmogaus pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Dar nespėjo šios transporto priemonės priregistruoti. Užtikrins, jog sūnus, būdamas neblaivus, nevairuotų transporto priemonės. Visi rakteliai bus pas jį, nebus padėti atvirai. Ta transporto priemonė neužsiveda be raktelio.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes A. E. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. E. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

A. E. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Psichinėmis ligomis neserga, turi trečia neįgalumo grupę, psichiatrinėje ar narkologinėje priežiūros įskaitoje nėra registruotas, galvos traumų neturėjo. Gali parodyti, kad jį prieš kelias valandas ištiko epilepsijos priepuolis. Jo būsena nėra pagerėjusi. Parodymus sutinka duoti vėliau, kai jausis geriau (b. l. 96–98).

2026 m. birželio 23 d. apklaustas įtariamuoju A. E. parodė, kad pagal jam pateiktą pranešimą prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Šeimoje turi du skuterius. Vienas priklauso jam, o kitas priklauso jo tėvams. Abu skuteriai yra laikomi kartu, vienas šalia kito garaže. Garažo raktus laiko namuose, kur bet kuris šeimos narys juos gali pasiimti, skuterių raktai taip pat padėti bendrai namuose. Įvykio dieną, tai yra 2026 m. birželio 17 d., jis vienas vartojo alkoholį. Kiek tiksliai suvartojo alkoholio, jis nežino, pasakyti negali. Vartojo degtinę. Nuo alkoholio jautėsi apgirtęs, nes turi papildomų ligų, vartoja specialius vaistus, kurie reaguoja su alkoholiu. Pasibaigus alkoholiui nusprendė, kad reikia nuvažiuoti iki netoliese esančios parduotuvės, kad galėtų įsigyti daugiau alkoholio. Jis nuėjo į namus, pasiėmė skuterio ir garažo raktelius. Jis nežiūrėjo, kuriuos užvedimo raktelius pasiėmė. Atėjęs į garažą suprato, kad pasiėmė tėčiui priklausančio skuterio priemonės raktelius. Nieko nepagalvojęs jis užsivedė skuterį ir išvažiavo, kaip minėjo, iki parduotuvės. Jis žino, kad esant neblaiviam draudžiama vairuoti bet kokią transporto priemonę, bet tuo metu apie tai nesusimastė. Jam būnant prie parduotuvės, jį sustabdė pro šalį važiavęs policijos ekipažas, kuris jam nustatė sunkų girtumo laipsnį ir jis buvo sulaikytas (b. l. 104–107).

Liudytojas A. E. sutiko duoti parodymus apie sūnaus A. E. galimai padarytą nusikalstamą veiką. Jie šeimoje turi du skuterius, viena priklauso jam, o kita jo sūnui A.. Skuterius laiko garaže. Garažo ir skuterio užvedimo raktai laikomi taip, kad būtu prieinami laisvai visiems šeimos nariams. Įvykio dieną, tai yra 2026 m. birželio 17 d., A., jam nežinant ir nematant, pasiėmė būtent jam priklausantį skuterį, kuris yra pritaikytas būtent jam ir su juo išvažiavo. Kad jo nėra garaže, jis pamatė tik po kurio laiko. Gali parodyti, kad skuterį jis įsigijo iš savo pinigų, iš žmogaus Kuršėnuose už 750 eurų. Mano, kad skuterio dokumentai ir įsigijimo dokumentai turėtu būti skuterio daiktinėje. Kadangi skuteris priklauso jam, jis už jį mokėjo pinigus, jis pageidauja, kad jis jam būtų grąžintas. Kaip sūnus A. vartojo alkoholį ir kaip išvažiavo jam priklausančiu skuteriu, jis nematė ir apie tai nieko negali parodyti (b. l. 28–31).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2026 m. birželio 17 d. dirbant tarnybiniu automobiliu „Opel Isignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaukinys 1149, kartu su Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus tyrėja Greta Staneliene, Šiaulių r., (duomenys neskelbtini)gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu buvo sustabdyta mikrojudumo priemonė Harley, VIN numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui A. E., gim. (duomenys neskelbtini), alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARKB-0085, patikros sertifikato Nr. 2430986, galioja nuo 2025 m. gruodžio 22 d. iki 2026 m. birželio 20 d., paklaida +-1,7%, pirmu pūtimu 13 val. 20 min. nustatytas 2,95 prom. neblaivumas, antru pūtimu 13 val. 44 min. 3,24 promilių neblaivumas. Apžiūrint A. E. elektrinę mikrojudumo priemonę „Harley“ buvo nustatyta, kad priemonės galingumas gali siekti 1200W, transporto priemonė taip pat nėra įregistruota, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybes draudimu, nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat A. E. nepateikė vairuotojo pažymėjimo galinčio vairuoti tos rūšies transporto priemones. Įjungus mikrojudumo priemonę ir pakėlus jo galinį ratą ir paspaudus ekseleratorių, ant transporto priemonės spidometro buvo užfiksuotas 60 km/h greitis. Įvykio vietos apžiūros metu paimta mikrojudrumo priemonė, užvedimo rakteliai, fotografuota. A. E. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. (b. l. 6-9);

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos Linos Leščauskytės Tarnybiniu pranešime, kuriame nurodyta, jog 2026 m. birželio 17 d. dirbant tarnybiniu automobiliu Opel Isignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukinys 1149, kartu su Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus tyrėja Greta Staneliene, Šiaulių r., (duomenys neskelbtini)gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu 13 val. 15 min. patikrinimui sustabdyta mikrojudumo priemonė, kurios VIN numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. E., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su asmeniu iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai dėstė mintis, todėl asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Asmuo pasitikrinti neblaivumą sutiko. Alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARKB-0085, patikros sertifikato Nr. 2430986, galioja nuo 2025 m. gruodžio 22 d. iki 2026 m. birželio 20 d., paklaida +-1,7%, pirmu pūtimu 13 val. 20 min. nustatytas 2,95 prom. neblaivumas, antru pūtimu 13 val. 44 min. 3,24 promilių neblaivumas. Įvykis užregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0126000363117. Apžiūrint A. E. elektrinę mikrojudumo priemonę, jos modelis bei gamybos metai nenustatyti, patikrinus POLIS naršyklė II jokių duomenų pagal VIN kodą negauta. Apžiūrint mikrojudumo priemonę buvo nustatyta, kad priemonės galingumas gali siekti 1200W, transporto priemonė nėra įregistruota, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybes draudimu, nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat A. E. nepateikė vairuotojo pažymėjimo galinčio vairuoti tos rūšies transporto priemones. Įjungus mikrojudumo priemonę ir pakėlus jo galinį ratą ir paspaudus akseleratorių, ant transporto priemonės spidometro buvo užfiksuotas 60 km/h greitis. 13 val. 44 min. A. E. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje fotografuota, iš įvykio vietos paimta elektrinė mikrojudumo priemonė ir nuvežta saugoti į automobilių saugojimo aikštelę adresu Malavenų g. 8, Ginkūnai, Šiaulių r. Filmuota Body (b. l. 10–11).

Įvykio vietos apžiūros protokole su priedai foto nuotraukų fotolentele nurodyta, kad esančios Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, apžiūrėta motorinė transporto priemonė, VIN numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–15, 16–20).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARKB-0085, patikros sertifikato Nr. 2430986, galioja nuo 2025 m. gruodžio 22 d. iki 2026 m. birželio 20 d., paklaida +-1,7%, A. E. pirmu pūtimu 13 val. 20 min. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, antru pūtimu 13 val. 44 min. nustatytas 3,24 promilių neblaivumas (b. l. 21–22).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad motorinė transporto priemonė nuvežta adresu Malavėnų g. 8, Ginkūnai, Šiaulių r. (b. l. 23).

Motorinės transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad policijos automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Šiaulių r., Ginkūnuose, Malavėnų g. 8, apžiūrima motorinė transporto priemonė, kuri stovi saugomoje aptvertoje teritorijoje. Ant apžiūrimos transporto priemonės priekinio rato purvasaugio matomas užklijuotas lipdukas su šuns vaizdu (foto Nr. 1). Transporto priemonė turi dvi sėdimas vietas, vieta kojoms susidėti, priekyje pritvirtintas metalinis pintas krepšys (foto Nr. 2, 3). Maksimalus šios transporto priemonės važiavimo greitis, kuomet buvo pakeltas galinis ratas ir paspausta akseleratoriaus rankenėlė 60 km/val. (foto Nr. 4). Po šios transporto priemonės sėdyne, ant rėmo užklijuoti du lipdukai su informacija ir transporto priemonės specifikacija (foto Nr. 5, 6, 7) (b. l. 36–38, 39–43).

Tarnybiniame pranešime dėl dviratės transporto priemonės nurodyta, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus 2026 m .birželio 22 d. surašytas tarnybinis pranešimas ir atlikta objektų apžiūrą įvardijant dviratę transporto priemonę - mikrojudrumo priemonę. Atlikus apžiūrą ir išsamesnę analizę į elektrinę mikrojudumo priemonę (arba į motorinį dviratį) savo konstrukcija panaši transporto priemonė, kuri viršija minėtas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė (arba motorinis dviratis). Todėl taisoma klaida ir anksčiau įvardinta mikrojudrumo priemonė įvardijama kaip dviratė transporto priemonė. Taip pat 2026 m. birželio 23 d. liudytojo apklausos metu A. E. patvirtino, kad transporto priemonės daiktinė turėjo atsirakinti raktais kurie buvo prie transporto priemonės. Jeigu to padaryti nebuvo galima, vadinasi spyna užsikirtusi ir dokumentų paimti nėra galimybės (b. l. 34–35).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija ir prie jos pridėtu policijos pareigūnų turimų kūno kamerų vaizdo įrašu (b. l. 12).

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...>, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. E. parodymai duoti teisme, jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. E. parodymai duoti teisme, jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad A. E. nustatyti neblaivumo požymiai, pirmo tikrinimo metu 13 val. 20 min. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, antru 13 val. 44 min. – 3,24 promilių neblaivumas bei kiti anksčiau aptarti byloje esantys duomenys, neginčijamai patvirtina, kad A. E. 2026 m. birželio 17 d. apie 13 val. 15 min., adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę dviratę transporto priemonę, VIN numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu, A. E. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę būdamas neblaivus vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo. A. E. padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. E. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), teistumui išnykus (b. l. 48–58), 5 metų laikotarpiu baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam, baudų nėra sumokėjęs (b. l. 59–67), nedirba (b. l. 68), turi negalią. Nagrinėjamu atveju A. E. nustatytas neblaivumas – 2,95 promilės, kuris ženkliai viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės). Šios aplinkybės rodo, kad A. E. sėdo už vairo neblaivus, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. A. E. elgesys, sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam, rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, t. y. A. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl laikomas neteistu, už vairavimą neblaiviam baustas administracine tvarka, turi rimtų sveikatos problemų, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti A. E. paskyrus trumpalaikį laisvės atėmimą, t. y. areštą. Bausmės trukmė, atsižvelgus į aptartus kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, nustatytina BK 49 straipsnio 3 dalyje už padarytą nusikaltimą numatyta maksimalaus dydžio bausmė – 90 parų areštas.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo/arešto bausmės atlikimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog A. E. nuo proceso pradžios pripažino kaltę ir kritiškai vertino savo elgesį, nesistengė išvengti atsakomybės, turi negalią. Teismas konstatuoja, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau nustatant pareigas, kurios darytų teigiamą poveikį kaltinamajam. Teismas sprendžia, jog arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devynių) mėnesių terminui, įpareigojant A. E. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalies 7, 8, 10 punktai).

Dėl sulaikymo laiko įskaitymo

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. E. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. birželio 17 d. 13.44 val. iki 2026 m. birželio 18 d. 10.32 val. (1 para), ir laikytina, kad A. E. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą (b. l. 8–53, 56–58).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. E. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,95 promilių girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais A. E. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju A. E. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog A. E., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam prokuroro prašomam terminui – 3 metams naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bus proporcinga girtumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms priemonė. Skirti trumpesnį terminą teismas neturi teisinio pagrindo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme.

BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Motorinė dviratė transporto priemonė yra tyčinės transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga poveikio priemonė. Tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Kadangi, A. E. vairuota motorinė dviratė transporto priemonė – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, ji privalo būti konfiskuota.

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Visų pirma, pažymėtina, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne nubausti kaltininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016, 61 punkto 10 papunktis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2021 m. balandžio 27 d. Nr. 2K-107-976/2021, 12 p., 2021 m. balandžio 20 d. Nr. 2K-91-303/2021). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes.

Šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo A. E. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Taip pat šioje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad motorinė dviratė transporto priemonė, VIN numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o A. E.. Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. E., transporto priemonę pasiėmė neatsiklausęs tėvo (A. E.), jo tada namuose nebuvo. Pasiėmė ir išvažiavo. A. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priklauso jam, pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirko iš žmogaus už 750 Eur, tik nespėjo šios transporto priemonės priregistruoti. Transporto priemone naudodavosi tik jis vienas. Jam nebuvo žinoma, kad sūnus važiavo su jo transporto priemone, kaimynas pranešė. A. E. posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis užtikrins, jog sūnus, būdamas neblaivus, nevairuotų transporto priemonės, jog rakteliai bus pas jį, nebus padėti atvirai. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. E., transporto priemonės savininkas, neleido ir nežinojo, kad tas turtas (motorinė dviratė transporto priemonė) bus naudojama nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. E. konfiskuotina motorinės dviratės transporto priemonės, VIN numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 750 Eur, kuri nustatyta pagal A. E. nurodytą įsigijimo transporto priemonės pinigų sumą, ir kurios kaltinamasis neginčijo, t. y. sutiko su nustatyta transporto priemonės verte.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2026-07552 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 50,00 Eur, priteisimo iš kaltinamojo A. E. (b. l. 123–126).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

transporto priemonės instrukcija, saugoma prie bylos galinio viršelio prisegtame voke, grąžintina A. E..

motorinė dviratė transporto priemonė, VIN numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, su pulteliu, saugoma policijos automobilių saugojimo aikštelėje, esančią adresu Malavėnų g. 8, Ginkūnai, Šiaulių r., grąžintina A. E..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. E. nustatyti sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką A. E. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. birželio 17 d. 13.44 val. iki 2026 m. birželio 18 d. 10.32 val. (1 parą), ir laikyti, kad A. E. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7, 8, 10 punktais, A. E. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, nustatant A. E. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. E. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, A. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti motorinės dviratės transporto priemonės, VIN numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

A. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam A. E. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) transporto priemonės instrukciją, saugomą prie bylos galinio viršelio prisegtame voke, grąžinti A. E..

2) motorinę dviratę transporto priemonę, VIN numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, su pulteliu, saugomą policijos automobilių saugojimo aikštelėje, esančią adresu Malavėnų g. 8, Ginkūnai, Šiaulių r., grąžinti A. E..

Išaiškinti A. E., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.