Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-388-1079/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17987-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8 (S)

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoja,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2026 m. birželio 6 d., apie 18 val. 34 min., ties adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), vairavo jai nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t.y. 2026 m. birželio 6 d. 18.34 val. alkotesteriu „ALCOTEST 6810“ Nr. ARFM - 0235 nustatytas 1,67 promilių neblaivumas.

S. S. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad padarė didelę klaidą ir dėl to labai save kaltina ir gailisi. Išgėrė šampano dvi taures ir neužilgo važiavo. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Transporto priemones vairuoja 8 metus. Automobilis priklauso jai. Augina nepilnametę dukrą, kuriai 17 metų. Pareigūnai sustabdė netoli namų, išvažiavusią iš namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kažkada yra buvusi bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. J. S. yra jos tėtis, artimas šeimos narys. Su juo jau daug kalbėjosi, jis aiškino man, bandė paaiškinti, kad suprastų kokią klaidą, kokį blogą dalyką padarė. Žino, kad prarado tėčio pasitikėjimą. Problemų su alkoholio vartojimu neturi. Tiesiog dėl rūpesčių tą dieną vartojo, darbas, dukra, kuri sugalvojo į Palangą dirbti važiuoti, tai važinėjimai, darbo ieškojimai, mokyklos egzaminai, tai viskas viename, bet alkoholiu tikrai nepiktnaudžiauja. Mašina buvo pagrindinė transporto priemonė, nes gyvena miesto pakraštyje, tai dukrą nuvežti reikėdavo, pas mamą nuvažiuoti. Turi neįgalią mamą, kuri netoli gyvena, todėl dažnai pas ją lankosi ir padeda prižiūrėti. Atstumas iki namų keli kilometrai, viešasis transportas ten nevažiuoja. Tėvai į šitą įvykį reagavo skaudžiai, nesitikėjo tokio dalyko, visada pasitikėjo ja, todėl dabar labai pyko.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. S. nurodė, kad su dukra gerai sutaria. Ji kaip vaikas yra patikimas, kai prašoma, padaro. Mama yra neįgali, dukra visada padeda. Visais klausimais sutaria gerai, visada bendrauja. Po įvykio buvo rimtas pokalbis, ji supranta ką blogai padarė, gailisi. Bendrauja su dukra kiekvieną dieną. Pats vairuoja 35 metus, yra senatvės pensininkas, bet vis dar dirba, nes neišgyvena – žmona yra neįgali daug metų, o jo pensija buvo paskaičiuota maža. Reikia daug išlaidų - žmoną vežioti po gydymo įstaigas, vaistai, todėl yra priverstas dar dirbti. Nėra buvęs teistas, nėra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Supranta, kokią atsakomybę prisiima. Yra artimi su dukra, todėl patvirtina, kad ji nepiktnaudžiauja alkoholiu. Niekada neišgėrinėdavo, tai nustebo, kaip čia taip įvyko. Šiuo metu dukra labai pasitiki, ji visada padeda prižiūrėti neįgalią mamą.

Kaltinamosios S. S. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2026 m. birželio 6 d. 19.05 val. registruotu pranešimu ROIK Nr. 0126000338645, dėl girto vairuotojo, automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10);

2026 m. birželio 6 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio rezultatais, kur užfiksuota, kad pirmu tikrinimu 18.34 val. S. S. nustatytas – 1,67 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 18.55 val. – 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 18-19, 28);

2026 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, esantis automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis (b.l. 20-27);

2026 m. birželio 6 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte nurodyta, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Beržyno g. 10, Krucių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r. (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą S. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji 2026 m. birželio 6 d., apie 18 val. 34 min., ties adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), vairavo jai nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivi, kai nustatytas 1,67 promilių neblaivumasvirtina pačios kaltinamosios parodymai teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. S. S. du kartus buvo tikrinama alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu S. S. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamoji jai nustatyto neblaivumo neginčijo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėjas ir laiduotojas prašė atleisti kaltinamąją S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojo J. S. 2026 m. birželio 26 d. prašymas atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 98-99).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamoji S. S. yra kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamosios tėvo prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. S. S. neteista (b. l. 38), teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie S. S. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus, ji administracine tvarka per pastaruosius 5 metus tik vieną kartą bausta 2025 m. liepos 29 d., paskirta bauda sumokėta, nuobauda galiojanti (b. l. 40), žala nusikalstama veika nepadaryta. Kaltinamoji dirba, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 115). Teismo vertinimu, kaltinamoji nėra pavojinga visuomenei, padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą J. S. yra kaltinamosios tėvas. J. S. yra neteistas (b. l. 124), administracine tvarka nebaustas (b. l. 126), jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 114), yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gauna pensiją (b. l. 104). Su kaltinamąja palaiko artimą ryšį, kasdien bendrauja, bendrai rūpinasi neįgalia kaltinamosios mama, todėl jis gali daryti teigiamą įtaką S. S. elgesiui. Iš J. S. paaiškinimų teisme matyti, kad su kaltinamąja bendravo apie padarytą nusikalstamą veiką, padarytą nusikaltimą vertina kritiškai, tačiau pasitiki kaltinamąja ir mano, kad daugiau nusikalstamų veikų ji nedarys, taip pat matyti, kad jis supranta savo kaip galimo laiduotojo pareigas ir atsakomybę. J. S. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką S. S. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, atsižvelgiant į laiduotojo turtinę padėtį, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajai pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jai kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji S. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog S. S. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, nustatytas neblaivumas nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, administracine tvarka bausta tik vieną kartą už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Byloje nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad S. S. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatyme nustatytam terminui – 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 7 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota kaltinamosios vardu (b. l. 30). Automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes be jo S. S. nebūtų galėjusi padaryti šios nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai S. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 68-71; 72-75).

Byloje gauta 2026 m. birželio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-06978, kurioje nurodyta, kad už advokato Algimanto Ruginio kaltinamajai S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 87,50 Eur išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko ginti advokatą Algimantą Ruginį, tačiau gynėjas nebuvo paskirtas ginti kaltinamosios nei prokuroro nutarimu, nei teismo nutartimi, nes kaltinamoji sudarė susitarimą teikti teisines paslaugas su advokatu Remigijumi Žiubiku, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2026 m. birželio 6 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Beržyno g. 10, Krucių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r. (b. l. 29), kartu su užvedimo rakteliu teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas, kitų proceso išlaidų nėra.

S. S. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8–9 dalys).

S. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

S. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo J. S. atsakomybei vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. birželio 7 d.;

– konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti S. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui J. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.