Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-402-1079/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19860-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8 (S)

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), vyr. specialiste, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. 2026 m. birželio 21 d., apie 13 val. 45 min., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2026 m. birželio 21 d. 14.46 val. alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ Nr. ARJK-0148 nustatytas 3,50 promilių neblaivumas.

J. Š. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad negali pasakyti, kodėl taip pasielgė. Vairavo būdama neblaivi ir suprato, kad yra neblaivi, bet nesitikėjo, kad neblaivumo rezultatas bus toks didelis. Iki tol niekada nėra vairavusi neblaivi. Iš vakaro ir ryte buvo vartojusi alkoholį. Ryte, pradžioje, net negalvojo niekur važiuoti, nes išgėrė alaus. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Atsistumdama atgal, tikriausiai, įvažiavo į tą automobilį, bet to nepajuto. Buvo sustabdyta po pirmos valandos, bet alkoholį gėrė dar ryte tą pačią dieną. Savijauta buvo tokia, kad gali vairuoti, todėl papildomai pati dėl alkoholio nesitikrino. D. P. yra jos sesuo, gali daryti stiprų poveikį, kad daugiau nedarytų tokių nusikalstamų veikų. Sesuo jai daug kur gyvenime vadovauja, net tą pačią specialybę pasirinko jos patarta. Seseriai tapo žinoma apie įvykį, paskambino jai kai išleido iš areštinės. Sesuo buvo šoke. Dažnai skambinasi, beveik kiekvieną dieną, nuo senų laikų tradicija. Tikriausiai nėra, kad per mėnesį kartą neatvažiuotų į (duomenys neskelbtini), Vilniuje susitinka, į Kauną ji nuvažiuoja. Patvirtina, kad teista nėra, baudą yra gavusi tik už parkavimą, kuri yra sumokėta. Vairuotas automobilis priklauso jai. Įprastai nepiktnaudžiauja alkoholiu ir priklausomybės alkoholiui neturi. Pas gydytoją nuėjo dėl nemigos, bet gali susitvarkyti su alkoholio vartojimu pati. Jei sesuo bus patvirtinta kaip laiduotoja, tai negali pavesti sesers, nes be dukros neturi artimesnio žmogaus už ją.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. P. nurodė, kad prašymą teismui teikė, nes sesę pažįsta kaip visuomet atsakingą. Tarp jų yra 10 metų skirtumas, tikrai visuomet ją vos ne kaip savo vaiku laikė, nes tikrai vos neužaugino. todėl gali prisiimti atsakomybę už ją. Ji visuomet klausydavo ir jos visuomet susisiekdavo, bendrauja kiekvieną dieną. Neįsivaizduoja, kodėl čia įvyko tas įvykis. Kai pasakė, kad avariją padarė girta, tai buvo tikrai šokas, žodžių tikrai negailėjo, nes išvis šeimoje netoleruoja tokių dalykų. Su kaltinamąja yra labai artimos, todėl mano, kad jos žodis tikrai lems įtaką. Susitinka palyginti dažnai, todėl tikrai labai artimas ryšys yra. Nurodė, kad dirba, nėra buvusi teista ar bausta administracine tvarka, nėra abstinentė, bet priklausomybės alkoholiui tikrai neturi. Mano, kad sesuo per metus laiko tikrai nepaves jos kaip laiduotojos. Ji padarė išvadas iš to, pergyveno, iš pradžių teko ją raminti, bet paskui ir pyktis paėmė, bet ji padarė išvadas.

Kaltinamosios J. Š. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2026 m. birželio 21 d. 13.39 val. registruotu ROIK Nr. 0126000372530 pranešimu, kad prie parduotuvės, prie įėjimo stovintį pranešėjo automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kurį vairavo moteris ir nuvažiavo link bažnyčios. Papildomai informavo, kad ką tik matė kaip tas pats automobilis grįžo ir nuvažiavo dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini) pusės (b. l. 9);

2026 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad pirmu tikrinimu 14.26 val. J. Š. nustatytas – 3,56 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 14.46 val. – 3,50 promilių neblaivumas (b. l. 29-31);

liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2026 m. birželio 21 d. apie 13 val. 30 min. automobiliu Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė dešinėje kelio pusėje prie parduotuvės įėjimo, priešais tamsios spalvos Subaru markės automobilį, kurio valstybinio numerio skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje pasiėmęs ledų atėjo prie kasos atsiskaityti už prekes. Prie kasų stovėjo jauno amžiaus vyriškis su moterimi, kurie atsiskaitė ir išėjo į lauką. Paskui prie kasų ėjo priešais jį stovėjusi moteriškė, kuri buvo šviesios spalvos banguotų plaukų iki pečių, buvo vidutinio kūno sudėjimo. Moteriškė prie kasų svirduliavo, buvo atsirėmusi, sunkiai vaikščiojo, todėl įtarė, kad ji akivaizdžiai neblaivi. Ji susimokėjo už prekes ir išėjo. Tada jis ėjo mokėtis už savo prekes, paprašė, kad kasininkė dar atneštų dėžę, į kurią galėtų susidėti savo prekes. Po kelių minčių, kai atsiskaitinėjo į parduotuvė įbėgo prieš tai buvęs jaunas vyriškis, kuris paklausė, ar jo automobilis Škoda, nes į jį įvažiavo. Jis tada išbėgo į lauką ir pastebėjo, kad jo automobilis yra apgadintas, t. y. įstumtos priekinės grotelės, apgadintas valstybinio numerio rėmelis. Jaunas vyriškis pasakė, kad matė, jog prieš tai parduotuvėje buvusi šviesių spalvų moteriškė įsėdo į tamsios spalvos automobilį Subaru Forester ir stumdamasi atbuline eiga kliudė jo automobilį. Taip pat vyriškis nurodė, jog šaukė Subaru automobilį vairavusiai moteriai, kad sustotų, nes padarė eismo įvykį, tačiau moteris nereagavo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Jis laukdamas pareigūnų lauke prie parduotuvės pastebėjo, kad nuo bažnyčios pusės parvažiuoja tas pats Subaru markės automobilis, kurį vairavo iki pečių kirptų, šviesios spalvos, banguotų plaukų moteris. Subaru markės automobilio vairuotoja nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Apie tai vėl pranešė policijai, kad žinotų kryptį, link kur nuvažiavo. Jo automobilis nėra draustas kasko draudimu. Eismo įvykio metu nesusižalojo. Po eismo įvykio apgadintas jam priklausantis automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Padaryta neturtinė ir turtinė žala, kurią vertina 270 eurų, tačiau tikslesnę žalą pateiks tyrimo eigoje (b. l. 40-42);

2026 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Mažeikių rajonas, (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės stovi pilkos spalvos automobilis Škoda Superb, pažymėtas valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobiliui Škoda priekyje apgadintas valstybinio numerio rėmelis, žemiau valstybinio numerio bamperyje apgadintos juodos spalvos grotelės. Automobilio Škoda priekyje, ties dešiniu priekiniu žibintu netoliese ant žemės juodos spalvos plastikinė siaura pailga detalė (b. l. 19-25);

2026 m. birželio 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Mažeikių rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas, kelyje (duomenys neskelbtini) 10 kilometras, šalikelėje juodos spalvos automobilis Subaru, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-18);

2026 m. birželio 21 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Beržyno g. 10, Krucių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r. (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji 2026 m. birželio 21 d., apie 13.45 val., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 3,50 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. J. Š. du kartus buvo tikrinama alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti (b. l. 32), todėl pagrindo abejoti nustatytu J. Š. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamoji jai nustatyto neblaivumo neginčijo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėjas ir laiduotoja prašė atleisti kaltinamąją J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojos D. P. 2026 m. birželio 25 d. prašymas atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 115).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamoji J. Š. yra kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamosios sesers prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. J. Š. neteista (b. l. 43-44), teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie J. Š. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus, ji administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2025 m. sausio 22 d., paskirta bauda sumokėta, nuobauda negalioja (b. l. 45-47). Kaltinamoji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 116). Teismo vertinimu, kaltinamoji nėra pavojinga visuomenei, padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta.

Būti laiduotoju byloje prašymą pateikusi D. P. yra kaltinamosios sesuo. Ji neteista (b. l. 122), administracine tvarka nebausta (b. l. 124), dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 108). Su kaltinamąja ją sieja artimas seseriškas ryšys, nuolat bendrauja ir dažnai susitinka, todėl ji gali daryti teigiamą įtaką J. Š. elgesiui. Iš D. P. paaiškinimų teisme matyti, kad su kaltinamąja bendravo apie padarytą nusikalstamą veiką, padarytą nusikaltimą vertina kritiškai, tačiau pasitiki kaltinamąja ir mano, kad daugiau nusikalstamų veikų ji nedarys, taip pat matyti, kad ji supranta savo kaip galimos laiduotojos pareigas ir atsakomybę. D. P. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką J. Š. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajai pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jai kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji J. Š. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, buvo nustatytas 3,50 promilių neblaivumas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog J. Š. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, administracine tvarka ji nebausta. Byloje nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad J. Š. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones didesniam negu minimaliam įstatyme nustatytam terminui – 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 22 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota kaltinamosios vardu, todėl laikomas jos asmenine nuosavybe. Automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes be jo J. Š. nebūtų galėjusi padaryti šios nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai J. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 75-76; 77-80; 81-83).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. birželio 29 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2026-07265, kurioje nurodoma, kad už advokatės Kristinos Adomavičienės kaltinamajai teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 89,58 Eur išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji dirba, gauna pajamas nepilnamečių išlaikomų asmenų neturi, taigi turi finansines galimybes sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios visa apimti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2026 m. birželio 21 d. nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Beržyno g. 10, Krucių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r. (b. l. 28), kartu su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2026 m. birželio 22 d. nutarimu pritaikius kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – paimtas J. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-84), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB Regitra (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

J. Š. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8–9 dalys).

J. Š. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

J. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos D. P. atsakomybei vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. birželio 22 d.;

– konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą J. Š. vardu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– J. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB Regitra.

Priteisti iš J. Š., valstybės naudai 89,58 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 58 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamosios advokatės dalyvavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-402-1079/2026.

Išaiškinti J. Š., kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (2222), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti J. Š., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. Š., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai D. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.