Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-378-1079/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17221-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8 (S)

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti MB (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. 2026 m. birželio 1 d., apie 00.34 val., Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – Opel Mokka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2026 m. birželio 1 d. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0095 (patikros sertifikato Nr. 2431670) nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.

M. R. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną išgėrė alaus ir sugalvojo važiuoti pas draugą. Išsukdama iš kiemo kliudė šalikėlyje stovėjusį automobilį. Toje pačioje šalikėlyje, tik kitoje pusėje, pastatė savo automobilį ir grįžo namo. Žinojo, kad negali vairuoti išgėrusi alkoholio, net negali paaiškinti, kodėl vairavo. Kaip išgėrusi tiek alaus, negalvojo, kad galėtų tiek įpūsti. Maždaug po valandos nustatinėjo pareigūnai neblaivumą, su kurio rezultatais sutinka. Tuo metu nepagalvojo pranešti policijai, kad atsitrenkė į kitą automobilį, tuo momentu tiesiog taip „išėjo“. Automobilis priklauso jai pačiai, yra jos nuosavybė. Šiuo metu dirba tik sezoninį darbą, anksčiau dirbo kitur. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, priklausomybės nėra, su alkoholio vartojimu susitvarko pati, todėl įpareigojimų skirti nereikia. M. O. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 4 metus. Jis yra griežtesnis, todėl ji atsižvelgia į jo nuomonę. Šiuo metu gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Administracine tvarka yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo metu nebesilanko Mažeikių psichikos sveikatos centre gal pusmetį, nes nebėra tokio poreikio, nesigydo ir nevartoja vaistų. Kai draugas sužinojo apie įvykį, jis supyko, pasmerkė tokį jos poelgį, nesitikėjo, kad galėtų šitaip pasielgti. Anksčiau nėra buvusi nieko panašaus padariusi ir labai gailisi. Finansinių įsipareigojimų neturi, atlyginimas yra minimalus darbo užmokestis, papildomai gauna vaiko išlaikymą. Ateityje planuoja nepiktnaudžiauti ir apskritai nevartoti alkoholio.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju M. O. nurodė, kad teismui prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teikė, nes M. pažįsta kaip gerą žmogų. Nesitikėjo, kad ji galėtų taip pasielgti, todėl labai blogai vertino jos tokį poelgį. Per ketverius metus nieko panašaus nėra buvę ir net nebūtų pagalvojęs, kad taip galėtų būti. Gali M. rodyti gerą pavyzdį, padėti gerais patarimais ir daug bendrauti. Yra statybininkas, bet šiuo metu gydosi patirtą traumą, todėl nuo vasario mėnesio laikinai nedirba. Apie įvykį sužinojo iš kaltinamosios tėvų. M. tikrai neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Dažniausiai visą laisvą laiką, kai jo yra, praleidžia kažkur važiuodami, kažką žiūrėdami, be jokio alkoholio. Jei atsiranda dar laisvesnio laiko, tai M. važiuoja į gyvūnų prieglaudą, nes ji yra savanorė ir ten būna. Su ja buvo pokalbis po įvykio, nes važiavo į Šiaulius jos parsivežti. Teistas nėra, vieną kartą yra baustas administracine tvarka, bet paskirtą baudą sumokėjo. Vairuoti gali ir galės nuvežti M. R. į darbą. Kartu augina M. sūnų, prisideda prie jo išlaikymo, vedą bendrą ūkį ir visus finansus laiko bendrai.

Kaltinamosios M. R. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2026 m. birželio 1 d. Telšių AVPK Mažeikių r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17221- 26 M. R. atžvilgiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1);

2026 m. birželio 1 d. informaciniu pranešimus ROIK Nr. 0126000324972, kad prieš 3 min. daugiabučio namo kieme automobilis atsitrenkė į stovinčią mašiną, sidabrinės spalvos, ir pasišalino. Galimai pasistatė prie priešingo įvažiavimo nei turgus, galimai vairuotojas dar vietoje (b. 1. 9);

2026 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. birželio 1 d. 00.34 val. dirbant gavo pranešimą, kad Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prieš 3 min. daugiabučio namo kieme nežinomas automobilis atsitrenkė į stovintį kitą automobilį, kuris yra sidabrinės spalvos, ir pasišalino. Galimai pasistatė prie priešingo įvažiavimo nei turgus, galimai vairuotojas dar vietoje. Atvykus į įvykio vietą Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo apgadintą automobilį RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad yra apgadinta automobilio galinė kairė pusė, matėsi ant grindinio likusios kito automobilio detalės ir šukės. Pavažiavę šiek tiek į priekį šalia to paties pastato, važiuojamosios Mažeikių miesto, (duomenys neskelbtini) kelkraščio pusėje, pastebėjo dar vieną apgadintą automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadinta priekinė dešinės pusės dalis. Patikrinus, kam priklauso automobilis OPEL, nustatė, kad savininkė yra M. R. Nuėjus į jos namus, iš pradžių buto durų niekas nedarė, nors bute garsiai lojo šunys. Pabandė mobiliuoju telefonu paskambinti M. R. ir išgirdo bute skambantį jos mobilųjį telefoną. Tada garsiai pasakė, kad žino, kad ji yra bute ir paprašė atidaryti duris. Tada moteris duris atidarė ir jie pateko į butą. Akivaizdžiai matėsi, kad moteris neblaivi. Aiškinantis įvykio aplinkybes moteris pripažino, kad ji vairavo automobilį. Pasak jos, automobilis buvo Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) pastato kieme ir ji norėjo jį perstatyti šalia pastato, ant (duomenys neskelbtini) gatvės. Paklausus, ar moteris yra vartojusi alkoholio, ji nurodė, kad yra išgėrusi 4-urias ar 5-enkias skardines alaus prieš valandą arba pusantros valandos. Patikrinus moters blaivumą (alkotesteriu ALCOTEST 7510, Nr. ARRK- 0095, patikros sertifikato Nr. 2431670, patikra galioja iki 2026 m. birželio 21 d.), pirmuoju pūtimu jai buvo nustatytas vidutinis 1,79 prom. girtumas. Po to praėjus atitinkamam laikui buvo atliktas antrasis girtumo patikrinimas, kurio metu jai buvo nustatytas vidutinis 1,82 prom. girtumas. Aiškindamiesi eismo įvykio aplinkybes nustatė, kad 2026 m. birželio 1 d. apie 00:33 val. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), M. R. vairuodama automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčio automobilio RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Po to, nepranešusi policijai apie įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais vairuotoja pažeidė kelių eismo taisyklių 9-o, 14-o, 222-o ir 127-o punktų reikalavimus. Eismo įvykis, kurio ROIK Nr. 07-26-9657720, įformintas. Kadangi M. R. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurio ROIK Nr. 01-1-17221-26. Dėl šio įvykio bandė susisiekti su pranešėju, nes dėl šio įvykio norėjo jį apklausti. Mobiliuoju telefonu susisiekus su pranešėju, jis nurodė, kad šiuo metu parodymų duoti negali, nes jau miega, tačiau papasakojo, kad miegodamas namuose tiesiog išgirdo smūgio garsą. Tada nuėjo į savo namų balkoną ir pastebėjo eismo įvykį, kurio vienas automobilis bandė išvažiuoti ir šalinosi iš eismo įvykio vietos (b. l. 32-34);

2026 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad 2026 m. birželio 1 d. 00.59 val. alkoholio kiekio matuokliu, pirmu patikrinimu, M. R. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 01.21 val. – 1,82 promilių neblaivumas (b. l. 7, 28);

2026 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kelio automobilis RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas. Prie automobilio galinės dalies ties galiniu sparnu ant žemės yra juodos bei baltos spalvos išmėtytų plastmasinių automobilių detalių. Apžiūrint automobilį nustatyta, kad yra apgadintas galinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas bei bagažinės dangtis. Nuėjus gatve per šešis automobilius link (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos matomas pastatytas OPEL markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam yra apgadintas priekinis bamperis, priekines dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas bei dešinės pusės priekinis sparnas (b. l. 16-27);

2026 m. birželio 1 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte nurodyta, kad automobilis Opel Mokka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Beržyno g. 10, Krucių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r. (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą M. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji 2026 m. birželio 1 d., apie 00.34 val., Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - Opel Mokka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2026 m. birželio 1 d. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0095 (patikros sertifikato Nr. 2431670) nustatytas 1,79 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. M. R. du kartus buvo tikrinama alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti (b. l. 8), todėl pagrindo abejoti nustatytu M. R. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamoji jai nustatyto neblaivumo neginčijo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėjas ir laiduotojas prašė atleisti kaltinamąją M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojo M. O. 2026 m. birželio 3 d. prašymas atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 127).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamoji M. R. yra kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamosios sugyventinio prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. M. R. neteista (b. l. 44), teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie M. R. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus, ji administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2025 m. liepos 20 d., paskirta bauda sumokėta, nuobauda galiojanti (b. l. 46-62), žala nusikalstama veika nepadaryta. Kaltinamoji dirba, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 130), augina mažametį vaiką. Teismo vertinimu, kaltinamoji nėra pavojinga visuomenei, padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą M. O. yra kaltinamosios sugyventinis. M. O. yra neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2025 m. rugsėjo 23 d. už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, tačiau baustumas šio nuosprendžio priėmimo dieną nėra išnykęs, jis dirba individualios veiklos pagrindu, tačiau šiuo metu yra laikinai nedarbingas dėl darbe nutikusio nelaimingo atsikimo metu patirtos traumos. Su kaltinamąja kartu gyvena daugiau kaip ketverius metus, veda bendrą ūkį, todėl jis gali daryti teigiamą įtaką M. R. elgesiui. Iš M. O. paaiškinimų teisme matyti, kad su kaltinamąja bendravo apie padarytą nusikalstamą veiką, padarytą nusikaltimą vertina kritiškai, tačiau pasitiki kaltinamąja ir mano, kad daugiau nusikalstamų veikų ji nedarys, taip pat matyti, kad jis supranta savo kaip galimo laiduotojo pareigas ir atsakomybę. M. O. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką M. R. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, atsižvelgiant į nedideles gaunamas pajamas ir laiduotojo nedarbingumą, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajai pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jai kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji M. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog M. R. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, administracine tvarka bausta tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad M. R. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatyme nustatytam terminui – 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 1 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė Opel Mokka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota kaltinamosios vardu, todėl laikomas jos asmenine nuosavybe. Automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes be jo M. R. nebūtų galėjusi padaryti šios nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės Opel Mokka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai M. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 89-92; 93-96; 97-102).

Nagrinėjant bylą kaltinamajai M. R. ginti paskirtas advokatas Algimantas Ruginis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-06818, iš kurios matyti, kad už M. R. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 175,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad neseniai pradėjo dirbi, taip pat augina mažametį vaiką, taip pat į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, šios išlaidos iš jos nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2026 m. birželio 1 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu automobilis Opel Mokka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas ir nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Beržyno g. 10, Krucių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r. (b. l. 29), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2026 m. birželio 1 d. nutarimu pritaikius kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – paimtas M. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 97-102), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB Regitra (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

M. R. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8–9 dalys).

M. R. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

M. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo M. O. atsakomybei vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. birželio 1 d.;

– konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Opel Mokka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį Opel Mokka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

– M. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB Regitra.

Išaiškinti M. R., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. R., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui M. O., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.