Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-377-1079/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17199-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8 (S)

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026 metų gegužės 31 d., apie 19.37 val., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), ties namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2026 mm. gegužės 31 d. 19.55 val. alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ (patikros Nr. 2431000) nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. Ž. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir nurodė, jog tą dieną pridavė laivą – tai yra didelis įvykis. Dirba Klaipėdoje, todėl įvykio metu grįžo namo savaitgaliui. Dieną prieš tai, šeštadienį, vartojo stiprų alkoholį. Kol vairavo, nesijautė pasekmės, kad dar yra alkoholio kraujyje, nes savijauta buvo gera, koordinacija nesutrikusi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Vairavo būdamas neblaivus, nes norėjo parsivežti draugę iš šašlykinės, įvykio dieną vartojo alkoholį per pietus. Nurodė, kas sutinka su nustatytu neblaivumu. Susimaišė atsakydamas pareigūnams, kad važiuoja iš Klaipėdos, nes stresas buvo, be to, pareigūnai paklausė, kur dirba ir t.t. Automobilis priklauso jam. Su sugyventine D. J. gyvena kartu virš metų, todėl ji gali daryti gerą įtaką, kad nedarytų nusikalstamų veikų. Su ja gyvena kaip šeima, tik tiek, kad ne santuokoje. Pajamos yra svyruojančios, priklauso nuo išdirbtų valandų, bet vidutiniškai apie 2000 eurų. Neturi priklausomybės alkoholiui, o dabar nusprendė nebevartoti visai, todėl nėra reikalinga kažkokia pašalinė įtaka, kad pagelbėtų. Darbo funkcijų atlikimui transporto priemonė reikalinga atvykimui, išvykimui iš darbo, nes dirba kitame mieste. Kai dirba užsienyje, yra atsakingas už medžiagų tiekimą, todėl teisė vairuoti yra reikalinga.

Liudytoja apklausta D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad prašymą dėl A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo jos atsakomybėn teikia į bylą todėl, kad nori jam padėti. Tą dieną buvo susitikusi su draugėmis ir jam paskambino, kad jis parsivežtų. Nežinojo, net neįtarė, kad jis tą dieną buvo vartojęs alkoholio. Važiavo iš šašlykinės. Kadangi pati buvo truputį išgėrusi, tai atsisėdus į mašiną nepastebėjo, kad jis buvo vartojęs alkoholio. A. Ž. daryti įtaką gali bendravimu, pokalbiais, kad nebedarytų daugiau nusikalstamų veikų. Kai sustabdė policijos pareigūnai, ji sėdo į taksi ir parvažiavo namo. Ji pati vairuotojo teises turi, bet nevairuoja. Yra dirbanti, turi vieną nepilnametį vaiką, kiti vaikai pas buvusį vyrą Vilniuje gyvena. Iš viso turi keturis vaikus. Jeigu A. Ž. bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bus perduotas jos atsakomybėn, taikant užstatą, sumokės tokio dydžio užstatą, kokią sumą pasakys. Jos gaunamos pajamos yra apie 1000 eurų, taip pat gauna išlaikymą nepilnamečiam vaikui. A. Ž. poelgį, kad jis važiavo jos paimti, būdamas neblaivus, vertina blogai, jis labai blogai pasielgė, bet kad A. Ž. būtų linkęs vartoti labai stiprų alkoholį, tai tikrai ne, nes alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. Gali pats susitvarkyti ir nevartoti alkoholio, kažkokia pagalba nereikalinga. Po šio įvykio jau ir taip nevartoja alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2026 m. gegužės 31 d. informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0126000324482, kad kelyje važiuojant nuo Tirkšlių link Mažeikių važiuoja automobilis Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Sudarinėja avaringas situacijas. Nuo žiedo važiuoja link Mažeikių (b.l. 13);

2026 m. gegužės 31 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl informacinio pranešimo ir nustatyto neblaivaus vairuotojo (b. l. 15);

2026 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), stovintis lengvasis automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-36);

2026 m. gegužės 31 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad A. Ž. nustatytas neblaivumas pirmu tikrinimu 19.37 val. – 2,02 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 19.55 val. – 1,73 promilių neblaivumas. Su neblaivumo rezultatais sutiko (b. l. 17, 19-20);

2026 m. gegužės 21 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame nurodyta, jog automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Beržyno g. 10, Krucių k., Tirkšlių sen., Mažeikių r. (b. l. 37).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. Ž. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. A. Ž. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti (b. l. 18), todėl pagrindo abejoti nustatytu A. Ž. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamasis jam nustatyto neblaivumo neginčijo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, laiduotoja prašė atleisti kaltinamąjį A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojos D. J. 2026 m. birželio 4 d. prašymas atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis A. Ž. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo sugyventinės prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. A. Ž. neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie A. Ž. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus (b. l. 45-47), per penkerių metų laikotarpį nėra baustas administracine tvarka (b. l. 49-50). Kaltinamasis dirba (b. l. 51-52). Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą D. J. yra kaltinamojo sugyventinė. Ji neteista (b. l. 117), administracine tvarka nebausta (b. l. 119). Darbdavio charakterizuojama teigiamai. Su kaltinamuoju gyvena kaip šeima jau ilgiau kaip metus, veda bendrą ūkį, todėl manytina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką A. Ž. elgesiui. Iš D. J. paaiškinimų teisme matyti, kad gali daryti įtaką sugyventiniui, po įvykio daug kalbėjosi, aptarė nusikalstamos veikos pasekmes, skatina kaltinamąjį visai nebevartoti alkoholio. D. J. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką A. Ž. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant jį sugyventinės D. J. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei neatsakingą požiūrį į savo kaip vairuotojo pareigas, taip pat laiduotojos D. J. minėtas asmenines savybes ir jų turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis daugiau nedarytų tokių nusikalstamų veikų, skirtinas laidavimas su užstatu, kurį D. J. privalo sumokėti per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitus A. Ž. teigiamai charakterizuojančius duomenis, laiduotojos D. J. asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. Ž. Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Ž. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog A. Ž. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą. Vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nėra. Byloje nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad A. Ž. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 1 d., nuo dienos kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1-2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis patvirtinama, kad automobilis priklauso pačiam kaltinamajam, yra registruotas jo vardu (b. l. 38), jo priklausomybės byloje niekas neginčijo. Automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes be jo A. Ž. nebūtų galėjęs padaryti šios nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 83-86; 87-90; 91-96).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

priverstinai nuvežtas automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelėje, esančioje adresu Mažeikių r., Krucių k., bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

A. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

A. Ž. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8–9 dalys).

A. Ž. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

A. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, perduodant jį laiduotojos D. J. atsakomybei vienerių metų terminui ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti, kad laiduotoja D. J. privalo sumokėti 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatą per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, Nr. LT73 7300 0101 6210 0971, esančią Swedbank, AB.

Išaiškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą, nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 1 d.;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. Ž. vardu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su šio automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

A. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti A. Ž., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Ž., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai D. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.