Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-310-951/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-15
Bylos Nr.: 1A-310-951/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45249-2024-5
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Domeikienė, Ilona Jakubėnienė, Martynas Galvičius
Nuteistasis: D. Ž.
Prokuroras: Šaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-951/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45249-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1.2.; 1.2.23.1.1.; 1.2.23.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.7.6.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus ir Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,nuteistojo D. Ž. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. Ž. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti D. Ž. mobiliojo ryšio telefoną „Honor 90 Smart“, IMEI (duomenys neskelbtini).

Nuspręsta pripažinti D. Ž. recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

D. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data, laikas ir vieta nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 20,9638 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 2,2394 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ne mažiau kaip 2,4992 g psichotropinės medžiagos 2-MMC (-metilmetkatinono), kurias nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, iki 2024 m. lapkričio 27 d., apie 11.05 val. neteisėtai, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikė V. N. priklausančiose gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), kurių dalį pats suvartojo, po to kitą dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,2735 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 0,0287 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ne mažiau kaip 0,0010 g psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio 2024 m. lapkričio 26-27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, V. N. priklausančiose gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), perdavė neatlygintinai V. N., o likusią dalį, t. y. 20,6903 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), 2,1858 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, 2,4992 g psichotropinės medžiagos 2-MMC (-metilmetkatinono) nuo 2024 m. lapkričio 26-27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, iki 2024 m. lapkričio 27 d. 11.05 val. neteisėtai, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikė V. N. priklausančiose gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), bei 0,0249 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai laikė su savimi, savo dešinėje kojinėje iki tol, kol kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. prašo jo veiką kvalifikuoti teisingai. Neneigia, kad jis kratos metu surastas ir išimtas psichotropines medžiagas buvo įsigijęs savo vartojimui, nes nuo jų yra priklausomas, todėl mano, kad jo veika atitinka BK 259 straipsnį, šią veiką jis pripažįsta. Teigia, jog policijos tyrėja iš ankstesnių skaitmeninių anketų, iš konteksto išrinko žinutes ir taip surinko medžiagą, kuri atitiktų BK 260 straipsnį, tokiu būdu inkriminuodama kuo sunkesnę veiką. Nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstama veika buvo vykdoma tyčia, turint tikslą finansiškai praturtėti. Taip pat teigia, kad teismas jam paskyrė neadekvačią bausmę jo padarytai veikai. Nurodo, kad savo veiksmais nei visuomenei, nei kuriam nors asmeniui skaudžių pasekmių nepadarė. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi kratos metu pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas buvo įsigijęs savo reikmėms, taip pat prašo skirti jam adekvačią bausmę. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija teismo nustatytą jo neteisėtų veiksmų kvalifikaciją.

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas bei pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, bei prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, o tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, taip pat ir nuteistasis, teismui tik gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais bei dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, jog apeliantas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas manyti, kad teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių ar byloje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neišsamiai ištyrus byloje surinktus įrodymus, o teismo išvados padarytos remiantis prielaidomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų bei įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padarydamas išvadas dėl D. Ž. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BPK 20, 301 straipsnių nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad apeliacinį skundą nuteistasis grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išsakyti pirmosios instancijos teisme duodant parodymus pagal jam pareikštą kaltinimą, ir dėl kurių motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data, laikas ir vieta nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 20,9638 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 2,2394 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ne mažiau kaip 2,4992 g psichotropinės medžiagos 2-MMC (-metilmetkatinono), kurias nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. lapkričio 27 d., apie 11.05 val. neteisėtai, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikė gyvenamosiose patalpose, kurių dalį pats suvartojo, po to kitą dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,2735 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 0,0287 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ne mažiau kaip 0,0010 g psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio 2024 m. lapkričio 26-27 d. perdavė neatlygintinai V. N., o likusią dalį, t. y. 20,6903 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), 2,1858 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, 2,4992 g psichotropinės medžiagos 2-MMC (-metilmetkatinono) nuo 2024 m. lapkričio 26-27 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. 11.05 val. neteisėtai, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikė gyvenamosiose patalpose bei 0,0249 g psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai laikė su savimi, savo dešinėje kojinėje.

Nuteistasis pripažįsta, kad kratos metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam, teigia, kad šias medžiagas jis įsigijo savo reikmėms, o ne platinimui.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal teismų praktiką esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą veiką nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas, ar pardavimas ar kitoks narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimas. Tai yra subjektyvusis požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kurios nustatytos byloje esančiais įrodymais. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022, 2K-35-1214/2025).

Nors nuteistasis D. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 170-171), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 160-164), tiek ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jis kratos metu rastas medžiagas įsigijo savo reikmėms, nes nuo jų yra priklausomas, tačiau tokius nuteistojo parodymus paneigia 2024 m. lapkričio 27 d. atliktos nuteistojo medicininės apžiūros duomenys, iš kurių matyti, jog D. Ž. šlapime buvo rasta tik amfetaminų (t. 3, b. l. 147). Kai nuteistajam vartojant kanapes (antžemines dalis), jo šlapime turėjo būti rasta ir šių narkotinių medžiagų, kadangi marihuanos, kanabinoidų šlapime randama nuo 2 iki 7 dienų (vienkartinio vartojimo atveju) arba nuo 1 iki 2 mėnesių ar ilgiau (ilgalaikis, lėtinis vartojimas) (internetinė prieiga: https://www.anteja.lt/atrankinis-narkotiniu-medziagu-nustatymas-slapime-10-grupiu-drug-test-report-in-urine-10-groups). Taigi, šios paminėtos aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus, jog jis vartoja kanapes ar 2-MMC (2-metilmetkatinoną).

Be to, iš 2024 m. lapkričio 27 d. kratos protokolo matyti, kad nuteistojo D. Ž. gyvenamosiose patalpose buvo rasta trijų skirtingų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų: kanapių (antžeminių dalių), amfetamino ir 2-MMC (2-metilmetkatinono), šios medžiagos buvo supakuotos dozėmis: kanapės (antžeminės dalys) buvo supakuotos į 16 plastikinių maišelių ir į 2 folijos rutuliukus, amfetaminas buvo supakuotas į 34 plastikinius maišelius, o 2-MMC (2-metilmetkatinonas) buvo supakuotas į 2 plastikinius maišelius (t. 1, b. l. 95-133). Taip pat iš kratos protokolo matyti, kad šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos skirtingose kambario vietose: šaldytuve, spintos stalčiuje, pagalvės užvalkalo viduje, o vienas pakelis - D. Ž. kojinėje. 2025 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3358(24) nurodyta, kad narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bendra masė – 20,9638 g; psichotropinės medžiagos – amfetamino bendra masė – 20,9713 g, gryno amfetamino (bazės formoje) – 2,2394 g; psichotropinės medžiagos – 2-MMC (2-metilmetkatinono) kristalinėje medžiagoje, kurios masė – 2,7820 g, yra 2,1978 g gryno 2-MMC (2-metilmetkatinono), kristaliniuose milteliuose, kurių masė 0,7369 g, yra 0,3014 g gryno 2-MMC (2-metilmetkatinono), t. y. viso 2,4992 g psichotropinės medžiagos 2-MMC (2-metilmetkatinono) (t. 1, b. l. 142-150). Be to, kratos metu spintelėje buvo rastos dvejos svarstyklės, ant vienų rasta psichotropinės medžiagos – 2-MMC ir narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų, ant kitų elektroninių svarstyklių – kanapių pėdsakų; taip pat atliktos kratos metu spintelėje buvo rasta folijos, dėžučių, užspaudžiamų maišelių.

Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, t. y. tai, kad pas D. Ž. buvo rastos ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir priemonės jų svėrimui, pakavimui dozėmis ir maišymui (kartu su kristaline psichotropine medžiaga rasta ir kristalinė medžiaga, kurioje nebuvo narkotinių ar psichotropinių medžiagų), įvertinus tai, jog buvo rasta ir paimta trijų skirtingų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kai D. Ž. šlapime buvo rasta tik amfetaminų, daroma išvada, kad rastas supakuotų skirtingų rūšių narkotinių bei psichotropinių medžiagų dozių skaičius patvirtinta, jog D. Ž. narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios buvo rastos kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, laikė ne asmeninio naudojimo tikslais, o turėdamas tikslą jas parduoti, t. y. realizuoti ir už tai gauti atlygį.

Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. Ž. neigė turimas narkotines ir psichotropines medžiagas platinęs, t. y. perdavęs kitiems asmenims, teigė, kad V. N. pats pasiimdavo narkotinių medžiagų iš šaldytuvo (t. 4, b. l. 160-164), tačiau tokius D. Ž. parodymus paneigia liudytojo V. N. teisme duoti parodymai, liudytojo K. M. parodymai, liudytojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas V. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis vartojo narkotines medžiagas: amfetaminą, marihuaną, iš D. Ž. narkotinių medžiagų neįsigydavo, bet būdavo, jog iš jo pasiimdavo, vaišindavosi „iš to pačio“ kartu, dažniausiai vaišindavosi amfetaminu, kurį D. Ž. laikė šaldytuve, susimokėti už amfetaminą D. Ž. neprašydavo, bet iš mandagumo jis daugiau išleisdavo maistui, vienas mokėjo už būstą, elektrą, vandenį, taip pat parodė, kad jis D. Ž. davė naudotis savo banko sąskaita ir kortele, susirašydavo su D. Ž. per programėlę „Messenger“, kurioje D. Ž. paskyra vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, buvo, kad, D. Ž. nurodymu, perdavinėdavo narkotines ir psichotropines medžiagas kitiems žmonėms, mažomis sumomis (po 20 Eur) iš jų paimdavo pinigus, atlygio už tai negaudavo (t. 4, b. l. 142-144). Tokias pačias aplinkybes liudytojas V. N. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis (t. 3, b. l. 36-37) bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b. l. 42-43).

Liudytojo V. N. parodymus, jog D. Ž. leido naudotis savo banko sąskaita ir banko kortele, patvirtina apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys – D. Ž. banko sąskaitų išrašai rodo, kad AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024-09-01 iki 2024-11-27 bankinių operacijų nebuvo atlikta (t. 2, b. l. 16-17), o iš V. N. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2024-09-01 iki 2024-11-27 matyti, kad nedidelėmis sumomis, t. y. po 15-40 Eur, buvo gauta iš I. P., E. L., D. Č., T. K., R. J., M. B., A. J., A. J., D. P., K. K., S. T., M. N., V. J., N. B., N. N., R. A., E. G. (t. 2, b. l. 26-123, 124-126). Kaip liudytojas apklaustas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš asmens, programėlėje „Messenger“ pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, ne vieną kartą įsigijo narkotinių medžiagų, už narkotines medžiagas atliko bankinius pavedimus į sąskaitą, narkotines medžiagas jam perduodavo tas pats asmuo (t. 1, b. l. 23-24, 38-39). Nors liudytojas E. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis tik vieną kartą paskolino pinigus D. Ž., nes pastarasis per kažkokias lažybas norėjo pažaisti, pinigus pasiuntė per V. N. (t. 4, b. l. 140-142), tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. L. nurodė, kad tais atvejais, kai jam reikėdavo kvaišalų ar cigarečių, jų įsigydavo iš D., gyvenančio (duomenys neskelbtini), su D. susisiekdavo per socialinę programėlę „Messenger“, kurio paskyra buvo „(duomenys neskelbtini)“, pats D. jam išnešdavo kvaišalus ir juos perduodavo lauke, dažniausiai jam sumokėdavo grynaisiais, yra pervedęs pinigus į D. nurodyto vaikino sąskaitą (t. 1, b. l. 43-46). Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas atpažino D. Ž., kaip asmenį, iš kurio įsigydavo kvaišalus (t. 1, b. l. 49-56). Pažymėtina ir tai, jog po to, kai pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. L. parodymai, liudytojas iš esmės jų nepaneigė, pripažindamas, kad vyko pokalbis tarp jo ir D. programėlėje „Messenger“, gali būti, jog tuo metu iš D. Ž. pirko narkotines medžiagas, bet jį apgavo ir nuo to karto daugiau nebepirko, susirašinėdamas su D. Ž. buvo piktas ir D. pavadino „gaidžiu“ (t. 4, b. l. 142). Tokius liudytojo E. L. parodymus patvirtina daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota D. Ž. telefono „Honor“ apžiūra, programėlėje „Messenger“ rastas susirašinėjimas tarp vartotojų, pasivadinusių „(duomenys neskelbtini)“ (nustatyta, kad tai liudytojas E. L.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (nustatyta, jog tai nuteistasis D. Ž.), kurio metu vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ klausia apie tai, ką „(duomenys neskelbtini)“ deda į „kriste“ (kas sutampa su viena iš trijų kratos metu pas D. Ž. rastų psichotropinių medžiagų, vadinamų „kristalu“), kad vartotoją „(duomenys neskelbtini)“ išvadina „gaidžiu“ (t. 3, b. l. 1-15). Liudytojo V. N. parodymus patvirtina liudytojo K. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog narkotines medžiagas jis gavo ne iš D. Ž., o iš V. N., tačiau nežino, kieno tos narkotinės medžiagos buvo, netikrino nei D. Ž., nei V. N. daiktų, jis, gyvendamas tame kambaryje, matė, kad kartais ateidavo kažkokie draugai, bet jų nepažinojo, nematė, jog V. N. ar D. Ž. parduotų (t. 4, b. l. 67-68). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. M. parodė, kad trise, t. y. jis, D. Ž. ir V. N., vartodavo baltos spalvos miltelius ir marihuaną, jis buvo vaišinamas, matė, kad po skambučio D. Ž. ar V. N. išeidavo į lauką su kažkuo susitikti ir vėl sugrįždavo, bet nematė jokių mainų, nematė, jog jie ką nors pardavinėtų (t. 1, b. l. 59-60). Tokias pat aplinkybes liudytojas K. M. nurodė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tik teigė, kad jį narkotinėmis medžiagomis vaišindavo V. N., o ne D. Ž., jog D. Ž. kambaryje nebūdavo, kai jis su V. N. vartodavo narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 65-66). Liudytojo K. M. parodymus, jog jis vartojo narkotinių medžiagų – amfetamino ir kanapių, patvirtina jam atliktos medicininės apžiūros duomenys – jo šlapime buvo rasta amfetaminų ir THC (t. 1, b. l. 69), bei administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad K. M. už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį (K. M. su šiuo administraciniu nusižengimu sutiko) (t. 1, b. l. 70-72).

Iš D. Ž. mobiliojo ryšio telefono apžiūros matyti, jog telefone socialinių tinklų programėlėje „Messenger“ buvo rastas susirašinėjimas, kuriame užfiksuota, kad V. N. susirašinėjo su anketa „(duomenys neskelbtini)“, priklausančia D. Ž., susirašinėjime matomi skambučiai, susirašinėjimai, kurie vyko nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. 14.36 val., 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo siųsta nuotrauka su maišeliu, padėtu ant svarstyklių, kuriame matosi baltos spalvos milteliai. Be to, iš telefono apžiūros metu užfiksuoto V. N. ir D. Ž. susirašinėjimo turinio matyti, jog D. Ž. V. N. nurodo, kad į namus ateis žmogus, kuriam reikės išnešti maišiuką, parašys, kada išeiti, į tai V. N. atrašo: „Idaveu“; taip pat D. Ž. duoda nurodymus, iš kur paimti „paketukus“, jog ateis žmonės, kuriems turės juos perduoti, nurodo, kiek paimti pinigų („tam kambary kur ira pečius ir kur prie peceus stovi kėdė palik ant jos ir pacem viršų turi būti temas paimk viena paketų ką ir pasidek sau žinomai neto atvarysi e. ir tas daugelis mano su barzda duok ko prašys tik normali kad būtų su saibom“; „buk pasiruošęs 5 temas žodžiu paimk viena maišelį nuo ten tos vietos po 5 ira ir parduosi I Kai pasuksiu ir paimsi 75 (eur. ženkliukas)“; „pasidaryk viena atvarys s. parduosi jam be pinigu“; „o kita pusė paduok e. jis paduos 8 e“) (t. 2, b. l. 131-159). Pažymėtina, kad D. Ž. pripažino, jog socialinio tinklo paskyra „(duomenys neskelbtini)“ yra jo (t. 4, b. l. 160), tačiau teigė, jog tie susirašinėjimai nieko nereiškia, kad jis skolinosi pinigų iš žmonių, nes lošė „Top Sport“. Nors liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis per V. N. skolindavo 20-30 Eur D. Ž., nes žinojo, kad D. Ž. neturėdavo grynųjų pinigų, o telefonu žaisdavo azartinius žaidimus, paskolintus pinigus grąžindavo pats D. Ž. (t. 4, b. l. 66-67), tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias liudytojo nurodytas aplinkybes, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis.

Be to, sugretinus V. N. ir D. Ž. susirašinėjimus, kai buvo siųsta žinutė su banko sąskaitos numeriu, matyti, kad tą pačią dieną į V. N. sąskaitą buvo pervedami pinigai iš skirtingų asmenų, pvz., D. Ž. rašo: „Turėjo 10e į sąskaitą ikristi (2024-11-08 18 val. 45 min), V. N. atrašo: „Y“; D. Ž. rašo: „Atvarys žmogus paduok maisiuka I pabels į langa“, o iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2024 m. lapkričio 8 d. E. L. pervedė 10 Eur į V. N. banko sąskaitą.

Abejoti, kad susirašinėjimas vyko tarp liudytojo V. N. ir nuteistojo D. Ž., nėra pagrindo, nes liudytojas V. N. patvirtino, jog jis susirašinėjo su D. Ž. programėlėje „Messenger“, pats nuteistasis D. Ž. pripažino, kad paskyra „(duomenys neskelbtini)“ yra jo, o kratos metu paimtas nuteistojo D. Ž. naudotas mobiliojo ryšio telefonas „Honor“, kuriame ir buvo rastas D. Ž. bei V. N. susirašinėjimas, patvirtina, jog žinutes V. N. rašė pats nuteistasis D. Ž., o ne kitas asmuo.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. nuoseklius liudytojo V. N. parodymus, kurie sutampa su V. N. ir D. Ž. susirašinėjimo turiniu, V. N. banko sąskaitos išraše užfiksuotais duomenimis bei su liudytojų K. M., E. L. parodymais, daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. Ž. per V. N., duodamas jam konkrečius nurodymus dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų, pinigų, platino narkotines ir psichotropines medžiagas, gaudamas už tai atlygį, bei neatlygintinai narkotinių ir psichotropinių medžiagų davė ir pačiam V. N.. Dėl to nuteistojo D. Ž. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Pagal teismų praktiką BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti (formalioji nusikalstamos veikos sudėtis); tikslas – šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Teismų praktikoje, atskleidžiant kaltės padarius BK 260 straipsnyje nustatytą veiką turinį, laikomasi nuostatos, kad asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-452-788/2016, 2K-84-489/2017, 2K-154-697/2019, 2K-167-719/2023, 2K-243-387/2024). Pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuteistasis, įsigydamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų, suvokė, jog veikia nusikalstamai, t. y. suvokė, kad medžiagos yra draudžiamos, dalį jų pats suvartojo, dalį jų laikė savo gyvenamosios vietos adresu, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o dalį jų perdavė neatlygintinai V. N.. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis D. Ž., duodamas nurodymus V. N., kada ir kokią medžiagą perduoti, kiek paimti grynųjų pinigų ar kokia pinigų suma turi būti pervesta į V. N. sąskaitą, suvokė, kad tokiu būdu jis platina narkotines, psichotropines medžiagas, už tai gaudamas atlygį, kuris buvo mokamas ne tik grynaisiais pinigais, bet ir pervedamas į V. N. banko sąskaitą. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog apeliantas suvokė, kad jis, leisdamas V. N. naudotis jų gyvenamojoje vietoje laikomomis narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, tokiu būdu šias medžiagas neatlygintinai platina. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstamą veiką D. Ž. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl D. Ž. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad narkotines ir psichotropines medžiagas nuteistasis neteisėtai įgijo bei laikė, turėdamas tikslą jas platinti, bei dalį šių medžiagų platino, neatlygintinai perduodamas V. N.. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jam paskirta bausmė yra neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. Ž. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Nuteistasis D. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

D. Ž. nevedęs, Sodros duomenimis, nuo 2022 m. liepos 8 d. niekur oficialiai nedirba (t. 3, b. l. 152), tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 151), 2025 m. lapkričio 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog yra registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 4, b. l. 55), tačiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nuteistasis nepateikė. Bylos duomenimis, D. Ž. per paskutinius trejus metus administracine tvarka buvo baustas penkis kartus (t. 3, b. l. 140-145), iš jų tris kartus baustas už smulkias vagystes pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, vieną kartą už akcizais apmokestinamų prekių laikymą pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį ir vieną kartą už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, paskirtų baudų nemoka. Taigi, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. Ž. įvykdė būdamas baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvų duomenų išrašo matyti, jog D. Ž. teistas dešimt kartų, iš jų vieną kartą už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimu (t. 3, b. l. 55-70). Naują nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos kelioms dienoms po to, kai 2024 m. rugpjūčio 16 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu) bei tris kartus taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, taip pat lygtiniu paleidimu anksčiau termino iš pataisos įstaigos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis), bei tai, kad nenustatyta nuteistojo nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų (bausmės vidurkis būtų 5 metai), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Skirti nuteistajam švelnesnę bausmę nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nėra ir jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų. Taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ar BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti kitą bausmės rūšį, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nėra pagrindo, nes nenustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios manyti, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) bei nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip ir nenustatyta nei viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų sąlygų (BK 62 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam D. Ž. paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.

Taikyti nuteistojo atžvilgiu dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindo, nes nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nusikalstamų veikų, už kurias dalinis bausmių vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. Be to, pagal BK 75 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinusi nuteistąjį D. Ž. neigiamai charakterizuojančius duomenis, nesant teigiamai jį charakterizuojančių duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.

Dėl proceso išlaidų

26. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-09921 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 75,00 Eur už nuteistajam D. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 46-48).

26.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

26.2. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistajam D. Ž. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė (t. 5, b. l. 41).

26.3. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėja nuteistajam D. Ž. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Be to, iš bylos matyti, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų Administravimo skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. Ž. antrinė teisinė pagalba teiktina, nes jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti, jis priskirtas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 48-49). Šiame sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas (pst. D. Ž.) 100 procentų atleidžiamas nuo <...> su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Nors šis sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2025-09-01 iki 2026-08-31, o apeliacinės instancijos teismo posėdis vyko 2026 m. spalio 1 d., tačiau, atsižvelgiama į tai, kad nuo šio sprendimo galiojimo pabaigos praėjo nedaug laiko, nuteistasis nekilnojamojo turto savo vardu neturi, nedirba, t. y. nuteistojo turtinė padėtis, kuri buvo įvertinta priimant 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nepasikeitė.

27. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nuteistasis yra darbingas, tačiau nedirba, dėl sunkios materialinės padėties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2025-14736 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuteistasis 100 procentų buvo atleistas nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju), mokėjimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. Ž. apeliacinės instancijos teisme yra pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau šios išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. birželio 25 d. nuosprendžio. Nepriteisti iš nuteistojo D. Ž. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Daiva DomeikienėMartynas GalvičiusIlona Jakubėnienė