Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ilonos Jakubėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 16 MGL (800 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – 16 MGL (800 Eur) bauda visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, ir A. D. skirta galutinė bausmė – 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda ir 90 parų arešto, kurio vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, civilinio ieškinio bei daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, laikino nuosavybės teisės apribojimo, proceso išlaidų klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde A. D. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, prokuroras kelia tik baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmių bendrinimą, taikymo ir nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio klausimus.

Dėl bausmių bendrinimo

Kaip minėta, prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė - 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur) bauda subendrinta su 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, visišku bausmių sudėjimo būdu ir skirta galutinė bausmė - 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur) bauda ir 90 (devyniasdešimt) parų arešto, kurio vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais. Nurodo, kad teismas, bendrindamas bausmes visiško sudėjimo būdu pagal BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas, neteisingai nustatė galutinę subendrintą bausmę, kadangi pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamąjį įsakymą ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį į paskirtas bausmes buvo įskaitytos atliktos laikinajame sulaikyme išbūtos dienos, todėl neatliktos arešto bausmės dydis yra 88 paros, o ne 90 parų, kurias subendrino pirmos instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. D. sumažintą 16 MGL dydžio baudą ir ją subendrindamas vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, su 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, visišku bausmių sudėjimo būdu ir skirdamas galutinę bausmę – 16 MGL baudą ir 90 parų arešto bausmę, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas subendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl dviem nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimo bei neteisingai paskirtos bausmės yra keistinas.

BK 63 straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis – kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2026 m. kovo 13 d., t. y. neatlikęs jam 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirtos 30 MGL baudos ir 90 parų arešto, kurio vykdymas atidėtas 1 metams. Bauda sumokėta 2026 m. balandžio 11 d., tačiau 90 parų arešto bausmė neatlikta, kadangi buvo atidėtas jos vykdymas, todėl pirmos instancijos teismas teisingai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino pagal BK 64 straipsnio 2 dalį, tačiau neteisingai pridėjo neatliktą arešto bausmės laikotarpį.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Iš 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2025 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme pagal 2025 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2025 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį. Į bausmės laiką A. D. įskaityta atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamąjį įsakymą ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį. Iš 2025 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamojo įsakymo matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis buvo sulaikytas nuo 2025 m. liepos 20 d., 22.25 val. iki 2025 m. liepos 21 d., 16.54 val., tai yra, 1 (vieną) dieną. Iš 2025 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžio matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis buvo sulaikytas nuo 2025 m. liepos 6 d., 8.15 val. iki 2025 m. liepos 6 d., 18.15 val., t. y. 1 (vieną) dieną.

Kadangi nuteistasis A. D. 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirtą 30 MGL baudą sumokėjo, todėl likusi 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra 88 paros arešto.

Pirmosios instancijos teismas, pagal BK 64 straipsnio nuostatas bendrindamas nuteistajam A. D. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, privalėjo nustatyti, kokia yra likusi neatlikta arešto bausmės dalis pagal 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendį ir tik šią dalį bendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 88 parų arešto bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę – 16 MGL baudą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas visą ankstesniu nuosprendžiu skirtą arešto bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė nuteistajam A. D. aiškiai per griežtą subendrintą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

Skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur) baudą subendrino su 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, visišku bausmių sudėjimo būdu ir skyrė galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur) baudą ir 90 (devyniasdešimt) parų arešto, kurio vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo subendrinti bausmes ir tik po to iš naujo spręsti, ar yra pagrindas dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas subendrino nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę - baudą su 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta arešto bausme kartu su arešto bausmei pritaikytu šios bausmės vykdymo atidėjimu. Paminėtina ir tai, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad klausimo, ar yra pagrindas dar kartą arešto bausmei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, teismas nesprendė ir dėl BK 75 straipsnio taikymo antrą kartą nenurodė jokių motyvų.

Kaip minėta, įstatymas imperatyviai reglamentuoja teismo pareigą, skyrus arešto arba laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės. Pirmos instancijos teismas taikė 75 straipsnio nuostatas, tačiau sprendimo motyvuose šiuo klausimu apskritai nepasisakė, todėl teisėjų kolegija pasisakys šiame sprendime.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. A. D. yra nuteistas arešto bausme. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

Akivaizdu, jog A. D. atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų nusikalstamų veikų, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus arešto bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam A. D. paskirtos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. D. praeityje teistas 4 kartus, nors šioje byloje nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, nusikalstama veika padarytą žalą atlygino, yra dirbantis.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. D. polinkius, o bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nuteistajam A. D. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Eglė Gecevičė. 2026 m. rugsėjo 30 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 100 Eur išlaidų. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuratūros apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įstatymo taikymo. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur) baudą subendrinta su 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, visišku bausmių sudėjimo būdu ir skirta galutinė bausmė – 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur) baudą ir 90 (devyniasdešimt) parų arešto, kurio vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur) baudą subendrinti su 2025 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, visišku bausmių sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) MGL (800 Eur) baudą ir 88 (aštuoniasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, atidėti A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.