Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui S. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas S. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nuo išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė šalies ekonominė situacija, dėl to vaikui reikia vis daugiau lėšų. Vaikas yra augantis, todėl kiekvieną sezoną reikia naujų rūbų, lanko futbolą, dalyvauja varžybose, todėl reikalinga tiek apranga ir kitos priemonės, tiek papildomos išlaidos patiriamos dėl važiavimo į varžybas, apie 400-500 eurų kartą per pusmetį, kiti turnyrai ir varžybos vyksta Lietuvoje, tačiau ir jie kainuoja po keliasdešimt eurų. Vienas aprangos komplektas kainuoja 100-150 eurų, papildomai patiriamos ir kitokios išlaidos dėl būrelių, pats būrelis kainuoja 45,00 Eur mėnesiui. Vaikui reikalingos ir kitos išlaidos jo gyvenimo sąlygoms gerinti, neseniai įrengė jam atskirą kambarį, todėl neužteko pinigų ir padėjo mama bei brolis. Vaikas turi alergiją žiedadulkėms, todėl pastoviai vartoja vaistus nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio. Vaistai kainuoja bendrai 30-40 eurų per mėnesį ar du. Jos pačios pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, o vaikui valstybės yra mokami vaiko pinigai. Už šias pajamas taip pat moka būsto kreditą, išlaiko namus ir automobilį. Šiuo metu studijuoja, todėl negali gauti geriau apmokamo darbo, tačiau baigusi mokslus galės eiti dirbti naftos produktų operatore. Kitų išlaikomų asmenų neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gintaras Gricius ieškinį palaikė ir nurodė, kad nuo to laiko, kada buvo priteistas išlaikymas, situacija pasikeitė iš esmės. Per šį laiką šalyje smarkiai pasikeitė ekonominė situacija, todėl išlaidos vaiko priežiūrai objektyviai išaugo. Taip pat tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas, atsakovas turėjo dar ir kitą išlaikomą vaiką, tačiau šiuo metu atsakovo dukra yra pilnametė ir atsakovas šio išlaikymo nebemoka, kas akivaizdžiai pakeitė atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi visas galimybes turėti gerai apmokamą nuolatinį darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra S. K. ir L. Č. sūnus ((duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini)). 2025 m. kovo 7 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-2072-1227/2025, patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, kurios 1 punktu šalys susitarė pakeisti 2024 m. sausio 18 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-876-1216/2024 patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, nustatant, kad S. K. nepilnamečio sūnaus V. K. išlaikymui mokės po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo šią išlaikymo vaikui sumą padidinti iki 400,00 Eur per mėnesį motyvuojant tuo, kad nuo 2025 m. kovo 7 d. Telšių apylinkės teismo nutarties priėmimo dienos iš esmės pasikeitė situacija tarp šalių – atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, o vaiko poreikiai išaugo. Atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad vaikui reikalingas didesnis išlaikymas, tačiau kvestionavo prašomo priteisti išlaikymo dydį bei nurodė negalintis mokėti tokio dydžio išlaikymo dėl savo turtinės padėties.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, paskutinį kartą išlaikymo dydis šalių nepilnamečiam vaikui V. K. buvo nustatytas Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2072-1227/2025, kai buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas advokatas Gintaras Gricius, tuo metu tariantis dėl išlaikymo V. K. dydžio pagrindinis argumentas nustatyti būtent 250,00 Eur dydžio išlaikymą buvo ta aplinkybė, kad tuo metu atsakovas dar turėjo kitą nepilnametį vaiką, kuriam mokėjo išlaikymą, tačiau šiuo metu atsakovo dukra jau yra pilnametė, todėl tokios išlaikymo prievolės atsakovas nebeturi. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, nurodydamas, jog šiuo metu išlaikymo dukrai nebeteikia, o kitų išlaikomų asmenų, be V. K., neturi, be to, tai patvirtina ir ieškovės byloje pateiktas 2026 m. liepos 18 d. susirašinėjimas su atsakovo dukros mama. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo dukra pilnamete tapo 2025 m. vasario 23 d., taigi dar iki minėtos 2025 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad minėtos 2025 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2026 m. kovo 25 d., atsakovas dirbo AB „Orlen Lietuva“, o jo paskutinis atlyginimas šioje įmonėje sudarė nuo 2567,21 Eur iki 5943,90 Eur, neatskaičius mokesčių (2026 m. liepos 14 d. išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Pažymėtina, kad šiuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paties atsakovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovo atlyginimas šioje darbovietėje sudaro 2246,29 Eur - 3587,19 Eur, neatskaičius mokesčių. Vis dėlto, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas, šios pajamos yra nereguliarios, nes dirbama komandiruočių principu skirtinguose projektuose. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė vertintina kritiškai, nes atsakovas teismo posėdyje pats nurodė, kad darbo AB „(duomenys neskelbtini)“ neteko, nes darbo sutartis su juo buvo nutraukta dėl alkoholio vartojimo. Taigi galimybę gauti reguliarias ir pastovias pajamas atsakovas prarado dėl savo paties kaltės.

Bylos duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas patvirtina, kad nuo 2025 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo atsakovo pajamos iš esmės nesumažėjo, kas reiškia, kad atsakovas gauna panašias pajamas arba turi galimybę ir gebėjimus gauti tapačias pajamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis suprastėjo. Vis dėlto ta aplinkybė, kad atsakovas nebeturi kitų išlaikomų asmenų ir šiuo metu išlaikymą teikia tik vienam nepilnamečiam vaikui, reiškia, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, nes atsakovas, gaudamas panašias pajamas ir neturėdamas kitų išlaikomų asmenų, turi galimybę skirti didesnį išlaikymą V. K. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuo 2025 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo atsakovo turtinė padėtis ženkliai pasikeitė, kas yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo V. K. dydžio pakeitimo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nustatant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, taip pat būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.

3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tuo tarpu nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei gyvenamasis namas ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Į bylą atsakovo pateikti duomenys rodo, kad šį turtą jis įsigijo pasinaudodamas būsto kreditu, kurio grąžinimo mėnesio įmoka sudaro 496,62 Eur (Mažeikių kredito unijos 2026 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. 185). Vis dėlto vertinant šiuos duomenis kaip atsakovo turtinę padėtį, įvertintina ir tai, jog negrąžintas atsakovo būsto kredito likutis sudaro 29831,88 Eur, kai paties nekilnojamojo turto vertė, vien VĮ Registrų centras duomenimis, yra kelis kartus didesnė negu kredito likutis, o realiomis nekilnojamojo turto rinkos sąlygomis atsakovo nekilnojamojo turto vertė gali būti ir dar didesnė. Taigi vien ta aplinkybė, kad atsakovas turi būsto kreditą, nereiškia jo prastos finansinės padėties.

Be to, nors tokių rašytinių duomenų byloje nėra, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog turi ir automobilį. Taip pat atsakovas nurodė, kad patiria išlaidas jo išlaikymui, o papildomai atsakovo pateikti banko išrašai dėl mokėjimo už elektrą, pasak atsakovo, patvirtina jo sunkią turtinę padėtį, nes turi mokėti dideles sumas už namo šildymą elektra. Vis dėlto vertinant tokius duomenis atsakovo turtinės padėties kontekste akcentuotina, kad analogiškas išlaidas patiria ir ieškovė. Į bylą pateikti duomenys apie mokėjimus už komunalinius mokesčius, atliktus UAB „Elotus“, o AB „Regitra“ duomenys patvirtina, jog ieškovė turi nuosavybės teise jai priklausantį automobilį, kurio priežiūrai ir išlaikymui taip pat reikalingos lėšos, tačiau pažymėtina, kad, priešingai negu atsakovas, ieškovė išlaidas komunaliniams mokesčiams ar automobilio priežiūrai patiria tenkinant ne tik savo asmeninius, bet ir šalių nepilnamečio vaiko poreikius.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį atsižvelgtina į tai, jog ieškovė gauna minimalų atlyginimą, kuris sudaro apie 850,00 Eur, atskaičius mokesčius. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu dar studijuoja. Nors ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šį butą ieškovė įsigijo pasinaudodama būsto kreditu, kurio mėnesinė įmoka sudaro 199,90 Eur, o negrąžintos paskolos likutis yra 33 515,55 Eur. Įvertinus VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išraše nurodytą šio ieškovei priklausančio buto vertę bei paskolos likučio santykį, darytina išvada, kad ieškovės paskolos likutis iš esmės atitinka buto vertę. Ir nors realiomis rinkos sąlygomis ieškovei priklausančio buto vertė gali būti didesnė, tačiau vertinant ieškovės ir atsakovo turimo turto bei gaunamų pajamų ir kreditų už nekilnojamąjį turtą santykį akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, todėl jis turi galimybes mokėti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

Kaip minėta, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra 36 metų amžiaus darbingas asmuo, turintis tiek darbo patirties, tiek atitinkamų gebėjimų, kad jo gaunamos pajamos būtų ne mažesnės, negu yra dabar, ir ateityje, juo labiau, kad reguliarias ir stabilias pajamas, kaip minėta, atsakovas prarado dėl savo paties kaltės. Byloje nėra duomenų apie jo prastą sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, dėl kurių jo darbingumas mažėtų ir dėl kurių jis negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiam vaikui ar teikti išlaikymą, mažesnį negu vaikui reikalinga pagal jo amžių ir poreikius.

Pažymėtina, kad plėtodamas praktiką dėl priteistino išlaikymo dydžio, kasacinis teismas nurodė, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti 400,00 Eur dydžio kasmenėsines periodines išmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 1 153,00 Eur (apie 846,00 Eur atskaičiavus mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Atsižvelgiant į tai, kad abu vaiko tėvai turi vienodai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis sudaro 423,00 Eur. Taigi ieškovė byloje prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos, todėl pareigos įrodyti ypatingus ir išskirtinius nepilnamečio vaiko poreikius ieškovė neturi.

Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga apie 1000,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro 250,00 Eur suma maitinimui, 150,00 Eur suma rūbams ir avalynei, 270,00 Eur suma susijusi su vaiko mokymusi ir ugdymu, įskaitant ekskursijas, būrelius, stovyklas, priemones būreliams bei mokyklai ir kitas išlaidas, taip pat išlaidos sveikatos priežiūrai, higienai, išlaidos transportui, ryšio priemonėms ir kitokios nenumatytos išlaidos. Šių išlaidų poreikį papildomai patvirtina prie ieškinio pateikti įrodymai, jog vaikas lanko futbolo treniruotes, taip pat duomenys apie vaiko sveikatos būklę, nes jam nustatyta alergija, todėl reikalingas sezoninis gydymas (2026 m. kovo 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas), kurio metu vaikas vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Šalių nepilnamečiam sūnui taip pat diagnozuoti širdies ūžesiai, dėl kurių reikalinga nuolatinė priežiūra ir reguliarus apsilankymas pas gydytojus (2025 m. rugpjūčio 12 d. ambulatorinio apsilankymo išrašas), be to, vaikui reikalinga kitokia nuolatinė sveikatos priežiūra (2026 m. vasario 19 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnus noriai lanko futbolą, dalyvauja varžybose, todėl reikalinga tiek apranga ir kitos priemonės, tiek papildomos išlaidos, patiriamos dėl važiavimo į varžybas ar kitus turnyrus, todėl bendrai patiriamos papildomos apie 400-500 eurų išlaidos pusmečiui. Be to, ieškovė nurodė ir aplinkybes, kad vaikui įrengė atskirą kambarį, kuriam pirko baldus, o kadangi neturėjo tam pakankamai lėšų, sudarė tikslinę vartojimo paskolos sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka 46,58 Eur dydžio paskolos grąžinimo įmokas. Iš byloje pateiktos 2026 m. balandžio 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. L89009671503 matyti, kad šias įmokas ieškovė mokės iki 2028 m. balandžio 25 d. Teismo vertinimu, išlaidos, tenkančios vaiko poreikiams, nėra neprotingai ir perdėtai didelės, o jos patiriamos siekiant užtikrinti ne tik minimalius būtiniausius ir bazinius vaiko poreikius, tačiau užtikrina ir visapusišką vaiko vystymąsi, laisvalaikį, saviraiškos pomėgių įgyvendinimą bei lavina vaiko gabumus. Todėl šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovo 400,00 Eur dydžio išlaikymą, kadangi tėvų turtinė padėtis leidžia mokėti tokio dydžio išlaikymą.

Pažymėtina, kad išvada teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad neginčytina tai, jog per pastaruosius metus ženkliai pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių mokesčių, paslaugų kainos. Nereikia įrodinėti aplinkybių, jog nepilnamečio vaiko poreikiams yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, higienos priemonėms, ugdymui, būsto išlaikymui, laisvalaikiui ir pan. Visos išvardintos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kad būtų užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo poreikiai. Todėl pateikta išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybės, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas disponuojant savo turtu ir pajamomis ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį ir sveikatos būklę, siekdamas išsaugoti protingą vaiko intereso, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, jog abiejų šalių padėtis iš esmės sudaro galimybes jiems teikti vaikui išlaikymą, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti po 400,00 Eur kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2026 m. gegužės 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė L. Č. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad už kiekvieną ieškinį, kurio suma iki trisdešimt tūkstančių eurų, mokamas 3 proc. dydžio žyminis mokestis, bet ne mažiau kaip 20 Eur. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Ieškovė ieškiniu prašo padidinti išlaikymo sumą nuo 250 Eur iki 400 Eur kiekvienam vaikui, todėl ieškinio suma sudaro 1 800 Eur (400 Eur – 250 Eur = 150 Eur x 12 mėn. = 1 800 Eur), dėl kurios mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 41 Eur (1 800 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal įstatymą, ieškinį tenkinant visiškai žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo.

Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 1050,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato Gintaro Griciaus teiktos teisinės paslaugos: ieškinio parengimas bei atstovavimas teisme, įskaitant pasirengimą posėdžiams. Šių išlaidų dydį patvirtina 2026 m. gegužės 14 d. sąskaitą už teisinę pagalbą serija AGG Nr. 26/068 ir 2026 m. liepos 1 d. sąskaita už teisinę pagalbą serija AGG Nr. 26/090, o sumokėjimą – grynųjų pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 1062950 ir serija LAA Nr. 1228069.

Pažymėtina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų reikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, pats atsakovas teismo posėdžio metu šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ar dydžio neginčijo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktas ieškinys tenkintas visiškai, šios išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2072 1227/2025 patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydžio ir priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2026 m. gegužės 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko V. K. gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 2222, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.