Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko), Dariaus Kantaravičiaus ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėjos),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu K. A., J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinės ieškovės UAB „Trimas“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. K. A. iš valstybės priteistas 9 494,39 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Teresos Harnikienės ir civilinės ieškovės UAB „Trimas“ įgaliotos atstovės advokatės Dovilės Aukštuolytės-Kapp apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, bei išteisintųjų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

K. A. ir J. K. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl to, kad K. A., būdamas UAB ,,Dainavos mediena“ įgaliotas atstovas, nuo 2014 m. spalio 13 d. dirbdamas šios bendrovės komercijos direktoriumi, ir J. K., nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. būdamas UAB ,,Dainavos mediena“ direktorius, veikė bendrininkų grupe, iš anksto susitarę ir veikdami paminėtos bendrovės vardu, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą ir žinodami, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys, 2015 m. spalio 28 d. K. A. UAB ,,Dainavos mediena“ vardu pasirašė preliminariąją sutartį su UAB ,,Trimas“ įgaliotu asmeniu L. G. ir įsipareigojo sudaryti 11,88 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį bei parduoti šį žemės sklypą UAB ,,Trimas“ už 45 000 Eur. Po to, kai 2015 m. spalio 28 d. 15.54 val. iš UAB ,,Trimas“ AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB ,,Dainavos mediena“ AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestas 13 000 Eur avansinis mokėjimas, įgijęs pasitikėjimą, K. A. organizavo sandorį pas notarę, taip sudarydamas regimybę, kad sandoris tikrai įvyks, nors faktiškai turėjo iš anksto susiformavusį ketinimą apgaule įgyti likusias lėšas, o ne sudaryti sandorį, ir dieną prieš sandorio pasirašymą, patvirtindamas, kad sandoris įvyks, paprašė L. G. pervesti likusią pinigų sumą. Po to, kai 2015 m. lapkričio 10 d. 13.49 val. iš UAB ,,Trimas“ paminėtos banko sąskaitos į UAB ,,Dainavos mediena“ nurodytą banko sąskaitą buvo gautas visas atsiskaitymas – 32 000 Eur avansinis mokėjimas pagal dar nesudarytą sandorį, 2015 m. lapkričio 11 d. K. A., tyčia nevykdydamas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nenuvyko tvirtinti pirkimo–pardavimo sutarties į Vilniaus miesto 5-ąjį notaro biurą pas notarę V. T., tačiau toliau sudarė įspūdį, kad sandoris vis dar bus sudaromas ateityje, žadėdamas L. G. 2015 m. lapkričio 27 d. susitikti Vilniaus miesto 5-ajame notaro biure ir pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį. K. A. 2015 m. lapkričio 27 d. vėl nenuvykus į Vilniaus miesto 5-ąjį notaro biurą, K. A. ir J. K. siekiant per tą laiką perleisti UAB „Dainavos mediena“ turtą, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. J. K. iš UAB ,,Dainavos mediena“ paminėtos AB „Swedbank“ sąskaitos paėmė 20 750 Eur grynaisiais (pinigų išgryninimo datos, laikas, vietos ir konkrečios sumos detaliai nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose), 2015 m. lapkričio 27 d. J. K. nuvyko į Vilniaus rajono 3-iąjį notaro biurą pas notarą T. P. V. ir perleido nuosavybės teisę į 11,88 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“, o UAB „Trimas“ pinigų negrąžino. Tokiu būdu K. A. ir J. K., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo UAB ,,Trimas“ didelės vertės turtą – 45 000 Eur, taip padarydami UAB „Trimas“ 45 000 Eur turtinę žalą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Stankevičiaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos atribojimo nuo civilinių teisinių santykių ir įrodymų vertinimo

Tam, kad būtų nustatytas konkrečiu atveju asmens atliktų veiksmų teisinis pobūdis, kokių tikslų konkrečiais atliktais veiksmais buvo siekiama, tai, ar jie patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį ir ja apsiriboja, ar peržengia šių santykių ribas ir už juos turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtina išsamiai ištirti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kruopščiai, laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, žemesnės instancijos teismų byloje priimtais procesiniais sprendimais ir patikrinusi skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė pareigos kruopščiai patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai neištyrė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, esmingai pažeidė BPK įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus – įrodymus vertino selektyviai, išskirtinę reikšmę suteikė išteisintųjų parodymams, nevertino juose esančių prieštaravimų ir jų nepašalino, dalį įrodymų vertino klaidingai, dalies jų iš viso nevertino. Skundžiamos nutarties motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, iš esmės deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, nepasisakant dėl dalies esminių apeliacinių skundų argumentų (dėl išteisintųjų parodymų prieštaringumo ir jų patikimumo; civilinės ieškovės pažeistų teisių gynimo civilinio proceso tvarka pasunkinimo, išgryninant iš UAB „Dainavos mediena“ banko sąskaitos UAB „Trimas“ pervestas lėšas ir to neįforminant buhalteriniais dokumentais; galimybės civilinei ieškovei savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir kt.), ne tik pažeidžia apeliacijos ribas, reglamentuojančias BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ir nėra suderinamas su apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui keliamais reikalavimais (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Dainavos mediena“, atstovaujama K. A., ir UAB „Trimas“, atstovaujama L. G., 2015 m. spalio 28 d. pasirašė susitarimą dėl kaltinime nurodyto 11,88 ha bendro ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo už 45 000 Eur sumą. Pagal pasirašytą susitarimą UAB „Trimas“ 2015 m. spalio 28 d. sumokėjo UAB „Dainavos mediena“ 13 000 Eur avansinį mokėjimą, o 2015 m. lapkričio 10 d. pervedė likusią pinigų sumą už sklypą – 32 000 Eur, t. y. sumokėjo visą sutartą kainą už įsigyjamą žemės sklypą. Nepaisant to, paminėtą žemės sklypą ir dar vieną žemės sklypą UAB „Dainavos mediena“ 2015 m. lapkričio 27 d. pardavė UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“. UAB „Dainavos mediena“ bendrovei „Trimas“ negrąžino už žemės sklypą pagal 2015 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį sumokėtų pinigų.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pritardamas pirmosios instancijos teismui, padarė išvadą, kad 2015 m. spalio 28 d. preliminariosios sutarties dėl 11,88 ha ploto žemės sklypo įsigijimo pasirašymo metu apgaulė nebuvo panaudota. Nurodė, kad būsimosios pirkėjos UAB „Trimas“ atstovui L. G. jokie neteisingi duomenys apie bylai aktualų žemės sklypą nebuvo pateikti, nebuvo meluota ar kitaip iškraipyti faktai. UAB „Dainavos mediena“ žemės sklypą valdė nuosavybės teise, šio sklypo pardavimui reikalingus dokumentus K. A. nuvežė pirkėjos atstovo nurodytai notarei. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtas byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertino atsietai nuo byloje nustatytų išteisintųjų atliktų veiksmų visumos (netrukus po 2015 m. spalio 28 d. susitarimo pasirašymo UAB „Trimas“ pervesto avansinio mokėjimo, vėliau 2015 m. lapkričio 10 d. pervestų likusių pinigų už žemės sklypą iš UAB „Dainavos mediena“ banko sąskaitos išgryninimo; derybų su kitu pirkėju dėl to paties žemės sklypo pirkimo, kai už jį UAB „Trimas“ jau buvo pervedusi visą sutartą pinigų sumą; dokumentų žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui pasirašyti paėmimo iš UAB „Trimas“ pasirinkto notaro, neįspėjus L. G., ir jų pateikimo kito pirkėjo nurodytam notarui; pinigų UAB „Trimas“ už žemės sklypą negrąžinimo ir kt.). Be to, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino UAB „Trimas“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaip liudytojo apklausto L. G. nurodytos aplinkybės, kad K. A., kaip UAB „Dainavos mediena“ atstovas, neturėjo teisės UAB „Dainavos mediena“ vardu sudaryti žemės sklypo perleidimo sandorio. Pagal notarės V. T. padėjėjai V. M. elektroniniu paštu persiųstą įgaliojimą K. A. turėjo teisę atstovauti UAB „Dainavos mediena“ tik sudarant žemės sklypų pirkimo sandorius. Be kita ko, teismas nevertino iš liudytojo L. G. bei paties K. A. parodymų išplaukiančios aplinkybės, kad K. A. UAB „Trimas“ įgalioto atstovo L. G. neinformavo, jog jis neturi įgaliojimų pas notarą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau sudarė įspūdį, kad būtent jis dalyvaus sudarant šį sandorį. Dėl nurodytų aplinkybių, kartu atsižvelgiant į tai, kad su UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“, su kuria dėl sklypų pardavimo taip pat bendravo K. A., preliminarioji sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo sudaryta nebuvo, kyla abejonių ir dėl tokios sutarties su UAB „Trimas“ įgaliotu atstovu sudarymo teisėtumo bei apgaulės nebuvimo, kaip buvo konstatuota skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose.

Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl apgaulės išteisintųjų veiksmuose nebuvimo pagrindė ir tuo, kad byloje nėra duomenų, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu UAB „Dainavos mediena“ buvo faktiškai nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Tokie teismo argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir kelia pagrįstų abejonių. Iš paties išteisintojo K. A. byloje duotų parodymų matyti, kad UAB „Dainavos mediena“ niekada nebūdavo daug pinigų, bendrovė veiklą vykdė tokiu principu: gaudavo iš fizinių asmenų paskolų, įsigydavo žemės sklypų su miškais ir, iškirtę mišką, juos parduodavo, taip pat parduodavo medieną, iš gautų pinigų grąžindavo paskolas, sumokėdavo subrangovams už miškų iškirtimą ir medienos paruošimą. Iš VĮ Registrų centro išrašo apie bylai aktualų žemės sklypą, duomenų apie J. A. bendrovei „Dainavos mediena“ suteiktą paskolą, atliktus pinigų pervedimus matyti, kad kaltinime nurodytą žemės sklypą UAB „Dainavos mediena“ įsigijo po to, kai iš išteisintojo K. A. tėvo J. A. gavo paskolą. Byloje nustatyta, kad UAB „Dainavos mediena“ bendrovei „Trimas“ sumokėtų už kaltinime nurodytą žemės sklypą pinigų negrąžino. Be to, iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1881-555/2016 dėl bankroto bylos UAB „Dainavos mediena“ iškėlimo, taip pat kitų byloje esančių civilinėse bylose priimtų sprendimų matyti, kad UAB „Dainavos mediena“ 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo 122 230 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 43 744 Eur, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 150 080 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 123 820 Eur; pagal 2015 metų pelno (nuostolio) ataskaitą bendrovė 2015 metus baigė patyrusi 31 512 Eur nuostolį. UAB „Dainavos mediena“ Juridinių asmenų registrui yra pateikusi tik 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenis. Visos šios aplinkybės, pritariant pirmiau paminėtai pirmosios instancijos teismo išvadai, kartu ir išvadai, kad išteisintieji neturėjo tyčios apgaule užvaldyti UAB „Trimas“ priklausančias žemės sklypui įsigyti skirtas lėšas, apeliacinės instancijos teismo liko neįvertintos.

Skundžiamos nutarties 16 punkte, atmetant prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl išteisintųjų tyčios apgauti UAB „Trimas“, nurodyta, kad UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“ į UAB „Dainavos mediena“ pasiūlymą dėl žemės sklypų pirkimo sureagavo tik po preliminariosios sutarties 2015 m. spalio 28 d. su UAB „Trimas“ sudarymo, tai paneigia, kad išteisintieji turėjo išankstinę tyčią nevykdyti preliminariosios sutarties pagrindu bendrovei „Trimas“ prisiimtų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas tokią savo išvadą pagrindė išteisintojo K. A. parodymais ir bylai pateiktu 2015 m. lapkričio 20 d. UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“ atstovės S. B. susirašinėjimu su šios bendrovės akcininkais dėl pritarimo įsigyti žemės sklypus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino paminėtų įrodymų kartu su byloje kaip liudytojų apklaustų UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“ atstovų S. B., S. Ž. parodymais, nesiaiškino, kada tiksliai dėl sklypų įsigijimo K. A. pradėjo bendrauti su UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“. Pagal paminėtų asmenų parodymus, su bendrovės akcininkais dėl konkrečių žemės sklypų pirkimo kontaktuojama tik po to, kai apie sklypus surenkama informacija, suderinama kaina, atliekama fizinė jų apžiūra, pagal poreikį jų vertinimas ir kt. Galiausiai skundžiamoje nutartyje išteisintojo K. A. derybos dėl žemės sklypų pirkimo su UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“ atstove ir sklypų pardavimas šiai bendrovei nevertinti kitų bylos aplinkybių kontekste (susitarimo su UAB „Trimas“ atstovu dėl sklypo pirkimo, iš šios bendrovės gauto mokėjimo už žemės sklypą, gautų pinigų išgryninimo, sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų UAB „Trimas“ atstovo nurodytai notarei pateikimo, dokumentų, nežinant UAB „Trimas“ atstovui, atsiėmimo ir pateikimo kito pirkėjo nurodytam notarui ir kt.), neįvertintas ir išteisintųjų atliktų teisiniam vertinimui svarbių veiksmų eiliškumas.

Be kita ko, išankstinės tyčios nevykdyti UAB „Trimas“ prisiimtų įsipareigojimų ir apgaule užvaldyti šios bendrovės už žemės sklypą pervestus pinigus nebuvimą išteisintųjų veiksmuose apeliacinės instancijos teismas pagrindė ir aplinkybe, kad UAB „Trimas“ atstovas L. G. po 2015 m. spalio 28 d. preliminariosios sutarties sudarymo žinojo apie UAB „Dainavos mediena“ iš UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“ gautą ekonomiškai patrauklesnį pasiūlymą nupirkti du sklypus. Tačiau svarbu pažymėti, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrįsta jokiais byloje ištirtais įrodymais. Kitai pirkėjai – UAB „GreenGold Value Forests Lithuania“ bylai aktualus žemės sklypas buvo parduotas už tą pačią kainą, kokia buvo suderėta su UAB „Trimas“ atstovu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. spalio 28 d. preliminariojoje sutartyje pirkimo–pardavimo sutarties dėl pardavėjo kaltės nesudarymo atveju buvo numatyta 13 000 Eur kompensacija.

Abejonių kelia ir skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl UAB „Trimas“ atstovo L. G. rizikingų veiksmų, iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo – 2015 m. lapkričio 10 d. pervedant už žemės sklypą likusią pinigų sumą – 32 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, L. G. žinojimo apie vedamas derybas dėl sklypo pirkimo su kitu konkrečiu pirkėju, šio pirkėjo pateiktą pasiūlymą ir kt. nepagrindė jokiais bylos įrodymais. Išteisintojo K. A. ir liudytojo L. G. parodymai dėl šios dalies tarpusavyje nesutapo. Nors apeliacinės instancijos teismas, remdamasis liudytojos V. T. parodymais, nurodė, kad UAB „Trimas“ likusius pinigus už žemės sklypą pervedė iki sandorio sudarymo, siekdama užsitikrinti sklypo įsigijimą (prieš kitą pirkėją), tačiau iš byloje kaip liudytojos apklaustos UAB „Trimas“ akcininkės V. T. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji įsigyjant byloje aktualų žemės sklypą nedalyvavo. Ši liudytoja parodė, kad pinigai buvo sumokėti iki sandorio sudarymo, mano, kad jie buvo sumokėti pas notarą, norint užsitikrinti sklypo įsigijimą. Be to, byloje nustatyta, kad pinigai buvo pervesti prieš tai UAB „Trimas“ atstovui L. G. su UAB „Dainavos mediena“ pasirašius susitarimą dėl žemės sklypo įsigijimo ir L. G. turint ankstesnę sėkmingą sandorių su UAB „Dainavos mediena“ sudarymo patirtį.

Skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodoma, kad K. A. neprašė L. G. pervesti už žemės sklypą likusios pinigų sumos, jam nebuvo žinoma, kad K. A. žinojo apie jų pervedimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, nepateikė jokių motyvų, kodėl šiuo atveju tiki išteisintojo K. A. parodymais ir kodėl kaip nepatikimus atmeta liudytojo L. G. parodymus. Be to, teismas nurodytame kontekste nevertino ir išteisintojo J. K., liudytojos N. G. (Z.) (tvarkė UAB „Dainavos mediena“ buhalterinę apskaitą) parodymų apie tai, kad K. A. naudojosi bendru įmonės elektroniniu paštu, duodavo nurodymus dėl pinigų pervedimų, o 2015 m. lapkričio 10 d. elektroninio laiško (t. 11, b. l. 46) turinį vertino atsietai nuo byloje esančių duomenų apie tą pačią dieną UAB „Dainavos mediena“ banko sąskaitoje vykusias operacijas.

Dar viena aplinkybė, lėmusi apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl sukčiavimo sudėties požymių išteisintųjų veiksmuose nebuvimo ir šiuo atveju susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, yra ta, kad K. A. ir J. K. veiksmais nebuvo pasunkintas UAB „Trimas“ pažeistų teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Minėta, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Dainavos mediena“ veiklą iš esmės vykdė fizinių asmenų paskolintų lėšų sąskaita, bendrovėje apyvartinių lėšų buvo nedaug, UAB „Trimas“ už žemės sklypą pervestos lėšos buvo išgrynintos, vėliau nebuvo šiai bendrovei grąžintos, bylai aktualaus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dieną (2015 m. lapkričio 27 d.) didžioji dalis už sandorį gautų pinigų (40 000 Eur) buvo pervesta J. A., grąžinant šiam paskolą, UAB „Dainavos mediena“ 2015 metus baigė finansiniais nuostoliais. Be to, byloje nustatyta, kad UAB „Trimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir netesybų, susijusių su nagrinėjamoje byloje aktualaus sklypo įsigijimu, priteisimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1159-264/2016 UAB „Trimas“ ieškinys tenkintas ir ieškovei priteista iš UAB „Dainavos mediena“ 45 000 Eur skola, 17 000 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 21 d.) iki jo visiško įvykdymo (sprendimas įsiteisėjo 2017 m. vasario 15 d.). Tačiau Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-914-775/2023 UAB „Dainavos mediena“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 18 d.); to paties teismo įsiteisėjusia 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas, tarp kurių antros eilės kreditorės UAB „Trimas“ 62 423,77 Eur reikalavimas; 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-151-775/2025 patvirtintas patikslintas bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Dainavos mediena“ antros eilės kreditorės UAB „Trimas“ 90 859,13 Eur reikalavimas. Tai patvirtina, kad UAB „Trimas“ pinigų, sumokėtų už kaltinime nurodytą sklypą, iki šiol nėra atgavusi. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas pirmiau nurodytą išvadą, didžiosios dalies šių aplinkybių visiškai nevertino.

Kartu pažymėtina, kad vien tai, jog nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-895/2018, 14.4 punktas; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-25-495/2020, 48 punktas; 2022 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-495/2022, 25 punktas).

Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, kurie sutrukdė teismui tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas turi išsamiai ištirti šioje nutartyje paminėtas ir, esant poreikiui, kitas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pašalinti tarp atskirų įrodymų esančius prieštaravimus, įvertinti įrodymus, laikydamasis jų vertinimo taisyklių, taip pat padaryti aiškias, logiškas ir motyvuotas išvadas dėl K. A. ir J. K. atliktų veiksmų teisinio vertinimo ir jų atitikties sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymiams.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodoma, kad už advokato F. Vrubliausko išteisintajam K. A. kasacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistini 533,34 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023, 33 punktas; 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-511/2025, 15 punktas; kt.). Ši baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka išnagrinėta pagal prokuroro kasacinį skundą, kuris paduotas išteisintųjų teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Prokuroro kasacinis skundas tenkinamas, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Taigi, galutinis sprendimas šioje byloje dar nepriimtas, t. y., be kita ko, K. A. pirmosios instancijos teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) priimtas išteisinamasis nuosprendis lieka neįsiteisėjęs ir jo kaltės klausimas dėl šios veikos padarymo galutinai nėra išspręstas. Todėl klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.