Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (pranešėjos), Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir R. C. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 28 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2019 m. spalio 26 d. A. R. epizodas) 950 MGL (47 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2019 m. spalio 26 d. A. R. epizodas) 900 MGL (45 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio 26 d. A. R. epizodas) – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2019 m. spalio 2 d. A. K. (A. K.) epizodas) 950 MGL (47 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2019 m. spalio 2 d. A. K. epizodas) 900 MGL (45 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio 2 d. A. K. epizodas) 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2019 m. lapkričio 15 d. I. K. (I. K.) epizodas) 1 050 MGL (52 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 15 d. I. K. epizodas) 950 MGL (47 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 15 d. I. K. epizodas) 800 MGL (40 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 800 MGL (90 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. liepos 14 d., tai atitinka 60 MGL dydžio baudos dalį, ir R. K. galutinė bausmė nustatyta 1 740 MGL (87 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68¹ straipsnio 3 dalimi, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas penkeriems metams.

R. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį 950 MGL (47 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį 900 MGL (45 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bei 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir R. C. paskirta subendrinta bausmė – 1 250 MGL (62 500 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 25 d., tai atitinka 20 MGL dydžio baudos dalį, ir R. C. nustatyta galutinė bausmė – 1 230 MGL (61 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68¹ straipsnio 3 dalimi, R. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 28 d. nutartimi, atmetus nuteistųjų A. R. ir jo gynėjo advokato Ginto Matulevičiaus, I. K., nuteistųjų R. K. ir R. C. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į R. K. paskirtą subendrintą bausmę – 1 800 MGL (90 000 Eur) dydžio baudą įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. liepos 14 d. ir nustatyta galutinė 1 620 MGL (81 000 Eur) dydžio bauda; į R. C. paskirtą subendrintą bausmę – 1 250 MGL (62 500 Eur) dydžio baudą įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 25 d. ir nustatyta galutinė 1 184 MGL (59 200 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteisti A. R., I. K., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius, 2019 metais, bet ne vėliau kaip 2019 m. spalio 25 d., Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose, A. R. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe pagal iš anksto parengtą planą, aptartą vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą, turėdami tikslą Baltarusijos Respublikoje įgytas 555 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 250 000 pakelių cigarečių „Premier“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 2 787 965 Eur, kontrabanda gabenti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai disponuoti cigaretėmis Lietuvos Respublikoje, susitarė, kad A. R. cigaretes kontrabanda krovininio vilkiko puspriekabėje gabens į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste cigarečių nepateiks muitinės kontrolei, imituos, neva gabena paletes, toliau cigaretes gabens Lietuvos Respublikos teritorijoje, į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o R. K., Šalčininkų kelio poste vykdydamas Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus funkcijas, padės išvengti muitinės kontrolės, neteisėtai disponuoti cigaretėmis, tai yra, šalindamas kliūtis padaryti šiuos nusikaltimus, neatliks A. R. vairuojamo vilkiko su puspriekabe, vyksiančių per Šalčininkų kelio postą, ir krovinio detalaus muitinio tikrinimo, kontrabanda gabenamas cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis netrukdomai neteisėtai praleis į Lietuvos Respubliką ir A. R. įteiktus dokumentus – Baltarusijos Respublikos piliečio pasą, transporto priemonės registracijos liudijimus, leidimą gabenti krovinį ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), neatlikęs muitinės procedūros, perduos A. R.. Tokiu būdu R. K., veikdamas organizuota grupe, priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudamas tarnyba, diskreditavo ir pažemino valstybės tarnautojo – muitinės pareigūno – vardą, sumenkino valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – autoritetą, padarė didelę turtinę (nebuvo sumokėti 2 393 515 Eur importo mokesčiai) ir neturtinę žalą valstybei ir Europos Sąjungai. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties 2 punkto 2.1– 2.4 papunkčiuose. Be to, R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 metais, bet ne vėliau kaip 2019 m. spalio 25 d., Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose, būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius, A. K. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe, pagal iš anksto parengtą planą, aptartą vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą, turėdami tikslą Baltarusijos Respublikoje įgytas 555 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 250 000 pakelių cigarečių „Premier“, kurių muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 2 787 965 Eur, kontrabanda gabenti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai disponuoti cigaretėmis Lietuvos Respublikoje, susitarė, kad A. K. cigaretes kontrabanda krovininio vilkiko puspriekabėje gabens į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste cigarečių nepateiks muitinės kontrolei, imituos, neva gabena paletes, toliau cigaretes gabens Lietuvos Respublikos teritorijoje į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o R. K., Šalčininkų kelio poste vykdydamas Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus funkcijas, padės išvengti muitinės kontrolės, neteisėtai disponuoti cigaretėmis, tai yra, šalindamas kliūtis padaryti šiuos nusikaltimus, neatliks A. K. vairuojamo vilkiko su puspriekabe, vyksiančių per Šalčininkų kelio postą, ir krovinio detalaus muitinio tikrinimo, kontrabanda gabenamas cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis netrukdomai neteisėtai praleis į Lietuvos Respubliką ir A. K. įteiktus dokumentus – Baltarusijos Respublikos piliečio pasą, transporto priemonės registracijos liudijimus, leidimą gabenti krovinį ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), neatlikęs muitinės procedūros, perduos A. K.. Tokiu būdu R. K., veikdamas organizuota grupe, priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudamas tarnyba, diskreditavo ir pažemino valstybės tarnautojo – muitinės pareigūno – vardą, sumenkino valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – autoritetą, padarė didelę turtinę (nebuvo sumokėti 2 393 515 Eur importo mokesčiai) ir neturtinę žalą valstybei ir Europos Sąjungai. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties 3 punkto 3.1– 3.4 papunkčiuose. Be to, R. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 metais, bet ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 14 d., Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose, būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius, I. K. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe, pagal iš anksto parengtą planą, aptartą vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą, turėdami tikslą Baltarusijos Respublikoje įgytas 35 000 pakelių cigarečių „Korona Blue“, 50 000 pakelių cigarečių „Korona Style“, 360 000 pakelių cigarečių „Korona Slims“, 186 000 pakelių cigarečių „Korona Super Slims Menthol“, 25 000 pakelių cigarečių „Korona Blue Super Slims“, 50 000 pakelių cigarečių „Korona Super Slims“, 86 000 pakelių cigarečių „Korona“, 50 000 pakelių cigarečių „Korona Slims 100“ ir 25 000 pakelių cigarečių „Korona Elit“, kurių muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 3 002 691 Eur, kontrabanda gabenti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai disponuoti cigaretėmis Lietuvos Respublikoje, susitarė, kad I. K. cigaretes kontrabanda krovininio vilkiko puspriekabėje gabens į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste cigarečių nepateiks muitinės kontrolei, imituos, neva gabena paletes, toliau cigaretes gabens Lietuvos Respublikos teritorijoje, į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o R. K., Šalčininkų kelio poste vykdydamas Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus funkcijas, padės išvengti muitinės kontrolės, neteisėtai disponuoti cigaretėmis, tai yra, šalindamas kliūtis padaryti šiuos nusikaltimus, neatliks I. K. vairuojamo vilkiko su puspriekabe, vyksiančių per Šalčininkų kelio postą, ir krovinio detalaus muitinio tikrinimo, kontrabanda gabenamas cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis netrukdomai neteisėtai praleis į Lietuvos Respubliką ir I. K. įteiktus dokumentus – Baltarusijos Respublikos piliečio pasą, transporto priemonės registracijos liudijimus, leidimą gabenti krovinį ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), neatlikęs muitinės procedūros, perduos I. K.. Tokiu būdu R. K., veikdamas organizuota grupe, priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudamas tarnyba, diskreditavo ir pažemino valstybės tarnautojo – muitinės pareigūno – vardą, sumenkino valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – autoritetą, padarė didelę turtinę (nebuvo sumokėti 2 577 861 Eur importo mokesčiai) ir neturtinę žalą valstybei ir Europos Sąjungai. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties 4 punkto 4.1–4.4 papunkčiuose. R. C. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 metais, bet ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 5 d., Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose, būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus teritorinės muitinės vyresnysis inspektorius, I. K. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe pagal iš anksto parengtą planą, aptartą vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą, turėdami tikslą Baltarusijos Respublikoje įgytas 231 500 pakelių cigarečių „Korona“, 48 500 pakelių cigarečių „Korona Slims 100“, 300 000 pakelių cigarečių „Korona Slims“, 175 000 pakelių cigarečių „Korona Super Slims Menthol“, 50 000 pakelių cigarečių „Korona Blue“, kurių muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 2 818 668 Eur, kontrabanda gabenti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai disponuoti cigaretėmis Lietuvos Respublikoje, susitarė, kad I. K. cigaretes kontrabanda krovininio vilkiko puspriekabėje gabens į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste cigarečių nepateiks muitinės kontrolei, imituos, neva gabena paletes, toliau cigaretes gabens Lietuvos Respublikos teritorijoje į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o R. C., Šalčininkų kelio poste vykdydamas Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus funkcijas, padės išvengti muitinės kontrolės, neteisėtai disponuoti cigaretėmis, tai yra, šalindamas kliūtis padaryti šiuos nusikaltimus, neatliks I. K. vairuojamo vilkiko su puspriekabe, vyksiančių per Šalčininkų kelio postą, bei krovinio detalaus muitinio tikrinimo, kontrabanda gabenamas cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis netrukdomai neteisėtai praleis į Lietuvos Respubliką ir I. K. įteiktus dokumentus – Baltarusijos Respublikos piliečio pasą, transporto priemonės registracijos liudijimus, leidimą gabenti krovinį ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), neatlikęs muitinės procedūros, perduos I. K.. Tokiu būdu R. C., veikdamas organizuota grupe, priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudamas tarnyba, diskreditavo ir pažemino valstybės tarnautojo – muitinės pareigūno – vardą, sumenkino valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – autoritetą, padarė didelę turtinę (nebuvo sumokėti 2 408 118 Eur importo mokesčiai) ir neturtinę žalą valstybei ir Europos Sąjungai. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties 7 punkto 7.1–7.4 papunkčiuose.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Taigi dėl aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nebuvo motyvuotai atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Kasatorius sutinka, kad nuteistieji R. K. ir R. C. nesilaikė formalių muitinio patikrinimo procedūrų ir pažeidė jų tarnybines pareigas reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti nuteistieji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir jie turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad šie nuteistieji vykdė transporto priemonių, įskaitant ir bylai aktualiu laikotarpiu, patikrą vykdydami tiesioginius pamainos viršininko žodinius nurodymus, taip pat vadovaudamiesi susiklosčiusia praktika darbovietėje. Kita vertus, net ir laikant, kad nuteistieji R. C. ir R. K. muitinį tikrinimą atliko, pažeisdami teisės aktus, byloje nesurinkta jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog nuteistieji, netinkamai vykdydami muitinį tikrinimą ir netinkamai įvykdę savo pareigas, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nenustačius nuteistųjų R. C. ir R. K. veiksmuose tyčios piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nuteistųjų veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Kadangi nuteistieji netinkamai vykdė atitinkamų transporto priemonių patikrinimus pagal žodinį vadovybės nurodymą, jų veiksmai galėjo būti vertinami nebent BK 229 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymių kontekste. Žemesnės instancijos teismams nusprendus priešingai, buvo netinkamai pritaikyta BK 228 straipsnio 1 dalis.

Nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, kad nuteistieji R. C. ir R. K. netinkamai vykdė tarnybines pareigas, vien ši aplinkybė savaime nėra pakankama išvadai, jog šie nuteistieji veikė kaip padėjėjai kitiems asmenims darant akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir neteisėtai šiomis prekėmis disponuojant, juolab kad nebuvo nustatytas nuteistųjų R. C. ir R. K. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, esant jų tyčiai. Tam tikrų muitinės procedūrų atlikimas ar neatlikimas, net ir nesant jokio išankstinio susitarimo, objektyviai gali palengvinti arba apsunkinti kontrabandos vykdymą, disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tačiau tokie veiksmai, kurie palengvina kitiems asmenims nusikalstamų veikų vykdymą, savaime negali būti automatiškai tapatinami su bendrininkavimu baudžiamosios teisės prasme. Atitinkamas vairuotojų veikimas, gabenant kontrabandą, buvo nulemtas ne neteisėto susitarimo su R. K. ar R. C., bet pasienio poste galiojusios ydingos tvarkos ir neužtikrinto rekontrolės punkto įrengimo, o tai sudaro objektyvias galimybes asmenims pažeisti teisės aktų reikalavimus dėl per valstybės sieną gabenamų krovinių.

Taigi, žemesnės instancijos teismams motyvuotai nepagrindus nei objektyviųjų organizuotos grupės požymių, nei subjektyviųjų bendrininkavimo požymių egzistavimo konkrečiais byloje esančiais įrodymais, nuteistųjų R. C. ir R. K. veiksmai negalėjo būti vertinami kaip veikimas organizuota grupe, padedant kitiems asmenims įvykdyti BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančios BK 25 straipsnio dalies nuostatos, kurios laikytinos kaltinamųjų padėtį švelninančiu įstatymu, todėl turinčiu grįžtamąją galią, įtvirtina, jog organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi įstatymų leidėjas, pakeisdamas organizuotos grupės bendrininkavimo formos apibrėžimą, nustatė papildomą, baudžiamąją atsakomybę siaurinantį požymį – išankstinį asmenų susitarimą, kurio nepakanka preziumuoti vien iš nusikalstamos veikos mechanizmo ar tariamo jos organizuotumo. Šis požymis turi būti ne tik formaliai paminėtas, bet ir įrodytas. Kitaip tariant, organizuotai grupei konstatuoti nebepakanka bendro teiginio, kad asmenys veikė koordinuotai ir iš anksto susitarę, o būtina nustatyti, kad iki nusikalstamos veikos pradžios egzistavo būtent išankstinis susitarimas dėl vieno ar kelių konkrečių nusikaltimų darymo. Todėl ir teismo baigiamajame akte privalu atskleisti tokio susitarimo turinį, jo laiką. Tačiau žemesnės instancijos teismai neįvertino baudžiamojo įstatymo nuostatų pokyčių ir jų reikšmės nuteistųjų teisinei padėčiai, nors tokią pareigą turėjo.

Taigi atsižvelgus į visa tai, kas buvo aptarta, kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kur būtų pašalinti proceso teisės pažeidimai ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir priimtas BPK reikalavimus atitinkantis teismo baigiamasis aktas.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nepadarė jokio BPK pažeidimo. Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai, grindžiami fragmentišku ir selektyviu byloje surinktų įrodymų vertinimu bei subjektyvia nustatytų faktinių aplinkybių interpretacija. Apeliacinės instancijos teismas į visus šiuos argumentus išsamiai atsakė, juos įvertino ir motyvuotai atmetė. Todėl šiais kasacinio skundo argumentais iš esmės siekiama ginčyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, dirbtinai suteikiant kasacinio skundo argumentams esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pobūdį.

Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas aptarė teisės aktus ir konkrečias juose nustatytas pareigas muitinės pareigūnams, kurių aptariamais kontrabandos atvejais nuteistieji R. K. ir R. C. tyčia neatliko, įvertino muitinės posto infrastruktūros trūkumus, aptarė apeliaciniame skunde nurodytus liudytojų J. Z. ir R. S. parodymus dėl muitinės pareigūnų privalomų atlikti rizikos vertinimo ir krovinių tinkamo įforminimo veiksmų. Nuteistųjų bendrininkavimo formai ir ją pagrindžiantiems įrodymams įvertinti apeliacinės instancijos teismas skyrė itin daug dėmesio, savo išvadas išdėstydamas atskirame nutarties skyriuje „Dėl organizuotos grupės“. Be to, nutarties 39 punkte apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl neva netinkamo nuteistųjų R. C. ir R. K. nusikalstamų veikų aprašymo. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentacija yra ne formali ir deklaratyvi, o sistemiška, išsami ir teisiškai argumentuota.

Pažymėtina, kad teismų praktikos vienodinimo funkciją atlieka tik aukštesnės instancijos teismai – Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apylinkės teismo nuosprendis, net ir įsiteisėjęs, negali būti laikomas teismų praktika ir negali pagrįsti kasacinio skundo argumentų. Be to, precedentui taikyti būtina antra sąlyga – bylų faktinių aplinkybių analogiškumas ar esminis panašumas. Kasatorius nepagrindė, kad Alytaus apylinkės teismo nagrinėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Kadangi apeliaciniame skunde kasatoriaus nurodytame Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo minėto teismo sprendimu.

Nuteistųjų R. C. ir R. K. tiesioginę tyčią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, taip pat padėti bendrininkams įvykdyti kontrabandą bei neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis patvirtina byloje surinkti ir abiejų instancijų teismų ištirti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 46–57 ir kituose punktuose išsamiai aptarė byloje surinktus įrodymus, jais nustatytas faktines aplinkybes ir motyvuotai pagrindė nuteistųjų R. C. ir R. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teisingumą, taip pat ir tiesioginės tyčios nuteistųjų veikose buvimą.

Pažymėtina, kad R. C. ir R. K., aiškiai žinodami teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius atlikti muitinį tikrinimą ir rizikos vertinimą pagal muitinės informacinėse sistemose nurodomus kriterijus ir būdus, ir suvokdami, kad, suvedus į šias sistemas išankstinių muitinės deklaracijų duomenis, bus užfiksuotas bendrininkų nuteistųjų vairuotojų transporto priemonių su kroviniais atvykimas į Lietuvos muitinės postą ir bus privaloma atlikti jų muitinį tikrinimą, žinodami muitinės kelio posto infrastruktūros trūkumus (fitosanitarijos patikros punkto buvimo vietą poste, rekontrolės posto nebuvimą išvykimo iš posto į Lietuvą pusėje), tyčia nevykdė pareigos pareikalauti iš vairuotojų išankstinių muitinės deklaracijų ir nesuvedė jų duomenų į muitinės informacines sistemas, nukreipdami kaltinime nurodytus vairuotojus į fitosanitarijos patikros punktą, sudarė šiems vairuotojams sąlygas nekontroliuojamai įvažiuoti į Lietuvos teritoriją, t. y. padaryti kontrabandą ir neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Galiausiai nuteistųjų R. C. ir R. K. veikimą tiesiogine tyčia ir bendrininkavimą patvirtina ir žemesnės instancijos teismų konstatuotos nuteistų vairuotojų muitiniam tikrinimui R. K. ir R. C. pateiktų dokumentų grąžinimo bendrininkams aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad atlikus šiai bylai aktualaus laikotarpio krovinių muitinio įforminimo Šalčininkų kelio poste analizę nustatyta, jog nuteistieji R. K. ir R. C. muitinės procedūrų neįformino tik kaltinime nurodytais kontrabandos atvejais. Visais kitais atvejais įvažiuojančioms transporto priemonėms buvo pradedamos ir įforminamos muitinės procedūros, o jei jos važiuoja tuščios, jos buvo įtrauktos į tuščių transporto priemonių registrą.

Kasacinio skundo argumentas, jog nuteistieji nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų pagal susiklosčiusią praktiką ir tiesioginius vadovybės nurodymus, yra paneigtas byloje ištirtais įrodymais – liudytojų R. S. ir J. Z. parodymais. Be to, kasatoriaus minimą „susiklosčiusią praktiką“ (nepradėjus muitinio tikrinimo, pirma nusiųsti transporto priemonę fitosanitariniam patikrinimui, o po to įforminti muitinio tikrinimo veiksmus) paneigia rašytiniai įrodymai – dokumentai.

Be to, žemesnės instancijos teismai, pripažindami nuteistuosius veikus organizuota grupe, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir įvertino visus teismų praktikos pripažįstamus kaip būtinus organizuotos grupės buvimą patvirtinančius požymius: nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo, nuteistųjų suvokimą priklausant šiai grupei.

Visiems kaltinime nurodytiems cigarečių gabenimo per valstybės sieną atvejams buvo būdingas tas pats pasikartojantis mechanizmas ir veikimo modelis, o tai ir nuteistųjų atlikti veiksmai parodo, kad jie suvokė dalyvaujantys bendrame, iš anksto suderintame nusikalstamo veikimo plane. Skundžiamuose žemesnės instancijos teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir nuteistųjų vaidmenų pasiskirstymą. Nuteistieji A. R. ir I. K. atliko krovinio pakrovimą Baltarusijoje, jo gabenimą per valstybės sieną, pristatymą, o R. K. ir R. C. užtikrino muitinės kontrolės išvengimą. Kiekvienas iš nuteistųjų atliko jam tenkančią užduotį, be kurios nebūtų pasiektas bendras tikslas – įvykdyta kontrabanda.

Skundžiamuose žemesnės instancijos teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir subjektyvųjį bendrininkavimo organizuota grupe požymį. Nuteistieji R. K. ir R. C. sąmoningai neaktyvavo muitinėje įdiegtos rizikos kontrolės patikrinimo sistemos ir neįformino muitinės procedūros. Aktyvus, tikslingas konkrečios kontrolės procedūros nevykdymas ir muitinėje pateiktų dokumentų grąžinimas bendrininkams yra elgesys, kuris savaime rodo suvokimą apie veikos pobūdį ir pasekmes.

Kasacinio skundo argumentas, kad teismai neva neįvertino BK 25 straipsnio pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., reikšmės nuteistųjų teisinei padėčiai, atmestinas kaip nepagrįstas. Išankstinis susitarimas – požymis, kurį BK 25 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d., įtvirtino kaip būtinąjį organizuotos grupės požymį, – šioje byloje buvo nustatytas dar iki minėto įstatymo pakeitimo. Naujoji įstatymo redakcija nesukūrė naujo, iki tol byloje nenagrinėto ir neįrodinėto požymio, o tik įstatymo lygmeniu apibendrino tuos kriterijus, kurie kasacinio teismo praktikoje ir anksčiau buvo taikomi atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų R. K. ir R. C. gynėjo advokato D. Dargevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų R. C. ir R. K. gynėjo apeliacinį skundą, nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, atsakė į apeliacinio skundo argumentus formaliai ir deklaratyviai, todėl buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatos.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o BPK 332 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, nutartyje turi nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.

10.1.Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-813/2025, 13 punktas).

10.2.Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, jog apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88-489/2023, 14 punktas). Tačiau baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistųjų R. C. ir R. K. gynėjo apeliaciniu skundu ir įvertinusi skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, neturi pagrindo konstatuoti, kad šis teismas padarė kasaciniame skunde nurodytus BPK nuostatų pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus (liudytojų, nuteistųjų parodymus, vaizdo įrašus, kitą rašytinę bylos medžiagą), taip pat ir kasaciniame skunde nurodytus muitinės pareigūnų parodymus, analizavo lokalius teisės aktus, reglamentuojančius muitinės patikros organizavimą Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste (nutarties 16-19, 21-26, 29-37, 49-50 punktai). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad šis teismas detaliai aptarė kiekvieną įrodymą atskirai, patikrino šių įrodymų teisėtumą, leistinumą, patikimumą. Ištirti įrodymai palyginti tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės ar dominuojančios reikšmės, pasisakyta dėl įrodymų visumos pakankamumo, kad būtų konstatuota nuteistųjų R. C. ir R. K. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir detaliai įvertinęs įrodymų visetą, pateikė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų R. K. ir R. C. kaltės, piktnaudžiavus tarnyba, cigarečių kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, veikiant organizuota grupe, yra pagrįstos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 14–39, 44–45, 49–55, 57 punktuose išdėstyta aiški, neprieštaringa ir pakankamai argumentuota šio teismo pozicija dėl nuteistiesiems R. C. ir R. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, jų kvalifikavimo, atskleidžiant padarytų nusikalstamų veikų, taip pat ir jų veikimo organizuota grupe objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos analogiškose situacijose, teisėjų kolegija pažymi, kad žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai baudžiamosiose bylose kaip precedentas aukštesnės instancijos teismo nesaisto. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos aptarti ir pasisakyti dėl nuteistųjų R. C. ir R. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyto žemesnės instancijos teismo sprendimo taikymo nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo aptarta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų R. C. ir R. K. gynėjo apeliacinį skundą, laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų ir bylą patikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, o teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. šis teismas kasatorių nurodomų esminių BPK pažeidimų nepadarė.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistieji R. C. ir R. K. šios nutarties 1–4 punktuose nurodytais atvejais netinkamai atliko į muitinės postą atvykusių transporto priemonių muitinį tikrinimą ir taip pažeidė jų pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, dėl to nuteistieji negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba jų veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 229 straipsnį, kadangi netinkamai muitiniai patikrinimai buvo atliekami pagal pamainos viršininko žodinius nurodymus ir susiformavusią darbo praktiką. Šie teiginiai yra nepagrįsti.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

14.1.Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014, 18.1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2025, 75 punktas).

14.2.BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 55- 511/2025, 44 punktas). Būtent kaltės forma iš esmės ir skiria piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) nuo tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis), kuris padaromas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 370- 677/2015). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, 191 punktas).

14.3.Pagal teismų praktiką, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad šis teismas nuteistųjų R. C. ir R. K. veiksmus, netinkamai atliekant jiems, kaip muitinės pareigūnams, priskirtas funkcijas, teisingai kvalifikavo kaip nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji R. C. ir R. K., eidami muitinės pareigūnų pareigas, nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų ir pareigybių aprašymų reikalavimų. Šios nutarties 1–4 punktuose nurodytais atvejais, transporto priemonėms įvažiavus į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, nuteistieji neatliko nė vieno iš jiems, kaip muitinės pareigūnams, pavestų ir pagal pareigybės aprašymus privalomų muitinio tikrinimo veiksmų: neatliko muitinės dokumentų tikrinimo, nesiaiškino, ar vairuotojai gabena prekes ir ar joms yra pateiktos išankstinės elektroninės muitinės deklaracijos, taip pat neatliko privalomo rizikos veiksnių vertinimo pagal muitinės elektroninėse sistemose nurodytus rizikos profilius.

Kaip teisingai nurodo kasatorius, nuteistųjų R. C. ir R. K. darbo vietoje buvo susiklosčiusi praktika dažnai į muitinės postą įvažiavusias transporto priemones pirma nukreipti į fitosanitarinės kontrolės punktą, o tik paskui atlikti muitinės procedūras. Tačiau byloje išnagrinėtais atvejais nustatyta, jog minėtas transporto priemones nukreipti į fitosanitarinės kontrolės punktą iš viso nebuvo pagrindo. Be to, joks šių transporto priemonių fitosanitarinis patikrinimas faktiškai ir nebuvo atliktas. Negana to, nuteistieji R. C. ir R. K. po tariamo fitosanitarinio patikrinimo neatliko ir muitinio tikrinimo veiksmų – neįformino muitinės procedūrų, neužfiksavo konkrečių transporto priemonių atvykimo į patikros vietą ir neatliko privalomo rizikos vertinimo.

Dėl nuteistųjų pareigų nevykdymo visais keturiais atvejais per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo įvežti ir toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti dideli kiekiai kontrabandinių cigarečių, o dėl šių krovinių įvežimo nesumokėtų mokesčių suma valstybei kiekvienu atveju viršijo du milijonus eurų.

Be to, byloje nustatyta, kad, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuotojai nuteistiesiems pateikė asmens, krovinių ir transporto priemonių dokumentus, tačiau šie dokumentai nebuvo naudojami pagal jų paskirtį atliekant muitinį tikrinimą. Nuteistieji R. C. ir R. K. paimtus dokumentus laikė savo darbo vietoje, vėliau juos slėpė, išnešė iš patikros punkto darbo vietos ir grąžino vairuotojams, nors transporto priemonės ir jų kroviniai nebuvo patikrinti, o muitinės procedūros nebuvo įformintos.

Reikšminga ir tai, kad kontrabandiniai tabako gaminiai visais keturiais nustatytais atvejais buvo gabenami nuteistųjų R. K. ir R. C. darbo pamainos metu. Patikrinus muitinės duomenis, nenustatyta kitų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ar bandymų per muitinės postą įvežti privalomai muitinei pateiktinus daiktus kitų muitinės pareigūnų darbo metu.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinęs nuteistųjų R. C. ir R. K. veiksmų mechanizmą, pobūdį, intensyvumą, mastą, pavojingumo laipsnį, pagrįstai nusprendė, kad nuteistųjų elgesys neapsiribojo vien muitinio tikrinimo veiksmų neatlikimu, o jų veiksmai sąmoningai buvo nukreipti į sąlygų sudarymą, kad atitinkamos transporto priemonės, jų nepatikrinus ir neįforminus muitinės procedūrų, galėtų įvežti į Lietuvos Respubliką kontrabandines cigaretes ir šias akcizais apmokestinamas prekes toliau gabenti jos teritorijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistųjų veiksmus teisingai pripažino piktnaudžiavimu tarnyba ir tinkamai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Dėl organizuotos grupės

Kasatorius teigia, kad žemesnės instancijos teismai preziumavo, jog nuteistieji R. C. ir R. K. su kitais asmenimis padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 199² straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, veikdami organizuota grupe. Kasatoriaus įsitikinimu, žemesnės instancijos teismai nenustatė nei organizuotos grupės požymių, nei buvus nuteistųjų susitarimą tokia bendrininkavimo forma veikti. Šie teiginiai nepagrįsti.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 25 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija).

Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 91 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025, 35 punktas). Be to, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025, 35 punktas).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-976/2025, 45.3 punktas). Pagal teismų praktiką, apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025, 35 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai išvadą dėl nuteistųjų R. C. ir R. K. veikimo organizuota grupe padarė ne remdamiesi prielaidomis, o įvertinę byloje nustatytų aplinkybių visumą ir atsižvelgę į baudžiamajame įstatyme suformuluotus bei teismų praktikoje išaiškintus organizuotos grupės požymius.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad keturiais atvejais į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitinės patikros postą buvo įvežtas didelis kiekis – kiekvienu atveju daugiau nei 800 000 pakelių – kontrabandinių cigarečių. Teismai motyvuotai, remdamiesi detalia byloje esančių įrodymų analize, konstatavo, kad šiems nusikalstamiems veiksmams buvo būdingas panašus veikimo mechanizmas, kurį užtikrino organizuota grupe veikę asmenys: tabako gaminiai transporto priemonėmis buvo gabenami iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nepateikti muitinės kontrolei, buvo neteisėtai įvežami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir toliau gabenami joje (apeliacinės instancijos teismo nutarties 44–45 punktai).

Vykdant kiekvieną iš minėtų nusikalstamų veikų dalyvavo keli asmenys, kurie buvo pasiskirstę užduotimis, vaidmenimis ir atliko jiems skirtus, iš anksto sutartus ir suplanuotus veiksmus. Nustatyta, kad užsienio piliečiai fabrikuose, esančiuose Baltarusijos Respublikoje, pasikraudavo tabako gaminius ir šiuos krovinius per muitinės kontrolę veždavo į Lietuvos Respubliką, o nuteistieji R. C. ir R. K., piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, atlikdavo kitą bendro nusikalstamo sumanymo dalį – sudarydavo sąlygas šiems kroviniams patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, jų nepateikus muitinės kontrolei.

Tuo metu būdami muitinės pareigūnai R. C. ir R. K. iš transporto priemonių vairuotojų paimdavo jų asmens, transporto priemonių ir gabenamų krovinių dokumentus, tačiau jokių duomenų neįvesdavo į muitinės informacinę sistemą, atitinkamai šioje sistemoje nefiksuodavo konkrečių transporto priemonių ir krovinių atvykimo fakto. Jie taip pat nereikalaudavo pateikti išankstinių muitinės deklaracijų, todėl informacinė sistema negalėdavo tinkamai įvertinti su konkrečiomis transporto priemonėmis susijusių rizikų. Nors transporto priemonės formaliai būdavo siunčiamos atlikti fitosanitarinio patikrinimo, faktiškai nuteistieji R. C. ir R. K. sudarydavo sąlygas vilkikams išvykti iš posto teritorijos ir patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją nepatikrinus jų krovinių. Iš vairuotojų paimti dokumentai, kaip nustatyta byloje, būdavo slapta išnešami iš darbo vietos ir grąžinami vairuotojams, taip sudarant jiems galimybę toliau nevaržomai gabenti kontrabandinius krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų. Taigi akivaizdu, kad be aptartų asmenų gerai organizuotų, koordinuotų ir tarpusavyje suderintų veiksmų nusikalstamo sumanymo įgyvendinimas – cigarečių įvežimas į Lietuvos Respubliką ir tolesnis jų gabenimas šalyje – nebūtų buvęs įmanomas.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl organizuotos grupės buvimo, svarbu ir kitos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad cigaretės per Lietuvos Respublikos sieną buvo gabenamos turint jas lydinčius dokumentus, kuriuose buvo nurodomi melagingi krovinio gavėjo duomenys, siekiant nuslėpti tikrąjį kontrabandinių cigarečių gavėją. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikri asmenys – nuteistasis R. K., vairuotojas I. K. – dalyvavo keliose nusikalstamose veikose, įvežant ir gabenant kontrabandines cigaretes Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų metu atliko tokio pat pobūdžio veiksmus.

Taigi, žemesnės instancijos teismai, įvertinę nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo mechanizmą ir sudėtingumą, darant nusikalstamas veikas dalyvavusių asmenų funkcijų ir vaidmenų pasiskirstymą, jų veiksmų tarpusavio ryšį ir suderinamumą, kiekvieno iš jų atliktų veiksmų reikšmę bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, taip pat kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad nuteistieji R. C. ir R. K., kartu su kitais asmenimis įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą – įvežti kontrabandines cigaretes į Lietuvos Respublikos teritoriją ir sudaryti sąlygas jas toliau gabenti, veikė susitarę ir organizuota grupe. Todėl žemesnės instancijos teismai, taikydami BK 25 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, darytina bendra išvada, kad, nenustačius nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų R. K. ir R. C. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinį skundą atmesti.