Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 2019 m. spalio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiais viešaisiais darbais, neatlygintinai dirbant per mėnesį 20 val. visuomenės labui;

2. 2021 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2000 Eur) pinigine bauda (bauda nesumokėta, vykdomas priverstinis baudos išieškojimas,) su turto konfiskavimu (konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma) bei specialiosios teisės atėmimu 2 metams;

3. 2024 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Z. 2026 m. birželio 18 d. apie 12.00 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vairavo elektrinę transporto priemonę „OOTD Electric Scooter T90“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“ Nr. ARRF-0044 (patikros sertifikato Nr. 2486824), jam buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Z. parodė, kad kaltę pripažįsta. Viskas galėjo vykti 2026 m. birželio 18 d. apie 12.00 val. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Kurtuvėnų parduotuvę, o po to atgal į sodą. Nepajuto, kad yra apsvaigęs, gal dėl to, kad kelias dienas gėrė alų. Tą dieną, anksti ryte, apie 8.00 val., turėjo iš vakaro likusio sidro, jį ir užbaigė išgerti. Jautėsi gerai, nors ir suprato, kad yra išgėręs, nes jutosi kvapas. Važiavo į parduotuvę apsipirkti. Jis buvo be šalmo, todėl policija, važiavusi iš paskos, jį sustabdė. Buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Transporto priemonė, su kuria važiavo, priklauso jam. Savo veiksmus vertina blogai. Vairavimo teisės nesusigrąžinęs. Supranta, kad norint vairuoti motorinę transporto priemonę, reikia turėti teises. 2021 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo teistas už analogišką veiką. Iki šiol baudos nesumokėjęs, jos vykdymas, tikriausiai, jau yra perduotas antstoliams. Kaltę pripažįsta, savo poelgį vertina blogai. Kai ilgiau pavartoja alkoholį, tada turi problemų su jo vartojimu. Dirba po kelis mėnesius užsienyje, po to vėl grįžta atgal į Lietuvą. Už mėnesio žada važiuoti į užsienį. Nėra sudarytos sutarties ar kažkokio žodinio susitarimo, kada turi atvažiuoti – susiskambina ir važiuoja. Dabar į Norvegiją važiuos.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes G. Z. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. Z. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

G. Z. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., turi sodo namelį, kur kartais apsistoja ir būna, nes šiaip gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Į sodą atvažiavo 2026 m. birželio 15 d. ir ten buvo iki 2026 m. birželio 18 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir atvežtas į areštinę. 2026 m. birželio 17 d. vienas pats, būdamas sode, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų, sidrą. Kitą dieną, t. y. 2026 m. birželio 18 d., ryte, taip pat išgėrė alaus, sidro, o kadangi jautėsi gerai, tai nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę apsipirkti. Apie 12.00 val. iš sodo jam ir jo broliui V. Z. priklausančiu elektriniu motoroleriu „OOTD Electric Scooter T90“ važiavo į Kurtuvėnų miestelį, į ten esančią parduotuvę, nusipirkti maisto produktų, alaus. Minėtą elektrinį motorolerį jis su broliu nusipirko per pusę, iš viso sumokėjo 1300 eurų, t. y. jis sumokėjo 650 eurų ir brolis 650 eurų. Kai apsipirko, važiavo atgal į sodą ir ties (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrinę jo neblaivumą pirmu pūtimu nustatė 1,86 promilių neblaivumą, o antru pūtimu 1,89 promilių neblaivumą. Jis visiškai sutinka su tuo, kad elektrinį motorolerį vairavo būdamas neblaivus ir žino, kad už tai yra atsakomybė. Dėl šio jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai, dėl ko tikrai nuoširdžiai gailisi. Jis neturi teisės vairuoti, nes už tokį pat nusikaltimą teises prarado kažkur prieš keturis metus. Minėtą elektrinį motorolerį nusipirko prieš naujus metus, tačiau mažai su juo važinėjo, nes buvo išvažiavęs į užsienį, o po to buvo blogi orai, todėl jis tiesiog stovėjo sode. Dabar, kai orai šiek tiek atšilo, tai ir pradėjo važinėti (b. l. 78–79).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Andželos Dapšienės 2026 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad telefoninio pokalbio metu V. Z. paaiškino, jog jis tik paskolino savo broliui G. Z. pinigų nusipirkti elektrinį motorolerį. V. Z. aiškino, kad net neprisimena kiek pinigų paskolino ar tai 200 eurų, ar 300 eurų, o gal 400 eurų. Su tuo elektriniu motoroleriu jis neturi nieko bendro. Juo naudojasi tik G. Z.. Iš kur jis pirko tą elektrinį motorolerį, V. Z. paaiškinti negalėjo, nes nežino. Ar jis turi kokius jo dokumentus, ar yra priregistravęs elektrinį motorolerį, V. Z. sakė, kad nežino. Pasak jo, jo brolis gyvena sode, kur tuo elektriniu motoroleriu ir važinėja. Kokia to motorolerio didžiausioji naudingoji galia ir didžiausiasis projektinis greitis jis nežino (b. l. 49).

2026 m. birželio 18 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. Z. pirmuoju tikrinimu 2026 m. birželio 18 d., 12.11 val., nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 12.31 val., nustatytas 1,89 promilių neblaivumas (b. l. 52).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto Tomo Baranausko 2026 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. birželio 18 d., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistu M. Rusecku, apie 12.04 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), sustabdytas asmuo įtartinai keliu važiuojantis elektriniu paspirtuku – transporto priemonė „OOTD Electric Scooter T90“ nepriskiriama elektrinei mikrojudumo priemonei, nes jos galia didesnė nei 1000W (2100x2W) (duomenys iš prie transporto priemonės pritvirtintos metalinės lentelės su informacija), ji neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju draudimu. Ją vairavo G. Z., būdamas neblaivus ir neturintis teisės vairuoti – teisės vairuoti nesusigrąžinęs pasibaigus atėmimo terminui. Pradėjus bendrauti su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paklaustas kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, teigė vartojęs prieš 4 valandas. Vairuotojui pasiūlyta atlikti blaivumo patikrinimo testus (paliesti rodomuoju pirštu nosies galiuką, praeiti tiesia linija). Asmuo testus atliko. Tuomet G. Z. patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0044, patikros Nr. 2486824, paklaida 1,7 procento, patikra galioja nuo 2026- m. gegužės 8 d. iki 2026 m. lapkričio 7 d., pirmuoju tikrinimu – 12.11 val. nustatytas 1,86 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – 12.31 val., nustatytas 1,89 promilės neblaivumas. Apie įvykį informuotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operacijų valdymo skyriaus budėtojas, įvykis registruotas PRĮR ROIK: 0126000365244. Patikrinus vairuotoją POLIS II duomenų bazėje, nustatyta kad vairuotojas neturi teisės vairuoti, teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė sąlygų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti. Dėl minėto įvykio pradėta teisena pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, IBPS NR. 01-1-19510-26. Transporto priemonės vairuotojas G. Z. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operacijų valdymo skyriaus sulaikymo patalpas. Transporto priemonė nuvežta į saugojimo aikštelę adresas: Šiauliai, Tilžės g. 68. Faktinis sulaikymas 12.31 val. Filmuota kūno kameromis ir tarnybinio automobilio kameromis (b. l. 53).

2026 m. birželio 18 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole (su fotolentele) užfiksuota, kad įvykio vietoje stovi elektrinis paspirtukas (transporto priemonė) „OOTD Electric Scooter T90“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos – metalo spalvos, asfaltuoto kelio kelkraštyje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Ant vairo prisegta daiktadėžė, joje išmanusis raktas. Po apžiūros, transporto priemonė su išmaniuoju rakteliu paimta ir nuvežta į saugojimo aikštelę, Šiaulių r., Ginkūnų k., Malavėnų g. 8. Įvykio vieta nefilmuojama, apžiūros metu fotografuota (b. l. 9–21).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Artūro Augio 2026 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įjungus transporto priemonę „OOTD Electric Scooter T90“, pakėlus jos galinį ratą ir įjungus trečią pavarą, paspaudus visą galimą greitį, galiniam ratui sukantis, spidometras rodo didžiausią greitį – 86 km/h. Pridėta fotografija. Prie bylos pridėta viešai prieinama internete transporto priemonės „OOTD Electric Scooter T90“ instrukcija (b. l. 22–40).

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo G. Z. parodymai duoti teisme, jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad G. Z. nustatyti neblaivumo požymiai, pirmuoju tikrinimu – 12.11 val. nustatytas 1,86 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – 12.31 val., nustatytas 1,89 promilės neblaivumas bei kiti anksčiau aptarti byloje esantys duomenys, neginčijamai patvirtina, kad G. Z. 2026 m. birželio 18 d., apie 12.00 val., ties pastatu, esančiu Girininkijos g. 2, Kurtuvėnuose, Šiaulių r., vairavo elektrinę transporto priemonę „OOTD Electric Scooter T90“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, vairavo motorinę transporto priemonę, ir tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu, G. Z. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę būdamas neblaivus vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo. G. Z. padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. Z. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių, šiuo atveju tyčinių, nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), Lietuvoje teistas 3 kartus (vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu), teistumas neišnykęs (b. l. 98–108), turi galiojančių administracinių nuobaudų, kurios nesumokėtos (b. l. 93–96), nedirba (b. l. b. l. 90). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokurorės prašomą bausmės rūšį – areštą. Bausmės trukmė, atsižvelgus į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus aptartus kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, nustatytina BK 49 straipsnio 3 dalyje už padarytą nusikaltimą numatyta maksimalaus dydžio bausmė – 90 parų areštas.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi G. Z. nėra įvykdęs 2021 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės – sumokėjęs 38 MGL (1900 Eur) baudos, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu, bendrintina su 2021 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. G. Z. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Vertindamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo G. Z. galimybę, pagal nurodytus kasacinio teismo kriterijus, teismas pažymi, jog neturi pagrindo abejoti, jog G. Z. kaltės pripažinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, kritiškas savo elgesio vertinimas, gailėjimasis dėl padarytos veikos, nėra tik formalumas, kuriuo siekiama švelnesnės baudžiamosios atsakomybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. Z. savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, atskleidė visas savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino neturįs teisės vairuoti transporto priemonės. Nors G. Z. teisiamas ketvirtą kartą, paskutinį kartą buvo teistas 2024 m. balandžio 29 d., tačiau vertinant jo teisiamajame posėdyje išsakytus argumentus, jog jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, kaip jau buvo minėta, jis neneigė kaltės ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: būti savo gyvenamoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iš jų ir alkoholio; neišvykti už gyvenamosios vietos ar rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais).

Prokurorė prašė teismo, skiriant kaltinamajam arešto bausmę ir atidedant jos vykdymą, G. Z. paskirti intensyvią priežiūrą – G. Z. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023, yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti. Taigi, pagal šį kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai.

Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamojo atžvilgiu yra pradėti nauji tyrimai, nėra duomenų, jog jis, anksčiau atlikdamas jam paskirtas bausmes, būtų pažeidęs jam teismo skirtus įpareigojimus ar probacijos sąlygas, kas galėtų sąlygoti intensyvios priežiūros skyrimą, daro išvada, jog šioje byloje nėra pagrindo G. Z. paskirti intensyvią priežiūrą, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas G. Z. taikomas be intensyvios priežiūros.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Dėl sulaikymo laiko įskaitymo

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. Z. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m birželio 18 d., 12.31 val., iki 2026 m. birželio 19 d. 12.02 val., t. y. viena para, ir laikytina, kad G. Z. yra atlikęs vieną arešto parą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam G. Z. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais G. Z. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju G. Z. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog G. Z., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam prokuroro prašomam terminui – 2 metams ir 6 mėnesiams naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra proporcingas girtumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms. Skirti trumpesnį terminą teismas neturi teisinio pagrindo. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu (jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo). Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. Z. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis elektrinę transporto priemonę „OOTD Electric Scooter T90“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu.

Įvertinus tai, kad, pagal bylos duomenis ir V. Z. paaiškinimą, elektrinė transporto priemonė „OOTD Electric Scooter T90“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš G. Z. konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė – „OOTD Electric Scooter T90“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su išmaniuoju raktu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2026 m. liepos 9 d. pažymą Nr. APD-2026-07569 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 116,67 Eur, priteisimo iš kaltinamojo G. Z. (b. l. 125–128).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu niekur nedirba, į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo neišieškotinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, elektrinė transporto priemonė „OOTD Electric Scooter T90“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su išmaniuoju raktu, konfiskuotina (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Z. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir G. Z. skirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, G. Z. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m birželio 18 d., 12.31 val., iki 2026 m. birželio 19 d. 12.02 val., t. y. vieną parą, ir laikyti, kad G. Z. yra atlikęs vieną arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, G. Z. arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

- būti savo gyvenamoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iš jų ir alkoholio;

- neišvykti už gyvenamosios vietos ar rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudos išieškojimą vykdyti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 27 d. nuosprendyje nurodytą tvarką, neišduodant naujo vykdomojo rašto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, G. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš G. Z. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – elektrinę transporto priemonę „OOTD Electric Scooter T90“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su išmaniuoju raktu. G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. Z. neišieškoti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektrinę transporto priemonę „OOTD Electric Scooter T90“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su išmaniuoju raktu, konfiskuoti.

Išaiškinti G. Z., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.