Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžių priėmimo ir nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėja advokatė K. Vezbergaitės prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti A. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorė skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5, 7 dalyse įtvirtinta nuteistojo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti Suomijos Respublikos sulaikytus asmenis, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pirmiau minėtas prašymas nebuvo išspręstas. Kaltinimas buvo grindžiamas R. D. parodymais ir Suomijos Respublikoje surinktais duomenimis, tačiau apeliacinės instancijos teismas neišsprendė gynybos prašymo apklausti asmenis ir išreikalauti papildomus įrodymus, taip buvo pažeistas BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas lygybės principas. Apeliacinės instancijos teismas pašalinęs iš kaltinimo organizuotos grupės požymį ir panaikinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai individualizavo nuteistajam skirtiną bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad nuteistasis anksčiau neteistas, dirba, yra sergančio motinos rūpintojas, globoja anūkus, aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje bei panaikinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nepakankamai motyvavo šių aplinkybių įtaką nuteistajam skirtinos bausmės dydžiui. Prašyme sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nuteistojo A. Š. gynėja advokatė K. Vezbergaitė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl esminio BPK pažeidimo ir į galimą bylos perdavimą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka yra pagrindas spręsti dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą. Nuteistasis nėra pažeidęs paskirtos kardomosios priemonės, dirba.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas).

Iš kasacinio skundo matyti, kad nuteistojo A. Š. gynėja advokatė K. Vezbergaitė nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, laiko ją per griežta.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės dydžio patikrinimas vien dėl jos griežtumo ir svarstymas, ar teismas atsižvelgė į aplinkybes, kurios, kasatorės manymu, galėjo esmingai paveikti teismo išvadas dėl bausmės, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nors kasaciniame skunde kasatorė ir pateikia nuorodas į netinkamai pritaikytas BK nuostatas skiriant bausmę A. Š., tačiau iš skundo turinio matyti, kad netinkamas šių normų taikymas grindžiamas ne teisiniais argumentais, o nuteistojo asmenybės ir kitų bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, vertinimo kritika. Kaip pirmiau minėta, kad tokie teiginiai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami.

Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 15 d. posėdžio protokolo, nuteistojo A. Š. gynėja advokatė K. Vezbergaitė teikė prašymą atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus ir išreikalauti papildomus duomenis. Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių, apsvarsčiusi nuteistojo gynėjos prašymą, priėmė motyvuotą protokolinę nutartį pirmiau nurodytą nuteistojo gynėjos prašymą atmesti. Teismų praktikoje nurodoma, kad proceso dalyvių prašymai privalo būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-976/2022, 12 punktas; 2026 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-495/2026, 41 punktas). Kasaciniame skunde nepateikiama kitų teisinių argumentų, kurie pagrįstų skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus.

Taigi kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą, žemesnės instancijos teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės K. Vezbergaitės kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliktinas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Palikti nenagrinėtą nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės prašymą sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio vykdymą.