Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės X. Y. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės X. Y. ieškinį atsakovui X. X. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, procese išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė X. Y. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama terminuotai apriboti atsakovo X. X. tėvo valdžią į nepilnametį vaiką Y. Y., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės Y. Y. tėvai. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, t. y. už tai, kad jis 2024 m. spalio 12 d. apie 21 val. ieškovės namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tempė ieškovę už drabužių ir plaukų, sudavė jai pagalve ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, 2 kartus spyrė į kairę blauzdą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, atsakovui buvo paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė. 2025 m. vasario 13 d. policijos nutarimu atsakovui buvo paskirta bauda už tai, kad jis 2025 m. sausio 12 d. 5.02 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas neblaivus, miegojo, nesiorientavo aplinkoje, nevykdė pareigūnų reikalavimų. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, t. y. už tai, kad jis 2025 m. sausio 12 d. apie 18.50 val. per „Facebook“ programą, rašydamas grasinančius pranešimus, grasino nužudyti ieškovę, atsakovui buvo paskirta galutinė subendrinta 12 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate (toliau – (duomenys neskelbtini) rajono PK) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnį, t. y. dėl to, kad atsakovas 2025 m. rugpjūčio 23 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje automobiliu pavojingai persekiojo ieškovę, sakė jai grasinančius žodžius. Be to, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 23 d. apie 21.45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje atsakovo automobilyje buvo rasta galbūt narkotinė medžiaga, priklausanti atsakovui. Atsakovas pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ viešai išplatino ieškovę įžeidžiančius įrašus.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ja šalys susitarė dėl nepilnametės dukters Y. Y. gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra Y. Y. tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui Y. Y. priteisimo. Vis dėlto atsakovo ir dukters nesieja emocinis ryšys, duktė vengia matytis su atsakovu, šis ja nesirūpina ir nesidomi. Atsakovo asmeninės savybės ir gyvenimo būdas yra netinkami būti tėvu. Atsakovas pasižymi agresyviu, neprognozuojamu elgesiu, jis yra melagis, savanaudis, nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir visuomenės bendro gyvenimo normų. Toks atsakovo elgesys, jo netinkamas gyvenimo būdas, tai, kad jis nesirūpina dukra, sudaro pagrindą apriboti tėvo valdžią. Atsakovas gali padaryti ypatingą žalą dukters raidai ir emocinei būklei.

Atsakovas X. X. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo apriboti tėvo valdžią į nepilnametį vaiką Y. Y.. 2025 m. spalio 27 d. atsakovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių, kadangi ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra. N. Y. Y. nusiskundimų atsakovo elgesiu neišreiškia, su juo sutaria ir bendrauja. Atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat neturi duomenų apie tai, kad atsakovas nesirūpintų dukra, būtų nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų vykdymo, amoraliu elgesiu darytų žalą vaiko vystymuisi ar piktnaudžiautų tėvo valdžia.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą. Nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 2 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas policijos pranešimas apie tai, kad atsakovui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, pavojų patiriantis asmuo – nepilnametės Y. Y. močiutė, konflikto metu namuose buvo nepilnametė Y. Y.. Nepilnametės močiutė paaiškino, kad Y. Y. konflikto nematė. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. 2024 m. spalio 12 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas policijos pranešimas apie tai, kad neblaivus atsakovas tranko daiktus, naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. 2025 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas policijos pranešimas apie tai, kad atsakovas atvyko pas ieškovę į darbą, grasina pasiimti vaikus ir jų negražinti. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti, kadangi nepilnametė Y. Y. konflikto negirdėjo ir apie jį nežinojo. 2025 m. spalio 27 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad atsakovas pranešė, jog ieškovė neleidžia bendrauti su dukra. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti.

2025 m. gruodžio 1 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovės senelei priklausančiame name, būste sudarytos visos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodė, kad jau apie vienerius metus negyvena su atsakovu, neveda bendro ūkio. Iki 2024 m. liepos mėn. šalių santykiai buvo geri, tuo metu atsakovas išvykdavo dirbti į užsienį. 2024 m. liepos mėn. atsakovas grįžo į Lietuvą, jo elgesys pasidarė neadekvatus ir agresyvus, tarp šalių pradėjo kilti konfliktai, juos stebėjo ir nepilnamečiai vaikai. Ieškovė siekė išsaugoti tarpusavio santykius, tačiau atsakovas panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu, todėl ji santykius nutraukė. Šalių santykiams nutrūkus, atsakovas su dukra bendrauja nereguliariai – nuo 1 iki 3 kartų per mėnesį, dažniausiai telefonu, išlaikymą jai teikia nereguliariai. Ieškovės teigimu, dukra atsisako bendrauti su atsakovu, jos manymu, dukrai su atsakovu nesaugu, todėl yra pagrindas apriboti atsakovo tėvo valdžią.

2025 m. gruodžio 5 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog atsakovas gyvena jo motinai nuosavybes teise priklausančiame gyvenamajame name, būste yra visi reikalingi patogumai. Apsilankymo metu atsakovo namuose nebuvo. 2025 m. gruodžio 8 d. atsakovas lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje, nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su savo mama, jeigu šiame būste liktų gyventi ilgesniam laikotarpiui, planuoja įsirengti antrąjį namo aukštą, taip pat turi planų išvykti dirbti į užsienį. Atsakovo teigimu, jis teikia išlaikymą nepilnametei dukrai Y. Y. paskutinį kartą su dukra matėsi 2025 m. rugpjūčio mėn., tačiau ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra.

2025 m. gruodžio 2 d. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste (psichologe) metu nepilnametė Y. Y. paaiškino, kad ji gyvena kartu su mama, močiute ir vyresne seserimi, o jos tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Y. Y. nurodė nepamenanti, kada paskutinį kartą matėsi su tėčiu, tačiau su juo susitinka retkarčiais, jie matėsi seniai ir šiemet jau nebesusitiks. Paklausta apie šias aplinkybes, nurodė, kad susitikti su tėčiu nenori. Paaiškino, kad su tėčiu valgydavo ledus, kartu vaikščiodavo, jai patinka leisti laiką su tėčiu. Pas tėtį ji yra miegojusi tik vieną kartą, kai sirgo, daugiau miegoti pas jį namuose nenorėtų, nes jis kartais būna piktas. Paprašyta papasakoti plačiau, nurodė, kad tuo metu, kai ji pas tėtį atvažiavo su močiute, tėtis šaukė ant močiutės. Pažymėjo, jog pas tėtį važiavo su močiute, nes nenorėjo pas jį važiuoti viena. Nurodė, kad tėtis jai yra siūlęs likti miegoti pas jį, bet ji atsisakė. Paaiškino, kad su tėčiu yra bendravusi telefonu, jie yra skambinę vienas kitam, tačiau kartais ji nenori atsiliepti į tėčio skambučius. Jos manymu, tėtis dėl to liūdi, bet jai apie tai nieko nesako. Mama ragina ją bendrauti su tėčiu. Y. Y. nurodė, kad kartais nori susitikti su tėčiu, tačiau bijo jam apie tai pasakyti, nes bijo, kad jis pradės liūdėti, pykti. Ji kartais bijo tėčio, kadangi tuo metu, kai jie gyveno kartu, šis buvo pastatęs ją su sese į kampą, nes jos pykosi, tačiau dabar jis to nedaro. Kai gyveno kartu, ji 2-3 kartus matė tėtį vartojantį alkoholį, tačiau pastaruoju metu to nėra mačiusi. Paprašius apibūdinti tėtį, Y. Y. nurodė, kad jis yra laimingas, ypač kai ji pas tėtį atvažiuoja ar jam paskambina. Paklausta apie tėvų tarpusavio santykius, Y. Y. paaiškino, kad tėtis su mama pykstasi, tačiau mama apie tėtį nekalba, tik jai grįžus iš tėčio namų, pasiteirauja, kaip jai sekėsi. Tėtis apie mamą taip pat neklausia, tik kai tėvai susiskambina, jie negražiai kalbasi, pykstasi. Nurodė, kad tėtis domisi, kaip jai sekasi mokykloje, ji buvo sutikusi tėtį parduotuvėje, jis labai apsidžiaugė ją pamatęs, apkabino. Pažymėjo, kad tėtis ant jos nepyksta, bet ji norėtų, kad jis nebesipyktų su mama. Paklausta apie bendravimą su tėčiu, nurodė, kad jai užtenka su tėčiu pasivaikščioti, miegoti pas jį nenori, jai pakanka tiek laiko su tėčiu, kiek dabar praleidžia, šis jai paskambina, ji dažnesnių skambučių nenorėtų.

Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų apie tai, kad atsakovo veiksmai darytų itin didelę žalą dukters vystymuisi, neturi, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovas visiškai nesurūpintų nepilnamete dukterimi Y. Y. vengtų vykdyti savo pareigas dukters atžvilgiu. Įvertinus byloje esančius duomenis, nepilnametės Y. Y. nuomonę, darytina išvada, jog atsakovas nėra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, nori palaikyti ryšį su dukra, nepilnametė Y. Y. neišreiškė priešiškumo atsakovui, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovo elgesys jos atžvilgiu būtų grėsmingas ar nesaugus, galėtų daryti žalą jos vystymuisi. Nepilnametė Y. Y. nurodė, kad jai patinka leisti laiką kartu su atsakovu, tėvai su ja apie vienas kitą nekalba, todėl ji nėra įtraukiama į jų tarpusavio konfliktus. Nėra duomenų, jog atsakovas būtų pažeidęs vaiko teises ir geriausius interesus, o laikinas atsakovo tėvo valdžios apribojimas neatitinka geriausių vaiko interesų. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nepilnametė Y. Y. išreiškia nenorą likti viena su atsakovu, nurodė, kad jai pakanka šiuo metu vykstančio bendravimo su atsakovu, nenori jam dažniau paskambinti ar vykti pas jį, todėl šiuo atveju tikslinga tam tikrą laikotarpį užtikrinti, jog nepilnametės Y. Y. bendravimas su atsakovu vyktų dalyvaujant tarpininkui ar kitam saugų ryšį užtikrinančiam asmeniui. Tai leistų palaikyti vaiko santykį su atsakovu, sumažinti nepilnametės Y. Y. emocinę įtampą ir suteikti jai saugumo, kol situacija šeimoje stabilizuosis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, taip pat ir nusikalstamas veikas ieškovės atžvilgiu. Vis dėlto, teismo vertinimu, tai nesudaro pakankamo pagrindo apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį vaiką Y. Y..

Teismas nurodė, kad šiuo atveju šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, tarp jų kyla konfliktai, įskaitant nesutarimus dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos įgyvendinimo. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad iki 2024 m. liepos mėn. šalių tarpusavio santykiai buvo geri. 2024 m. liepos mėn. jie pradėjo blogėti ir iš esmės nutrūko 2024 m. spalio mėn., t. y. kai atsakovas panaudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Taigi ieškovė patvirtino, kad būtent 2024 m. spalio 12 d. įvykio, už kurį atsakovas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, metu atsakovas pirmąjį kartą atliko prieš ją neteisėtus veiksmus – panaudojo fizinį smurtą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat patvirtino, jog šalių nepilnametė dukra minėto įvykio nematė – matė tik tai, kaip atsakovas bandė sutrukdyti ieškovei su dukra automobiliu išvažiuoti iš namų.

Teismas pažymėjo, jog remiantis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. baudžiamojo įsakymo duomenimis, atsakovas paaiškino, kad ieškovė jam neleidžia bendrauti su dukra, dėl to jam pradėjo blogėti psichologinė būklė, jis pradėjo jaustis blogai, vartoti alkoholinius gėrimus. 2025 m. sausio 12 d. jis skambino ir rašė ieškovei, siekdamas pasikalbėti su dukra, nes ši telefono dar neturi, tačiau ieškovė jį ignoravo. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir supykęs ant ieškovės, jis programoje „Messenger“ rašė ieškovei pranešimus su grasinimais. Taigi, atsakovo teigimu, jo veiksmus, be kita ko, sąlygojo ir šalių tarpusavio nesutarimai dėl jo galimybės matytis ir bendrauti su dukra. Ieškovė aplinkybių, jog tarp jos ir atsakovo kyla nesutarimai dėl bendravimo su dukra tvarkos, neginčijo.

Teismas nurodė, kad atsakovas nusikalstamas veikas ieškovės atžvilgiu padarė 2024 m. spalio 12 d. ir 2025 m. sausio 12 d. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta 2025 m. kovo 28 d. taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), ja nepilnametės Y. Y. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat nurodyta, jog šalys abipusiu susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko poreikius, amžių, gebėjimą reikšti savo nuomonę, dukters norus, į jos sveikatą ir užimtumą sutaria, kad viena kitai nedarys kliūčių dėl bendravimo su dukra (Taikos sutarties 1, 3, 5, 7, 8 punktai). Tai reiškia, jog, nepaisant kylančių konfliktų, šalims pavyko išspręsti klausimą dėl nepilnametės Y. Y. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas išlaikymą dukrai teikia, tačiau kartais tai daro nereguliariai.

Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 12 d. iki 2025 m. lapkričio 2 d. atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad, šalims išsprendus anksčiau nurodytus klausimus, susijusius su nepilnamete dukra Y. Y., jų tarpusavio konfliktai tapo retesni. Nors (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas, be kita ko, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, prieš atsakovę, tačiau minėta baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, atsakovui pareikšti įtarimai nėra ištirti ir įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka galutiniu teismo procesiniu sprendimu.

Vertindamas atsakovo tėvo pareigų vykdymą, teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus nepilnametės dukters Y. Y. atžvilgiu ar kitaip pažeidęs jos teisėtus interesus. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas nėra naudojęs smurto ar atlikęs kitokių neteisėtų veiksmų dukters atžvilgiu, tokių aplinkybių pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu nenurodė ir nepilnametė Y. Y. jų nėra nustatęs ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Remiantis byloje esančiais duomenis ir ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nepilnametė Y. Y. nėra stebėjusi anksčiau aptartų įvykių tarp ieškovės ir atsakovo.

Remdamasis 2025 m. gruodžio 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, teismas nustatė, kad nepilnametė Y. Y. patvirtino, kad atsakovas siekia su ja bendrauti, juos sieja tarpusavio ryšys, ji nori matytis su atsakovu, šis domisi jos mokymosi pasiekimais ir pan. Teismas sutiko su ieškove, jog atsakovo bendravimas su dukra nėra pakankamai reguliarus, tačiau, teismo vertinimu, tai šiuo atveju nesudaro pagrindo riboti atsakovo tėvo valdžią. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių santykiai yra įtempti, tarp jų kyla konfliktai, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovui visu bausmės laikotarpiu buvo uždrausta bendrauti su ieškove ir ieškoti su ja ryšių, todėl akivaizdu, jog tai turėjo įtakos ir atsakovo galimybei bendrauti ir matytis su dukra. Be to, Taikos sutartimi įtvirtinta atsakovo teisė matytis su dukra, taip pat bendrauti su ja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau konkreti pasimatytų ir (ar) skambučių tvarka (data, trukmė ir kt.) nenustatyta. Šiuo atveju, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius santykius, manytina, jog tokia situacija sąlygoja galimybę tarpusavio konfliktams kilti. Y. Y., viena vertus, norėtų matytis su atsakovu, kita vertus, nurodo, jog esamų pasimatymų ir (ar) skambučių jai pakanka, todėl, akivaizdu, kad šalys, įgyvendindamos atsakovo ir dukters Y. Y. teisę matytis ir bendrauti vienas su kitu, turi atsižvelgti į jos nuomonę, o tai gali lemti, jog atsakovui ne visada pavyks pasimatyti su dukra.

Teismas pažymėjo, jog nors nepilnametė Y. Y. nurodė nenorinti viena bendrauti su atsakovu, t. y. nori, kad su ja vyktų kitas asmuo, tačiau tai nesudaro pagrindo apriboti atsakovo tėvo valdžią. šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, todėl natūralu, kad jas sieja stipresnis ryšys, juolab, kad jos susitikimai su atsakovu nėra dažni. Nepilnametė Y. Y. atsakovą apibūdino teigiamai, nenurodo aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad šis dukters atžvilgiu elgiasi netinkamai, atlieka prieš ją neteisėtus veiksmus, patvirtino, kad atsakovas siekia su ja bendrauti, juos sieja tarpusavio ryšys, ji nori matytis su atsakovu, šis domisi jos mokymosi pasiekimais ir pan. Šiuo atveju būtent konkrečios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų geriausius šalių nepilnamečio vaiko interesus, nustatymas sudarytų galimybę atsakovui sustiprinti ryšį su dukra.

Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nėra mačiusi, jog atsakovas vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas, duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes neturi. Remiantis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. ir 2025 m. kovo 5 d. baudžiamaisiais įsakymais, atsakovui visu bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Remiantis bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovui paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Minėta nutartimi teismas, be kita ko, konstatavo, jog bausmės vykdymo laikotarpiu atsakovo pažeidimų, susijusių su draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nenustatyta. Nors (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėta baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, atsakovui pareikšti įtarimai nėra ištirti ir įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka galutiniu teismo procesiniu sprendimu. Be to, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas minėtus veiksmus būtų atlikęs nepilnametės dukters akivaizdoje ar tuo metu, kai ją prižiūrėjo.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad atsakovas siekia matyti ir bendrautis su nepilnamete dukra, domisi jos poreikiais, teikia jai išlaikymą, byloje nenustatyta, jog atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, savo elgesiu darytų jai žalingą įtaką, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai riboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį vaiką Y. Y..

Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju šalys, siekdamos išspręsti tarp jų kylančius ginčus, susijusius su atsakovo teise matytis ir bendrauti su nepilnamete dukterimi, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka, nurodydamos konkrečią pageidaujamą nustatyti bendravimo tvarką. Nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei atsakovas tokio reikalavimo šioje byloje nepareiškė, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė X. Y. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo kaip vaiko tėvo teisių apribojimo, netinkamai įvertino nagrinėjamų atveju susiklosčiusią situaciją ir byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus.

Byloje esantys duomenys įrodo, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu buvo nuolat kreipiamasi pagalbos į teisėsaugos institucijas, nes atsakovas dažnai pavartojęs alkoholio elgėsi agresyviai, naudojo prieš ieškovę grasinimų bei kitokį psichologinį, o taip pat ir fizinį smurtą. Jis, pavojingai manevruodamas automobiliu, bandė nustumti nuo kelio jo vairuojamą automobilį, t. y. ne tik grasino jai susidorojimu, tačiau ir savo veiksmais demonstravo, jog savo ketinimus rengiasi įgyvendinti. Nesutiktina su Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalių vaikas tokių tėvo veiksmų nematė ir net apie juo nežino. Priešingai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių apklaustas vaikas įvardijo bijantis tėvo, kurį matė vartojantį alkoholį, kuris pačią dukterį statė į kampą (tai laikoma netinkama bausmės forma), taip pat sukeldavo konfliktus su ieškove ir močiute.

Atsakovas neturi suinteresuotumo keisti savo elgesį ir požiūrį į tėvystę, nes ne kartą darė teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, demonstravo agresiją, psichologiškai ir fiziškai smurtavo prieš ieškovę, tuo darydamas žalingą įtaką vaikui, kas atitinka CK 3.180 straipsnyje įvardintus pagrindus tėvų valdžios apribojimui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas paskambina vaikui ir su juo pasikalba, tačiau nekonkretizavo, kad šie bandymai palaikyti ryšį su vaiku yra ypač reti, o pati dukra įvardino, kad ji kartais tiesiog sąmoningai neatsiliepia į tėvo skambučius, nes dėl ankstesnių patirčių tiesiog neturi noro su juo bendrauti. Tai, kad atsakovas paklausia dukters kaip jai sekasi mokytis, nereiškia, kad jis pakankamai domisi vaiku ir rūpinasi jo ugdymu, pasiekimais, mergaitės sveikatai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, kaip tėvas, skiria reikiamą dėmesį dukrai bei vykdo savo pareigą rūpintis savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra.

Teismas nustatė, kad atsakovo bendravimas su dukra nėra reguliarus, dukra nurodė nenorinti viena bendrauti su tėvu, t. y. nori, kad su ja vyktų kitas asmuo (vaikas bijo tėvo, nepasitiki juo), tačiau teismas tame neįžvelgė rizikų ir nelaikė pagrindu apriboti atsakovo tėvo valdžią.

Atsakovui turėtų būti visų pirma paskirtas konkretus veiksmų planas, kurio jis turėtų laikytis, taip pat turėtų įgyti įgūdžių ir atsakomybės auginant savo vaiką, kad galėtų užtikrinti jo poreikius. Atsakovas turi parodyti pažangą (iniciatyvą) realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio – galimos priklausomybės alkoholiui (šiuo metu teisiamas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kurias prisipažino vartojęs), agresijos valdymo, rūpinimosi vaiku ir jo auginimo įgūdžius. Nors, kaip nurodė teismas, atsakovo ryšys su vaiku nėra nutrūkęs, tačiau vaikas bijo pas jį vykti vienas ir nenori pas jį likti nakvoti, net bijo tėvo susitikimų su ieškove ir močiute, nes dėl tokių susitikimų jo agresijos protrūkių praeityje vaikas patyrė nuoskaudas.

Egzistuoja reikšminga rizika šalių vaiko gerovei, susijusi su emociniu nesaugumu, psichologiniu krūviu. Šalių vaikas dėl netinkamo atsakovo elgesio neturi emocinės ramybės ir pasitikėjimo tėvu, nes šio elgesys yra neprognozuojamas ir net kartais neadekvatus. Atsakovo pasikartojantis elgesys ir gyvenimo būdas (piktnaudžiavimas alkoholiu ir galimai kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, agresyvus elgesys, grasinimai susidorojimu ir smurtavimas prieš vaiko motiną) daro žalą šalių vaiko emocinei sveikatai ir vystymuisi, pažeidžiamos vaiko teisės į saugią, emociškai ir fiziškai stabilią aplinką.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl laikino (terminuoto) tėvo valdžios apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad Y. Y., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė X. Y. ir atsakovas D. P..

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. spalio 12 d., apie 21 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia rankomis suėmė sugyventinei (ieškovei) X. Y. už viršutinių drabužių ir juos tempė, iš karto po to ranka suėmė jai už plaukų ir, juos tempdamas, nuvedė ieškovę į miegamąjį, ten rankomis pastūmė ją ant lovos, o pastarajai sėdint, pagalve sudavė jai ne mažiau nei 10 kartų į galvos sritį, tačiau ieškovei užsidengus galvą rankomis, smūgiai pataikė į rankas; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2 kartus spyrė ieškovei į kairę blauzdą, taip padarydamas poodines kraujosruvas krūtinkaulio srityje, žasto srityje, nugaroje ir kairės blauzdos sumušimą, ir taip sukėlė ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą, jam paskirta 3 mėn. laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant jam visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), 4 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK 2025 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nubaustas 100 Eur bauda už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, t. y. už tai, kad 2025 m. sausio 12 d. viešoje vietoje laiptinėje būdamas neblaivus (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje, mosikavo rankomis, nerišli kalba) miegojo laiptinėje, taip pat nevykdė policijos pareigūno teisėtų reikalavimų pasitikrinti neblaivumą, kai buvo įspėtas dėl administracinės atsakomybės. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK 2026 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nubaustas 50 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad 2025 m. gruodžio 5 d. tyčiniais veiksmais, t. y. neleisdamas išvažiuoti, laikė suėmęs pravirą automobilio langą, ko pasėkoje jis sudužo, taip padarydamas ieškovei 100 Eur turtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad grasino nužudyti žmogų: 2025 m. sausio 12 d., apie 18.50 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo buvusiai sugyventinei (ieškovei) X. Y. socialinio tinklapio „Facebook“ susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“ siųstuose tekstiniuose pranešimuose grasino: „tu nori gyventi ar nebe?“, „šiandien mes mirsim“, „saugokis aš atvykstu“, „bijosi namų prižadu“, „va dabar tai grasinu“, „tu supranti kad mirsim šiandien“, dėl to ieškovė turėjo pagrindo manyti, jog grasinimai jos atžvilgiu gali būti įgyvendinti, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bendrauti su ieškove ir ieškoti su ja ryšių.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinta šalių sudaryta 2025 m. kovo 28 d. taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), ja nepilnametės Y. Y., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat nurodyta, jog šalys abipusiu susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko poreikius, amžių, gebėjimą reikšti savo nuomonę, dukters norus, į jos sveikatą ir užimtumą sutaria, kad viena kitai nedarys kliūčių dėl bendravimo su dukra; apie numatomas bendravimo su vaiku dienas atsakovas praneša telefonu kiek įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną; šalys viena kitą telefonu nedelsiant informuoja apie priežastis, trukdančias numatytą dieną (dienomis) atsakovui susitikti su dukra Y. Y., gim. (duomenys neskelbtini); tėvo bendravimas ateityje su Y. Y., gim. (duomenys neskelbtini), telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, užimtumą bei vaiko interesus (Taikos sutarties 1, 3, 5, 7, 8 punktai).

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. lapkričio 2 d. apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,66 prom.), jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 48 parų areštas, bausmės vykdymą atidedant 9 mėn., be intensyvios priežiūros, įpareigojant atsakovą 4 mėn. sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, 6 mėn. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), joje atsakovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad: 1) 2025 m. rugpjūčio 23 d. apie 18 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir persekiodamas ieškovės vairuojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą ją įbauginti ir siekdamas ją sustabdyti, sudarė ieškovei pavojingas eismo situacijas: aplenkęs ieškovės vairuojamą automobilį, tyčia staiga stabdė savo vairuojamą automobilį, netrukus po to, važiuodamas priekyje ir įsukęs į šalutinį kelią, tyčia staiga išvažiavo į pagrindinį kelią, sudarydamas kliūtį nukentėjusiosios (ieškovės) vairuojamam automobiliui, o ieškovė, vengdama susidūrimo, buvo priversta staiga išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, dėl to buvo kilęs realus pavojus ieškovės gyvybei, sveikatai ir turtui; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atsakovas atvažiavęs ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., kuriame gyvena nukentėjusioji (ieškovė), grasino ieškovei šaukdamas „(duomenys neskelbtini), išlįsk užmušiu! Atiduok vaiką! Padegsiu namus!“, tokie atsakovo veiksmai ieškovei sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai padegti namus, nužudyti, sutrikdyti sveikatą ir sugadinti turtą gali būti įvykdyti; 2) 2025 m. rugpjūčio mėn., miške, esančiame prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 240 Eur įgijo daugiau kaip 17,523 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių dalį narkotinių medžiagų suvartojo pats, o likusią dalį – 17,532 g – laikė automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismui patikrinus informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad baudžiamoji byla nėra išnagrinėta.

Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-995/2003; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ).

Įstatymas numato ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tėvų valdžia gali būti apribojama ne tik tais atvejais, kai prieš vaiką yra smurtaujama ar su juo agresyviai elgiamasi, tačiau ir tuomet, kai juo nėra rūpinamasi ar tėvai vengia atlikti savo pareigas, kurios, be kita ko, taip pat įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (38 straipsnio 6 dalis), kurioje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

Pažymėtina, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Nagrinėjant bylą dėl tėvo valdžios terminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvo veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jo kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvo valdžia.

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, susijusios su terminuotu tėvo valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus nepilnametės dukters Y. Y. atžvilgiu ar kitaip pažeidęs jos teisėtus interesus. Ta aplinkybė, kad atsakovas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nesusijusias su nepilnamečiu vaiku Y. Y., nesudaro pagrindo apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį vaiką. Juolab, kad pati ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog šalių nepilnametė dukra 2024 m. spalio 12 d. įvykio, kuomet atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, nematė. Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių apklausta Y. Y. įvardijo bijanti tėvo, kurį matė vartojantį alkoholį, kuris ją statė į kampą, taip pat sukeldavo konfliktus su ieškove ir močiute, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė subjektyviai interpretuoja nepilnametės U. P . Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės užfiksuotus vaiko paaiškinimus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. gruodžio 2 d. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste (psichologe) metu nepilnametė Y. Y. paaiškino, kad ji kartais bijo tėčio, kadangi tuo metu, kai jie gyveno kartu, šis buvo pastatęs ją su sese į kampą, nes jos pykosi, tačiau dabar jis to nedaro. Kai gyveno kartu, ji du ar tris kartus matė tėtį vartojantį alkoholį, tačiau pastaruoju metu to nėra mačiusi. Paprašius apibūdinti tėtį, Y. Y. nurodė, kad jis yra laimingas, ypač kai ji pas tėtį atvažiuoja ar jam paskambina. Kaip jau minėta, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Nagrinėjamu atveju pati nepilnametė Y. Y. paaiškino, kad tėvas ją su sese buvo pastatęs į kampą tuo metu, kai šeima gyveno kartu, nes jos tarpusavyje pykosi, tačiau aiškiai nurodė, kad šiuo metu tėvas taip nebesielgia. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepilnametę dukrą ir jos sesę buvo pastatęs į kampą būtent dėl jų tarpusavio pykimosi, toks jo elgesys vertintinas kaip drausminimo priemonės taikymas. Nors nepilnametė Y. Y. nurodė, kad kartais bijo tėčio, tačiau šią aplinkybę siejo su laikotarpiu, kai tėvai ir ji gyveno kartu. Taigi jos paaiškinimai nepatvirtina tęstinio ar šiuo metu egzistuojančio netinkamo tėvo elgesio. Ta aplinkybė, kad nepilnametė Y. Y. praeityje kelis kartus matė tėvą vartojant alkoholį, nesant duomenų apie šiuo metu besitęsiantį ar sistemingą alkoholio vartojimą, savaime nepatvirtina, kad atsakovas šiuo metu netinkamai vykdo tėvo pareigas ar piktnaudžiauja tėvo valdžia. Priešingai, pačios nepilnametės Y. Y. paaiškinimai rodo, kad tokio elgesio ji pastaruoju metu nėra mačiusi.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų teistas už vengimą išlaikyti savo nepilnametę dukrą Y. Y.. Pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas išlaikymą dukrai teikia, tačiau kartais tai daro nereguliariai.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas neskiria reikiamo dėmesio dukrai bei nevykdo savo pareigos rūpintis savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, pažymi, kad ribojant tėvų valdžią turi būti analizuojama kiekvieno iš tėvų gyvenimo būdas, santykis su vaiku ir pastangos įgyvendinant tėvų valdžią. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovui visu bausmės laikotarpiu buvo uždrausta bendrauti su ieškove ir ieškoti su ja ryšių, todėl tai turėjo įtakos ir atsakovo galimybei bendrauti ir matytis su nepilnamete dukra. Be to, nors (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinta šalių sudaryta 2025 m. kovo 28 d. taikos sutartimi įtvirtinta atsakovo teisė matytis su dukra, taip pat bendrauti su ja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau konkreti pasimatytų ir (ar) skambučių tvarka (data, trukmė ir kt.) nenustatyta. 2025 m. gruodžio 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, nepilnametė Y. Y. patvirtino, kad atsakovas siekia su ja bendrauti, juos sieja tarpusavio ryšys, ji nori matytis su atsakovu, šis domisi jos mokymosi pasiekimais ir pan. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nuo nepilnametės Y. Y. gyvenimo yra visiškai nusišalinęs, juo nesuinteresuotas ir visiškai vaiku nesirūpina. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakankamai reguliarus bendravimas su vaiku negali būti laikomas pagrindu riboti atsakovui tėvo valdžią. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo bendravimas su dukra nėra reguliarus, susidarė būtent dėl tarp vaiko tėvų esančios situacijos, todėl natūralu, kad minėta aplinkybė trukdo formuotis artimam dukters ir jos tėvo socialiniam ryšiui bei tai neigiamai veikia jų santykius.

Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas nepilnamečio vaiko Y. Y. atžvilgiu vengtų atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiautų tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su vaiku, darytų jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba visiškai juo nesirūpintų. Tai yra, šiuo atveju nėra sąlygų, numatytų CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl laikino tėvo valdžios ribojimo. Be to, išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad duomenų apie tai, jog atsakovo veiksmai darytų itin didelę žalą dukters vystymuisi, neturi, taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovas visiškai nesurūpintų nepilnamete dukterimi Y. Y., vengtų vykdyti savo pareigas dukters atžvilgiu.

Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad šalių dukra Y. Y. nurodė nenorinti viena bendrauti su tėvu, t. y. nori, kad su ja vyktų kitas asmuo, tačiau pirmosios instancijos teismas tame neįžvelgė rizikų ir nelaikė pagrindu apriboti atsakovo tėvo valdžią. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog vaikas išreiškia norą bendrauti su tėvu kartu dalyvaujant kitam asmeniui, nėra susijusi su tėvo valdžios apribojimo instituto taikymu. CK 3.175 straipsnis numato, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 1-3 dalys). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys, siekdamos išspręsti tarp jų kylančius ginčus, susijusius su atsakovo teise matytis ir bendrauti su nepilnamete dukterimi, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo), nurodydamos konkrečią pageidaujamą nustatyti bendravimo tvarką.

Pastebėtina ir į tai, kad nors ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog atsakovui turėtų būti visų pirma paskirtas konkretus veiksmų planas, kurio jis turėtų laikytis, taip pat turėtų įgyti įgūdžių ir atsakomybės auginant savo vaiką, kad galėtų užtikrinti jo poreikius, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovui nebuvo teikta valstybės pagalba dėl socialinių įgūdžių stokos, vengimo ar nesugebėjimo bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku Y. Y., nes tokio poreikio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai nenustatė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nori bendrauti ir matytis su vaiku. Tai, kad atsakovas nesielgia pagal ieškovės pageidaujamą suvokimo ir elgesio modelį, nereiškia, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ar daro jam žalingą įtaką ir dėl to būtų pagrįstas pagrindas jam laikinai riboti tėvo valdžią.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismui, atlikus proporcingą šalių ir vaiko atitinkamų interesų vertinimą ir nenustačius CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, nebuvo teisinio pagrindo taikyti atsakovui laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko Y. Y. atžvilgiu.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.