- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-955-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-00555-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) E. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. N. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pareiškėjas nurodė, jog teikia prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi E. N. nevykdo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto, kuriame numatyta, jog sutuoktiniai susitaria, kad E. N. su sūnumi ir dukra bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaikus iš vaikų motinos namų penktadienį nuo 17 val. iki 20 val., atsižvelgiant į vaikų emocinę ir fizinę būklę, ir grąžina vaikus į motinos namus sekmadienį iki 17 val. E. N. pasiimdamas vaikus, kiekvieną kartą įspėja vaikų motiną prieš tris dienas, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. N. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kurį prašė atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog nedraudžia bendrauti su vaikais. Pažymėjo, jog po santuokos nutraukimo šalims reikia laiko susiderinti ir suprasti bendravimo su vaikais tvarką, pobūdį, sąlygas, kad nebūtų pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2026 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo E. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
Teismas sprendė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuria be kitų klausimų išspręstas ir skyrium gyvenančio tėvo E. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimas.
Atsiliepimas
Teismas atsižvelgė į suinteresuoto asmens E. N. su atsiliepimu pateiktus e. sveikatos sistemos duomenis, kurie, teismo vertinimu, patvirtina, kad nepilnametė dukra E. nuo 2026 m. liepos 27 d. iki 2026 m. rugpjūčio 12 d. gydoma (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateikti e. sveikatos duomenys apie vaikų sveikatos būkles, iš kurių matyti, kad vaikams nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių reikalingas gydymas ir nuolatinė sveikatos priežiūra. Teismas sprendė, kad šie duomenys patvirtina, jog atsižvelgiant į vaikų sveikatos būklę, susitikimai su nepilnamečių vaikų tėvu galėjo neįvykti dėl vaikų sveikatos būklės.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo E. N. prašymą ir suinteresuoto asmens E. N. atsiliepime nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjo E. N. bendravimas su nepilnamečiais vaikais iš esmės vyko, tačiau ne visais atvejais ir ne visiškai laikantis šalių sudarytoje santuokos nutraukimo sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas sprendė, kad tam tikromis dienomis pareiškėjas E. N. su vaikais bendravo, o atskirais atvejais bendravimas neįvyko dėl suinteresuoto asmens E. N. nurodomų aplinkybių, susijusių su vaikų sveikatos būkle, emocine savijauta bei kitomis objektyviomis priežastimis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo šalių santuokos nutraukimo yra praėjęs palyginti trumpas laiko tarpas – nepilni du mėnesiai. Teismo vertinimu, po santuokos nutraukimo tiek šalims, tiek nepilnamečiams vaikams reikalingas protingas laikas prisitaikyti prie naujos šeimos situacijos ir praktiškai įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką, todėl vien aplinkybė, kad bendravimas vyko ne griežtai pagal sutartyje nustatytas sąlygas, savaime nereiškia, jog bendravimo tvarka yra nevykdoma.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma teismui neleido daryti išvados, kad suinteresuotas asmuo iš esmės nevykdo šalių sudarytos sutarties ar sistemingai kliudo pareiškėjui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) E. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-l 1332-669/2026. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Sanatorijoje buvo gydoma tik dukra, sūnaus paskutinis apsilankymas pas gydytoją buvo 2026 m. birželio 15 d. Tai yra klaidinanti informacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai įvertino bendravimo faktą.
Pareiškėjas apibendrino suinteresuoto asmens pažeidimus, užtikrinant apelianto teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
Susitikimai, kurie įvyko, dažnai trukdavo vos kelias minutes - sūnus E. būdavo atvedamas prie vartų, tačiau vaikų motina tyčia atkreipdavo sūnaus dėmesį į save, dėl ko vaikas grįždavo pas motiną.
Suinteresuotas asmuo nuteikinėja vaikus prieš tėvą, pažeisdamas Sutarties 10 punktą. 2026 m. rugpjūčio 4 d. nepilnametė E. paskambino pareiškėjui ir perdavė motinos suformuotą neigiamą vaizdą apie tėvo apsilankymą sanatorijoje. Vaikas buvo įtrauktas į suaugusiųjų konfliktą, kas kenkia jos emocinei gerovei ir prieštarauja vaiko interesams.
Šalys gyvena skyriumi nuo 2025 m. gruodžio 23 d. - tai yra daugiau nei 8 mėnesiai iki šio skundo pateikimo. Prisitaikymo laikotarpis yra pasibaigęs.
Tuo pačiu metu suinteresuotas asmuo nesiūlo jokių alternatyvų - per visą 8 mėnesių laikotarpį nė karto neparodė iniciatyvos, siekiant kad vaikai bendrautų su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas kai kuriais atvejais nepareiškė pageidavimo susitikti. SMS žinučių išrašai tai paneigia: pareiškėjas kiekvieną kartą pirmasis kreipėsi ir pranešdavo apie pageidavimą susitikti, laikydamasis sutartyje numatyto 3 dienų įspėjimo termino. Prašymai buvo ignoruojami, blokuojami arba atmetami.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. N. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-15588-669/2026. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aptarė bendravimo su vaikais faktines aplinkybes, sanatorijos, ligos atvejus, laiko aspektus ir nėra pagrindo teigti, kad padarytos neteisingos išvados.
Nuo šalių gyvenimo atskirai ir santuokos nutraukimo praėjo nedaug laiko, o pareiškėjas bendravimą su vaikais jau nori įgyvendinti priverstine, kraštutine tvarka ir prašo išduoti vykdomąjį raštą. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas tik kaip kraštutinis savo interesų tenkinimas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo bendravimas su vaikais vyksta, tik ne visiškai taip kaip pageidauja pareiškėjas ar nustatyta bendravimo tvarkoje, ir tai yra natūrali objektyviai susiklostančių vaikų gyvenimiškų aplinkybių pasekmė. Pareiškėjas dėl bendravimo su vaikais nebando naudotis psichologo, vaiko apsaugos teisių tarnybos pagalba, o siekia, kad tai būtų sprendžiama antstolio pagalba. Toks požiūris yra kraštutinis ir vargu atitinkantis vaikų interesus. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tokio pobūdžio ginčuose pirmiausia būtina vadovautis vaikų interesais. Pareiškėjas klaidingai supranta vaikų interesus, siekdamas patenkinti tik savo asmeninius interesus ir pademonstruoti viršenybę prieš buvusią sutuoktinę.
Šalys nustatydamos bendravimo su vaikais tvarką susitarė, kad tėvo bendravimas su vaikais yra sąlygojamas vaikų emocinės ir fizinės būklės. Pareiškėjui, neauginusiam ir nuolat kasdien neprižiūrėjusiam nepilnamečių vaikų, nesuprantama, kaip dažnai ir greitai vaikai suserga, kaip jais reikia rūpintis, kaip su jais bendrauti, leisti laisvalaikį ir pan.
Dėl paties apelianto elgesio su nepilnamete dukra iširo šeimos santykiai ir pasidarė komplikuotas dukros bendravimas su tėvu. Dažnais atvejais dukros E. emocinė būklė yra tokia, kad vargiai įmanomas jos betarpiškas susitikimas su tėvu. Po susitikimo su tėvu, vėlgi dukros emocinė būklė yra nepatenkinama.
E. N. nėra linkusi uždrausti pareiškėjui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Taip netgi būtų pažeidžiami vaikų interesai. E. N. suprantama, kad dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais mažamečiais vaikais, buvusių sutuoktinių, vaikų tėvų, laukia daug problemų, sunkumų ir išbandymų, kuriuos reikės išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi patikrinti ir patikrino, kokia dalimi bendravimo su vaikais tvarka buvo vykdoma, įvertina byloje surinktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, vertina ar susitarimas dėl bendravimo su vaikais yra vykdomas ar nevykdomas ir sprendžia išduoti vykdomąjį raštą ar jo neišduoti apskritai. Suinteresuoto asmens vertinimu, tokio pobūdžio, ginčuose dėl bendravimo su vaikais tvarkos, prievartinės vykdomojo proceso priemonės turėtų būti taikomos tik kraštutiniais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma išspręsti problemos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė bendravimo su nepilnamečiais vaikais chronologiją, o suinteresuotas asmuo pateikė VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2026 m. rugpjūčio 21 d. išvados Nr.(duomenys neskelbtini) kopiją.
Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek apelianto, tiek suinteresuoto asmens teikiami rašytiniai įrodymai esminės reikšmės sprendžiamam klausimui neturi, todėl abiejų šalių teikiamus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 14 d. sprendimu nutraukta apelianto ir suinteresuoto asmens santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl minėtu teismo sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto nevykdymo, numatančio, jog E. N. ir E. N. susitarė, kad E. N. su sūnumi ir dukra bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaikus iš vaikų motinos namų penktadienį nuo 17 val. iki 20 val., atsižvelgiant į vaikų emocinę ir fizinę būklę, ir grąžina vaikus į motinos namus sekmadienį iki 17 val. E. N., pasiimdamas vaikus, kiekvieną kartą įspėja vaikų motiną prieš tris dienas, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip. E. N. teisę pasiimti sūnų E. N. nakvynei, įgyja ne anksčiau, kaip sūnui sukaks keturi metai.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodė, kad vykdomojo rašto išdavimas yra priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemonė, taikytina nustačius aiškų ir nuolatinį teismo sprendimo ar šalių sutarties nevykdymą. Byloje surinktų duomenų visuma teismui neleido daryti išvados, kad suinteresuotas asmuo iš esmės nevykdo šalių sudarytos sutarties ar sistemingai kliudo pareiškėjui bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026 išaiškino, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu, teismas turi aiškintis aplinkybes apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir vykdomąjį raštą turi išduoti tik dėl neįvykdytos taikos sutarties sąlygų. Tuo tarpu, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas teismo sprendimo vykdymo aplinkybių netiria ir nesiaiškina, o vykdomąjį raštą išduoda dėl priverstinai vykdytinos teismo sprendimo dalies.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).
Taigi, išduodant vykdomąjį dokumentą CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra sprendžiamas klausimas, ar tinkamai vykdoma teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo sprendžiama specialia įstatyme nustatyta asmeninio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka. Tokio sprendimo nevykdant, būtent teismas sprendžia dėl poveikio priemonių taikymo ir vertina, ar asmeninio pobūdžio sprendimas nevykdomas ir jeigu taip, kokia apimtimi, dėl kokių priežasčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026).
Įvertinus pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinį matyti, kad teismas rėmėsi CPK 646 straipsnio 1 dalimi, tačiau nukrypo į CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį tvarką. Taip teismas sutarties vykdymo aplinkybių vertinimą perkėlė į vykdomojo rašto išdavimo stadiją, nors pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį šioje stadijoje turi būti sprendžiama dėl priverstinai vykdytinos teismo sprendimo dalies, o konkretūs bendravimo tvarkos pažeidimai ir jų priežastys vertinami vykdymo procese CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjui E. N. išduotinas vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo 3 punktą, šioje stadijoje konkrečių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pažeidimų fakto netiriant.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo E. N. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo E. N. prašymas tenkintinas ir vykdomasis raštas išduotinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo E. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11332-669/2026 patvirtintos pareiškėjų E. N. ir E. N. 2026 m. balandžio 28 d. sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.