- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-258-953/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39849-2025-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Domeikienė, Ilona Jakubėnienė, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- A. G.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ilonos Jakubėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Zakarauskės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartimi paskirta bei neatlikta 28 dienų laisvės atėmimo bausme ir A. G. skirta galutinė 4 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, A. G. pripažintas recidyvistu. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2026 m. gegužės 26 d.
Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės ir proceso išlaidų klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. G. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o būtent: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 4 d. ir 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžiais - galutinė bausmė 11 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir jam skirta galutinė 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. NĮ-22-1894 A. G. 2025 m. rugpjūčio 19 d. lygtinai paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 32 straipsnio 3 dalį, taikant jam intensyvią priežiūrą bei Lietuvos probacijos įstatymo 15 straipsnio numatytas nuostatas. Nuteistasis 2025 m. liepos 1 d. pasirašytinai supažindintas su lygtinio paleidimo sąlygomis. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų skyriaus teikimas dėl A. G. lygtinio paleidimo panaikinimo. Nutarta panaikinti nuteistajam A. G. 2025 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-22-1894 taikytą lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pasiųsti jį į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 3 mėnesių ir 2 dienų, žinodamas apie priimtą nuosprendį, būdamas nesuimtas, išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), pasislėpė, tokiu būdu vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Zakarauskė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį ir išdėstyti taip: Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti A. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Nurodo, kad teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie A. G. veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų kvalifikavimą ir paskyrė teisingą bei pagrįstą bausmę, tačiau, prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė, jog A. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2.2. Pažymi, jog priimdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-76-900/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-11752-2024-7) dėl A. G. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirdamas bausmę teismas pasisakė, kad kaltinamasis A. G. atitinka BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Atsižvelgė į tai, kad A. G. iki 2024 m. kovo 19 d. buvo 2 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, taip pat atsižvelgė į jo asmenybę, nusikaltimų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes ir pripažino kaltinamąjį A. G. recidyvistu. Taip pat teismas kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).
2.3. Nurodo, jog pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiam, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju ši nuostata taikytina ir nuteistajam A. G., Kadangi, A. G. naują nusikalstamą veiką (BK 242 straipsnis) padarė būdamas pripažintas recidyvistu baudžiamojoje byloje Nr. N1-76-900/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1- 11752-2024-7), todėl teismas turėjo vertinti tai, kaip A. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) baudžiamojoje byloje Nr. 1-702-771/2026.
2.4. Pažymi, jog vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas savaime nerodo tokio asmens didesnio pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga griežtinti bausmę, nes asmens padarytų nusikaltimų skaičius, jų rūšys, pavojingumas ir kt. lieka tie patys. Pakeitus nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) pripažinimo, keisti nuteistajam paskirtą galutinę bausmę, prokurorės nuomone, nėra pagrindo, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Todėl, įvertinus visas teismo 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendyje paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, galima teigti, kad teismas paskyrė A. G. teisingą bei pagrįstą galutinę. Prokurorės vertinimu, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti paskyrus A. G. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą bausmę už jo padarytą nusikaltimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas)
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde A. G. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, keliamas klausimas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pripažinti A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026). Iš 2025-05-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio matyti, kad A. G. šiuo nuosprendžiu yra pripažintas recidyvistu. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2025-06-12. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje yra priimtas skundžiamas nuosprendis, A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, padarė būdamas pripažintas recidyvistu pagal įsiteisėjusį 2025-05-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netaikydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), pripažįstant A. G. atsakomybę sunkiančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatyta BK 242 straipsnyje, asmuo padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartimi nuteistajam A. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, valstybės garantuojama teisinė pagalba šiuo atveju suteikta nuteistajam, atliekančiam realią laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje (91,67 Eur už A. G. teiktą teisinę pagalbą pagal 2026 m. liepos 30 d. pažymą Nr. APD-2026-08021), pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau, vadovaudamasi proporcingumo principu, jų iš nuteistojo A. G. neišieško (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Neišieškoti iš nuteistojo A. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.