Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Lukrecijai Vaitelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui D. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Taigi esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad U. D. tėvai yra D. P. (pavardė vaiko gimimo metu - Vasiliauskienė) ir R. D. (Gimimo liudijimas AB Nr. 016484). Ta pati informacija įregistruota ir Gyventojų registre (2025 m. lapkričio 25 d. Gyventojų registro duomenų bazės išrašas). Nepaisant to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad jis nėra U. D. tėvas, nes nėra jos biologinis tėvas.

Vis dėlto bylos duomenimis aiškiai nustatyta, kad atsakovas pats savo iniciatyva ėmėsi veiksmų tėvystei pripažinti, o teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Telšių apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 30 d. buvo gauta taikos sutartis, kuria šalys pripažino, kad R. D. nėra U. D. tėvas, taip pat kad sutinka, jog U. D. gimimo liudijime grafoje „Tėvas“ būtų panaikinti duomenys apie tėvą R. D. Tačiau 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi šią taikos sutartį atsisakyta tvirtinti dėl to, kad pareiškėjų taikos sutarties sąlygos, kuriomis pareiškėjai susitaria nuginčyti R. D. tėvystę nepilnamečio vaiko U. D. atžvilgiu ir tuo pagrindu panaikinti įrašą apie tėvystę gimimo įraše, pripažintinos prieštaraujančiomis imperatyvioms teisės normoms (viešajai tvarkai) ir dėl to negali būti tvirtinamos supaprastinto proceso tvarka. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d. Pažymėtina, kad šioje nutartyje šalims buvo išaiškinta, jog siekdamas nuginčyti tėvystę, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra ginčo teisenos tvarka. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis su tokiu ieškiniu į teismą, nėra, šios bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovo atstovė, tiek pats atsakovas ir trečiasis asmuo vienodai nurodė, kad į teismą daugiau nebesikreipė ir tėvystė teisminiu keliu nebuvo panaikinta. Taigi duomenų, kad būtų priimtas teismo sprendimas dėl tėvystės pripažinimo panaikinimo, nėra.

Be to, kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, tarp atsakovo ir U. D. yra susiformavusi socialinė tėvystė. Nors byloje yra duomenų, liudijančių, kad atsakovas nėra biologinis U. D. tėvas, vis dėlto pažymėtina, jog faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019; 39 p.).

Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės savo laisva valia ir apsisprendimu pripažino U. D. tėvystę, rūpinosi vaiku ir padėjo vaiko mamai mergaitę auginti. Trečiasis asmuo nurodė, kad iki tol, kol paaiškėjo aplinkybės dėl nusikalstamos veikos padarymo, mergaitė atsakovą vadino tėčiu, kartu leisdavo laisvalaikį, bendravo ir palaikė artimą ryšį. Tokie duomenys leidžia pagrįstai manyti susiformavus socialinę tėvystę, kuri taip pat patvirtinta ir atsakovo tėvystės pripažinimu, įregistruotu teisės aktų nustatyta tvarka. Tol, kol nėra duomenų, kad atsakovo tėvystė yra nuginčyta, laikoma, kad atsakovas yra U. D. tėvas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas savo kaip tėvo valdžia naudojosi netinkamai ir žiauriai elgėsi su U. D., dėl to jai buvo padaryta didžiulė žala jos psichologiniam vystymuisi, emociniam stabilumui, teisei į sveikas gyvenimo sąlygas ir asmenybės bei fizinį neliečiamumą. 2023 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 4 dalį ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus už tai, kad pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios U. D. bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pat vieną kartą pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią analiniu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. R. D. seksualiai prievartaudamas savo dukterį U. D. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Pažymėtina, kad R. D. šį Šiaulių apygardos teismo nuosprendį skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau 2023 m. liepos 5 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas. Atsakovas pateikė ir kasacinį skundą, bet 2024 m. kovo 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi kasacinis skundas atmestas. Tokiu būdu minėtas 2023 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

Nagrinėjamu atveju esant įsiteisėjusiam 2023 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiui šioje byloje aplinkybės dėl atsakovo seksualinių veiksmų su savo dukterimi papildomai nebeįrodinėtinos ir laikomos prejudiciniais faktais, kurie buvo ištirti baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje visose trijose instancijose. Todėl šiuo atveju konstatuotina esant įrodyta, kad atsakovas R. D. žiauriai elgėsi su savo nepilnamete dukra, kas yra savarankiškas pagrindas neterminuotai apriboti jam tėvo valdžią.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

Byloje besąlygiškai nustatyta, jog atsakovas dėl savo žiauraus elgesio su dukra padarė jai žalą ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Net ir pats atsakovas neginčijo ieškinio reikalavimo, tiek jis, tiek jo atstovė prašė ieškinio reikalavimus tenkinti, dėl to tikslinga atsakovui apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4071-344/2019 buvo nutraukta D. D. (dabar – P.) ir atsakovo R. D. santuoka. Šiuo sprendimu taip pat nutarta po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros U. D. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina D. D.; taip pat iš R. D. nuo 2019 m. birželio 28 d. iki vaiko pilnametystės priteistas išlaikymas. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 13 d., todėl atsižvelgiant į tai, šioje byloje išlaikymo priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl apribojimo matytis nustatymo

CK 3.180 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos aplinkybes, kad atsakovas ilgą laiką žiauriai elgėsi su savo dukra, taip pat tai, kad atsakovas ir jo atstovė pripažino visus ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, egzistuoja teisinis pagrindas spręsti dėl galimybės apriboti atsakovui teisę matytis su vaiku. Ieškinyje nurodyta, kad vaiko, kuris patyrė seksualinę prievartą, susitikimas su smurtautoju gali sukelti intensyvius stresinius išgyvenimus, atsinaujinančią baimę, pasitikėjimo savimi ir kitais griovimą. Tai gali lemti trauminio streso sutrikimą. Toks susitikimas sustiprina vaiko nesaugumo jausmą, gali skatinti kaltės ir gėdos jausmus. Pažymėtina, kad tai ypatingai svarbu tame kontekste, kad atsakovas savo veiksmais jau yra sukėlęs dukrai mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą, kaip tai buvo įrodyta baudžiamojoje byloje. Trečiasis asmuo vaiko mama atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes, kad net praėjus ilgam laiko tarpui nuo R. D. atliktų nusikalstamų veiksmų, kalbėdama apie įvykio aplinkybes, mergaitė graudinasi, vis kartoja, kad nenori prisiminti įvykio aplinkybių, kad jai nemalonu, baugu matyti R. D.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo papildomai nurodė aplinkybes, kad U. D. bijo atsakovo, atsisako su juo bendrauti ir nenori apie jį nieko girdėti. Teismo vertinimu, tokie duomenys, vertinant juos ir baudžiamosios bylos kontekste, lemia išvadą, kad atsakovo galimybė matytis su dukra akivaizdžiai prieštarautų geriausiems jos interesams, galėtų lemti jai dar didesnę žalą ir papildomai traumuoti. Todėl atsižvelgiant į tai, siekiant apsaugoti nepilnametės U. D. interesus, ieškinio reikalavimas dėl atsakovo teisės matytis su dukra apribojimo tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, todėl egzistuoja pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad kituose ginčuose mokamas 100,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris dar ir turi būti indeksuojamas CPK 82 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybę, kad ieškinys byloje pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 119,00 Eur (100,00 Eur X 1,5930 X 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus.

2026 m. vasario 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu atsakovui civilinėje byloje antrinė teisinė pagalba buvo teikiama advokatės Liudmilos Žiubikienės. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Tuo tarpu CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Iš byloje pateiktos 2026 m. birželio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. APD-2026-06686 matyti, kad už atsakovui teiktą advokatės Liudmilos Žiubikienės antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 262,50 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo šios išlaidos priteistinos visa apimti.

Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad byloje patyrė 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokatės suteiktas konsultacijas, atsiliepimo rengimą, taip pat atstovavimą teismo posėdžiuose. Šios išlaidos pagrįstos 2026 m. kovo 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 203 bei 2026 m. birželio 17 d. sąskaita Nr. 214, o jų sumokėjimą patvirtina 2026 m. kovo 30 d. ir 2026 m. birželio 17 d. pinigų priėmimo kvitai.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, trečiojo asmens D. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo R. D. priteistinos visa apimtimi.

Teismas turi teisę savo iniciatyva nurodyti, jog visa bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenys apie privatų U. D. gyvenimą, t. y. duomenys apie jų šeimą, sveikatos būklę, prieš atliktus nusikaltimus. Siekiant garantuoti nepilnametės U. D. teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nustatytina, jog visa bylos medžiaga yra nevieša. Užtikrinant nepilnamečio vaiko U. D. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, vadovaujamasi nuostata, kad privataus gyvenimo interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Apriboti atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. D., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119,00 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovui išaiškintina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT 12 2140 0300 0268, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų).

Nustatyti, jog visa bylos medžiaga yra nevieša.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.