Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 8 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui T. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei J. V., trečiajam asmeniui T. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų C. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės J. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo byloje, vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų tėvą A. V.. Teigė, kad 2026 m. gegužės 26 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendime 2026 m. gegužės 21 d. nustatytas vaiko apsaugos poreikis, rizikos veiksnys nustatytas motinai J. V., nes vaikai galimai patyrė fizinį smurtą. 2026 m. gegužės 21 d. vaikai buvo perduoti tėvui, šeimai teikiama pagalba, inicijuota atvejo vadyba. Tvirtino, kad gali užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugią asmeninę aplinką jų šeimos gyvenamojoje patalpoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatė šalių nepilnamečių vaikų C. V. ir G. V. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu A. V.. Priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą. Likusios ieškovo prašymo dalies netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Šalys su savo procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (apeliantė – nuotraukų kopijas, ieškovas – šaukimo ir el. susirašinėjimo kopijas). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

Teismo vertinimu, šalys pakankamai nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti būtent apeliacinės instancijos teismui. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktų rašytinių įrodymų turinį, sprendžia, kad į bylą pateiktais naujais įrodymais yra iš esmės siekiama įrodyti aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl to, teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliantės procesinių teisių

Apeliantė pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nepagrįstumą, be kita ko, grindžia tuo, jog teismas nepranešė jai apie ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (-ei).

Akivaizdu, kad pats teismas sprendžia dėl būtinumo pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą ir tai nelaikytina apeliantės procesinių teisių pažeidimu. Apeliantės teisė būti išklausytai, be kita ko, buvo užtikrinta nagrinėjant jos atskirąjį skundą.

Dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas ginčus šeimos santykiuose gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas yra apsaugoti vaiko (vaikų) teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės (CK 3.65 straipsnis). Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė ir nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį turinį, sprendžia, kad tenkinti apeliantės atskirojo skundo jame nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje buvo nustatyta, kad tarp nepilnamečių vaikų tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, egzistuoja tarpusavio įtampa, šalys negeba susitarti vaikų auklėjimo klausimais. Akivaizdu, kad tėvų konfliktai pažeidžia vaikų teisę augti saugioje aplinkoje. Bylos duomenimis, ieškovei išsikrausčius iš namų, šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškovu, su kuriuo faktiškai gyvena iki šiol. Nors tiek motina, tiek tėvas vaikams yra vienodai svarbūs, tačiau iš Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. rugsėjo 10 d. išvados nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus nurodė, kad, kai lieka su mama jaučiasi šie tiek nesaugiai, o nepilnametė duktė pažymėjo, jog su mama santykis ne pats geriausias ir jos dažnai pykstasi. Išvados duomenimis, specialistai lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog vaikams suteikiamos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Bylos duomenys patvirtina, jog šiuo metu nepilnamečiams vaikams yra sudarytos palankios sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad ieškovas netinkamai prižiūrėtų vaikus ir jais rūpintųsi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaikų interesus. Teismo vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms ir šalių konfliktiškiems santykiams, yra svarbu iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo užtikrinti nepilnamečių vaikų aplinkos stabilumą ir saugumą.

Dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo

Apeliantė, nesutikdama su skundžiamos teismo nutarties dalimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, prašo šią teismo nutarties dalį panaikinti.

Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išlaikymas priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas (motina), su kuriuo (kuria) nustatyta vaiko (vaikų) gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs apeliantės teiginius, pažymi, kad nurodytos aplinkybės, susijusios su tėvų turtine padėtimi, jų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų, kartu ir dėl nepilnamečių vaikų poreikių, pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti bei nustatyti tiek tėvų turtinės padėties, tiek nepilnamečių vaikų poreikių.

Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad laikino išlaikymo vaikams suma (po 250 Eur kiekvienam) šiuo metu atitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, užtikrina būtinuosius vaikų poreikius maistui, higienai, būstui, sveikatai. Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis ir neskirtas laikinai užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ar yra neproporcingas ir pernelyg varžantis apeliantės teises ir teisėtus interesus.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas bei nenukrypo nuo teismų praktikos, taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės J. V. atskirąjį skundą atmesti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.