- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-10
- Bylos Nr.
- e2-11425-1282/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08161-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Andrius Ščevinskas
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), „A-PAK“
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktorei E. B., advokatui N. S., advokato padėjėjai Augustei Vitkauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 1 dalies / 62¹ straipsnio 2 dalies / 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apylinkės teismo vardu.
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi priimtas ieškovės D. J. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo bei panaikintas 2026 m. gegužės 8 d. teismo įsakymas, išduotas civilinėje byloje Nr. eL2-9946-1282/2026.
Šalies argumentai
Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad tarp šalių egzistavo galiojantis ir vykdytinas susitarimas, atsakovė aiškiai prisiėmė pareigą sumokėti 4 000 Eur, prievolė nustatytu terminu nebuvo įvykdyta, o atsakovės prieštaravimuose nurodomi argumentai nepaneigia jos sutartinės prievolės egzistavimo ir neįrodo tinkamo jos įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovė savo prievoles yra tinkamai įvykdžiusi, o ieškovės pareikštas reikalavimas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl galutinio visų su (duomenys neskelbtini) nelaimingu atsitikimu darbe susijusių klausimų sureguliavimo, o atsakovė, vykdydama šį susitarimą, dar iki (duomenys neskelbtini) susitarimo sudarymo ieškovei išmokėjo iš viso 4 000 Eur. Vėliau šalys raštu įtvirtino savo valią galutinai užbaigti visus tarpusavio ginčus ir galimus reikalavimus, o ieškovė aiškiai patvirtino atsisakanti bet kokių esamų ir būsimų pretenzijų, susijusių su minėtu įvykiu. Todėl ieškovės pozicija, grindžiama vien formaliu ir izoliuotu atskirų susitarimo nuostatų aiškinimu, neatsižvelgiant į faktinį prievolės įvykdymą, šalių elgesį, tikruosius jų ketinimus ir susitarimo tikslą, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių. Priešingas aiškinimas lemtų nepagrįstą ir neteisingą rezultatą, kai iš atsakovės būtų reikalaujama pakartotinai sumokėti tą pačią 4 000 Eur sumą, kuri ieškovei jau buvo išmokėta.
Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė papildomai nurodo, kad iki susitarimo atlikti mokėjimai buvo ne atsitiktinė labdara ar su šalių tarpusavio ginčo sureguliavimu nesusijusi „parama“. Bet nuosekli derybų dėl taikaus ginčo sureguliavimo dalis. Ieškovės pateiktas 2025 m. spalio 6 d. paaiškinimas šios išvados nepaneigia. Priešingai, jis tik patvirtina, kad jau tuo metu tarp šalių egzistavo ginčas dėl kompensacijos dydžio, kuris vėliau buvo sprendžiamas derybomis ir atsakovės atliktais mokėjimais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės papildomai pateiktas 2025 m. spalio 6 d. paaiškinimas neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant šį ginčą, nepaneigia atsakovės argumentų dėl prievolės įvykdymo ir nesudaro jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė privalėtų pakartotinai sumokėti jau iki susitarimo išmokėtą 4 000 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovė D. J. patyrė (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybės buvo tiriamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus teisės aktų nustatyta tvarka. Tyrimas buvo baigtas priėmus (duomenys neskelbtini) papildomo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad įvykio priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (kodas Akte 25), tuo pažeista: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2, 3 dalys, 16 straipsnio 2, 3 dalys, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 6, 7, 9.2 p.p. Ieškovė (duomenys neskelbtini) teikdama paaiškinimus atsakovei dėl (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe prašė atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 8 000 Eur. Atsakovė iki (duomenys neskelbtini) susitarimo tarp šalių sudarymo ieškovei bankiniais pavedimais pervedė 4 000 Eur sumą, t. y. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Piniginė išmoka – parama“, (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu – dar 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Parama“. (duomenys neskelbtini) galutiniam ginčo sureguliavimui, tarp šalių buvo sudarytas atsakovės parengtas susitarimas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo išmokėti ieškovei 4 000 Eur vienkartinę piniginę išmoką, pervesdama ją ieškovei į jos nurodytą banko sąskaitą per 14 kalendorinių dienų nuo šio susitarimo pasirašymo. Šalys sulygo, kad išmokos gavimu laikomas pavedimo įvykdymo momentas (susitarimo antros dalies 1, 3 punktai). Atsakovei nevykdant susitarimo ieškovė 2026 m. gegužės 7 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės.
Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė yra skolinga ieškovei 4 000 Eur pagal (duomenys neskelbtini) susitarimą. Ieškovė teigia, kad atsakovė prisiimtos prievolės neįvykdė. Atsakovė nurodo, kad prievolė dėl vienkartinės išmokos buvo realiai įvykdyta iki susitarimo pasirašymo, o pats susitarimas buvo skirtas galutiniam tarpusavio santykių užbaigimui, o ne naujos savarankiškos prievolės sukūrimui.
Teismo vertinimu, atsakovė nepatvirtino savo atsikirtimų jokiais leistinais ir patikimais įrodymais. Jos pozicija prieštarauja logikai, chronologinei įvykių sekai bei rašytiniam šalių susitarimui. Ieškovė, pateikdama galiojantį rašytinį susitarimą, įrodė prievolės egzistavimą, o atsakovė neįrodė jos įvykdymo po susitarimo pasirašymo (CPK 178 straipsnis).
Byloje pateikti du mokėjimo pavedimai, atlikti iki susitarimo pasirašymo, negali būti užskaitomi kaip ginčo prievolės įvykdymas. Vien pinigų pervedimo faktas nepatvirtina, jog buvo vykdoma būtent ginčo prievolė. Mokėjimai atlikti skirtingu laiku pervedant po 2000 Eur, mokėjimų pavedimų paskirtyje nurodyti įrašai „Piniginė išmoka – parama“, „Parama“, nesant byloje kitų, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad mokėjimai buvo atlikti, siekiant įvykdyti būsimą šalių susitarimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su ieškove bendravo tik žodžiu ir jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių kitokią šalių valią, nėra.
Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis), todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas).
Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Objektyvus sutarties aiškinimo metodas apima sisteminę–lingvistinę sutarties nuostatų analizę, t. y. jos aiškintinos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-381/2025, 53, 59 punktai).
Teismo posėdyje nustatyta, kad po nelaimingo atsitikimo tarp šalių vyko derybos dėl taikaus situacijos sureguliavimo, dalį ieškovės prašomos sumos (4 000 Eur) atsakovė sumokėjo aukščiau minėtais mokėjimo pavedimais (duomenys neskelbtini) Pati atsakovė parengė (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytą susitarimą. Prieš pasirašant susitarimą, šis buvo pateiktas ieškovei derinimui. Ieškovė pastabas išreiškė tik dėl pačiame susitarime nurodytų įvykio aplinkybių tikslinimo, bet ne dėl išmokos apmokėjimo tvarkos ir sąlygų. Analizuojant šio susitarimo sąlygas, susijusias su ginčo išmokos sąlygomis ir jų vykdymu, matyti, kad jos suformuluotos aiškiai, nedviprasmiškai ir nukreiptos į ateitį: atsakovė įsipareigojo išmokėti ieškovei 4 000 Eur vienkartinę piniginę išmoką, siekiant galutinai sureguliuoti visus galimus šalių tarpusavio klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) įvykiu (Susitarimo 1 punktas). Šią išmoką atsakovė įsipareigojo pervesti ieškovei į jos nurodytą banko sąskaitą per 14 kalendorinių dienų nuo šio susitarimo pasirašymo. Išmokos gavimu šalys susitarė laikyti pavedimo įvykdymo momentą (Susitarimo 3 punktas). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad atsakovei nesilaikant išmokos ieškovei pervedimo termino detalizuoto 3 punkte, ieškovė pasilieka teisę reikšti turtinius ir/ar neturtinius reikalavimus atsakovei, jo darbuotojams, vadovams ar atstovams, susijusius su (duomenys neskelbtini) įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe. Be kita ko, susitarimo 16 punkte įtvirtinta, kad šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.
Teismo vertinimu, jei šalių valia būtų buvusi užfiksuoti praeityje įvykusį faktą, pagal įprastą civilinės apyvartos ir teisės praktiką, atsakovė, veikdama kaip protinga ir atsakinga verslininkė, turėdama visus duomenis apie įvykdytus mokėjimus, būtų įrašiusi tokią retrospektyvinę sąlygą į susitarimą, t. y., kad atsiskaitymas yra pilnai atliktas iki šio susitarimo pasirašymo. Tokio įrašo nebuvimas ir įsipareigojimo numatymas ateityje paneigia atsakovės argumentus, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytas susitarimas neatitinka tikrosios šalių valios ir kad juo nebuvo sukurta nauja prievolė dėl 4 000 Eur sumokėjimo.
Atsakovės argumentai, kad pati ieškovė turėjo kelti išlygas dėl atsakovės parengto teksto, atmetamas kaip teisiškai ydingas ir prieštaraujantis CK 6.193 straipsnio 4 daliai (contra proferentem) bei CPK 178 straipsniui. Įsipareigojimą mokėti ateityje suformulavo pati atsakovė, todėl ji privalo jį įvykdyti, o jos bandymas perkelti savo pačios nerūpestingumo pasekmes ieškovei neturi jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į prieš tai nurodytų aplinkybių visumą, spręstina, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prisiimtos prievolės pagal (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytą susitarimą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 000 Eur yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos šioje byloje jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 90 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,60 Eur, todėl priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 17,60 Eur (septyniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 2222. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.