Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-7247-1282/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-07-13
Bylos Nr.: e2-7247-1282/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01927-2026-1
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Andrius Ščevinskas
Ieškovas: Y. N.
Atsakovas: I. N.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-7247-1282/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01927-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 13 d. Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Andrius Ščevinskas,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant ieškovei Y. N., jos atstovei advokatei Irinai Petkienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

vertėjai D. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Y. N. ieškinį atsakovui I. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Y. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. N., kuriuo teismo prašo:

Nepilnamečio vaiko D. N., gim. 2018 m. birželio 14 d., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove Y. N..

Priteisti iš atsakovo I. N. išlaikymą D. N. mokamą po 350 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2026 m. kovo 1 d. iki jo pilnametystės, bei 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2026 m. vasario 28 d.

Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) gyvendami Ukrainoje. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. N.. Lietuvoje gyvena nuo 2022 metų. Su atsakovu kartu gyveno ir augino vaiką iki 2022 m. pabaigos. Vėliau šalys apsigyveno skyriumi. Chmelnickio srities Dunajivcių apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką. Dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir bendravimo tvarkos teismas nesprendė. Nuo 2023 m. sausio mėn. atsakovas nustojo teikti vaikui išlaikymą. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, yra prie jos labai prisirišęs. Atsakovas dėl savo darbo pobūdžio nesugebėtų kiekvieną dieną rūpintis vaiku. Atsakovas vaikui kiekvieną mėnesį moka po 50 Eur išlaikymą. Tokio išlaikymo vaikui neužtenka. Gera valia jis atsisako mokėti didesnį išlaikymą. Įvertinus nepilnamečio sūnaus poreikius, ieškovės teigimu, jam tenkančios išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 Eur, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistina po 350 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, taip pat 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2026 m. vasario 28 d., t. y. už 36 mėn., kuris yra sumažintas 1800 Eur suma, kadangi atsakovas mokėjo po 50 Eur išlaikymą. Nustatyti bendravimo tvarkos ieškovė neprašo, nurodo, kad ginčų dėl bendravimo tvarkos nekyla.

Ieškovė ir jos atstovė, teismo posėdžio metu pareikštą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais. I. Y. N. papildomai paaiškino, kad nuolat vaiku rūpinasi tik ji, geriausiai žino vaiko poreikius, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Šiuo metu gyvena Šiauliuose, nuomojamame bute. Moka 200 Eurų nuomą bei komunalinius mokesčius. Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi. Ukrainoje turi namą kaime. Kitų asmenų, kuriuos turėtų išlaikyti neturi. Žino, kad atsakovas turi dar vieną vaiką iš pirmosios santuokos, kuris yra pilnametis. Nepilnametis sūnus lanko mokyklą, (duomenys neskelbtini). Vaikas yra sveikas, neturi specialių poreikių. Iš Lietuvos valstybės gauna už vaiką 129,50 Eur išmokas. Ji pati dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gauna 850 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Su atsakovu kartu negyvena nuo 2023 m. tarp jų įvykusio konflikto. Po to lyg ir susitaikė, tačiau 2024 m. padavė pareiškimą dėl skyrybų, tai buvo sausio mėnuo, nuo to laiko vėl gyveno atskirai, atsakovas išsinuomojo kitą būstą. 2024 dar bandė išsaugoti šeimą, apie 3 mėnesius gyveno kartu, tačiau po to galutinai išsiskyrė. Kai gyveno kartu visomis išlaidomis dalinosi per pusę: vaiko išlaikymas, būsto išlaidos, maistas, drabužiai. Atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda po 50 Eur per mėnesį, taip pat perka vaikui daiktus (rūbus, avalyne ir pan.). Mano, kad atsakovas turi teikti prašomą išlaikymą, nes jis yra dirbantis. Bendravimo tvarkos neprašo nustatyti, nes nenori sudaryti vaikui kliūčių bendrauti su tėvu. Vaikui bendrauti su tėvu nedraudžia.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė Irina Petkienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikia po 50 Eur per mėnesį, tačiau ne reguliariai, t. y. ne kiekvieną mėnesį. Vaikui yra 7 metai, jis mokosi mokykloje. Vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 800 Eur suma per mėnesį. Išskyrė, kad būsto nuoma su mokesčiais yra 320 Eur, vaiko dalis sudaro 160 Eur sumą, nes bute gyvena dviese. Mano, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes yra darbingas, jauno amžiaus, dirba, gauna apie 1800 Eur atlyginimą, todėl turi galimybes teikti vaikui prašomą priteisti vaikui išlaikymą. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo iš esmės nėra, vaikas turi gyventi su motina, nes tėvas nepasirengęs. Nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką neprašoma, nes ieškovė nesudaro kliūčių vaikui bendrauti su tėvu, kada vienas ar kitas nori, taip pat siekiant apsaugoti vaiko interesus. Prašo iš atsakovo priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas pratęsti termino atsiliepimui ir/ar atidėti bylos nagrinėjimą neprašė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (per darbovietę).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad šeima skyriuje yra žinoma. Nuo 2023 m. sausio 23 d. Y. N. ir I. N. šeimai buvo taikytas atvejo vadybos procesas, skirtos socialines paslaugos. 2023 m. rugsėjo 13 d. atvejo vadybos procesas užbaigtas, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. Y. N. ir I. N. šeimai buvo taikytas atvejo vadybos procesas, skirtos socialines paslaugos. 2025 m. rugsėjo 18 d. atvejo vadybos procesas užbaigtas, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Skyriaus vertinimu, ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama Y. N. atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Skyriaus vertinimu, nepilnamečiui vaikui D. N. prašomas priteisti išlaikymas (350 Eur) atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, jog Skyriuje nebuvo gauta nei vienos iš proceso šalių skundų ar pareiškimų dėl nesutarimų bendravimo su vaiku organizavimo klausimais, ieškovės siūlymas nenustatyti bendravimo tvarkos neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Kadangi išlaikymą turi teikti abu tėvai, atsižvelgdami į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 10800 Eur išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas, atitinka teisėtus vaikų interesus. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė pareikštą išvadą palaikė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė Y. N. ir atsakovas I. N. yra nepilnamečio D. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (Ukrainos gimimo liudijimas, (duomenys neskelbtini)). Lietuvoje gyvena nuo 2022 metų. Šalių santuoka nutraukta Chmelnickio srities Dunajivcių apygardos teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu. Nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, mokosi (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikais yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi.

Byloje pateikti leidimai ieškovei ir jos sūnui laikinai gyventi Lietuvoje.

Byloje pateiktais ir teismo išreikalautais duomenimis nustatyta ieškovės turtinė padėtis – ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna atlyginimą apie 1 200 – 1 300 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė registruotino kilnojamo ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie mokesčius už vaiko karatė būrelį, pietus mokykloje. Nurodė, kad kitų išlaikytinių neturi.

Byloje pateiktais ir teismo išreikalautais duomenimis nustatyta atsakovo turtinė padėtis – atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna atlyginimą apie 1 800 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę.

Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio D. N. gyvenamąją vietą su ieškove.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nereiškė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, nepilnamečio vaiko D. N. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina Y. N. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo neprašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos, nurodydama, jog iš jos pusės jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku nėra. Skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės siūlymas nenustatyti bendravimo tvarkos neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo šiuo klausimu nekyla, ieškovė nurodė, jog ji nepageidauja nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, tokio reikalavimo teismui pateiktame ir priimtame nagrinėti ieškinyje nesuformulavo, teismas, nagrinėjamu atveju nenustatęs poreikio nustatyti bendravimo tvarką, sprendžia, kad atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatytina. Nepaisant to, teismas šalims išaiškina, jog ateityje tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2026 m. kovo 1 d., mokant po 350 Eur iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad didžioji dalis vaiko išlaikymo išlaidų tenka ieškovei, atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda po 50 Eur per mėnesį, taip pat perka vaikui daiktus (rūbus, avalyne ir pan.), tačiau to nepakanka. Ieškovė dirba, tačiau prie sūnaus išlaikymo privalo didesne dalimi prisidėti ir sūnaus tėvas. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog ji apskaičiavo sūnui būtino išlaikymo dydį per vieną mėnesį, kuris siekia apie 800 Eur, ieškovė ieškinyje detalizavo vaiko poreikių išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio prieštaravimų nepareiškė.

Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus.

Kartu su ieškiniu jokių rašytinių įrodymų apie nurodomus sūnaus poreikius bei jų patenkinimui patiriamas išlaidas maistui, vaiko drabužiams ir avalynei, komunaliniams mokesčiams, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, šeimos šventėms ar kt. ieškovė teismui nepateikė. Vieninteliai su ieškiniu pateikti įrodymai yra susijęs su ieškovės mokėtinomis sumomis sūnaus lankomai mokyklai ir būreliui.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Taigi, jeigu tėvas (motina) įrodinėja, jog vaiko poreikiams per mėnesį užtenka ne didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, tokios sumos pagrįstumo įrodinėjimo pareiga neturėtų būti apsunkinta, nes detalus vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje MMA sudaro 1 153 Eur (neatskaičius mokesčių) / 846,00 Eur (atskaičius mokesčius). Taigi, nagrinėjamu atveju, byloje nesant duomenų apie kitas vaiko gaunamas išmokas, orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 423 Eur (846 Eur / 2). Nagrinėjamu atveju, ieškovės prašoma priteisti suma yra mažesnė nei orientacinis dydis. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, ugdymui ir pan., pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas, kadangi šie poreikiai yra kasdieniai ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.

Ieškovė nurodė ir detalizavo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 800 Eur suma. Ieškinyje nurodyta, kad mėnesiui reikalingos piniginės lėšos: maistui – 290 Eur, aprangai – 100 Eur, higienos reikmenims – 30 Eur, vaistams, vitaminams, papildams – 50 Eur, būstui – 160 Eur, laisvalaikiui, lavinimo, ugdymo priemonėms – 70 Eur, mokslui – 20 Eur, būreliams – 68 Eur, už telefoną ir internetą – 5 Eur, nenumatytos išlaidos – 10 Eur, viso – 793 Eur. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Taigi, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumą.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat turi būti įvertintos kiekvieno iš tėvų pastangos ir galimybės užtikrinti, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais. Tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turėtų sveikatos problemų, nustatytą neįgalumą ar kad jų darbingumas būtų ribotas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba, gauna darbo užmokestį apie 1 200 – 1 300 Eur neatskaičius mokesčių (apie 850 Eur po mokesčių). Iš valstybės gauna išmokas už vaiką – po 129,50 Eur per mėnesį. Atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda po 50 Eur per mėnesį. Lietuvos Respublikoje nuosavybės teisę registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovas į bylą jokių jo turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų neteikė, nebuvo aktyvus, į teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių teismo išreikalautų duomenų nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, gauna atlyginimą apie 1 800 Eur neatskaičius mokesčių, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teisę registruoto nekilnojamojo turto neturi. Turi nuosavą automobilį.

Įvertinus kiekvienos iš šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę ir privalo išnaudoti visas priemones tam, kad gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad būtų patenkinti jo nepilnamečio vaiko bent minimalūs poreikiai, jis privalo garantuoti savo nepilnamečiui vaikui būtiną aprūpinimą, o esant galimybės teikti ir didesnį išlaikymą. Šiuo atveju, prisidėjimas prie vaiko išlaikymo po 50 Eur per mėnesį nėra pakankamas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. N., mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, kurios mokėtinos iki vaiko pilnametystės, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2026 m. balandžio 27 d.).

Priteisiama periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš atsakovo priteisus 350 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažymėtina, jog kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Šalims faktiškai gyvenant skyrium, atsakovui tenka pareiga įrodyti jo suteiktą išlaikymą nepilnametei dukrai bei pagrįsti jo dydį.

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010)

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2026 m. vasario 28 d., nurodydama, kad tuo laikotarpiu atsakovas teikė nepakankamą vaikui išlaikymą, t. y. mokėjo po 50 Eur per mėnesį.

Teismas pripažįsta ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagrįstu, tačiau vertina, kad ieškovė neįrodė, jog išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2026 m. vasario 28 d. Ieškovė teismo posėdžio metu pati paaiškino, kad su ieškovu galutinai išsiskyrė ir kartu nebegyveno tik 2024 metais. Be to, Skyriaus išvadoje pateikti duomenys patvirtina, kad dar 2024 m. rugpjūčio mėn. buvo gauti duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje, o 2024 m. rugsėjo mėn. šalių šeimai buvo taikytas atvejo vadybos procesas. Ieškovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad kai gyveno kartu su atsakovu visomis išlaidomis dalinosi per pusę: vaiko išlaikymas, būsto išlaidos, maistas, drabužiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti tikslios datos, nuo kada šalys nebegyvena kartu, teismas konstatuoja, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas atsirado nuo (duomenys neskelbtini)., t. y. nuo dienos, kada buvo priimtas Chmelnickio srities Dunajivcių apygardos teismo sprendimas nutraukti šalių santuoką, todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini)iki 2026 m. balandžio 27 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos). Teismas sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki 2026 m. balandžio 27 d. sudaro 4500 Eur (15 mėn. x 350 Eur – 15 mėn. x 50 Eur).

Taigi, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 4 500 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos, nes nepagrįstai varžytų atsakovo teises. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 149 straipsnio 3 dalis, 152 straipsnio 2 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis 2026 m. birželio 11 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 609,54 Eur (DOK-77448). Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (70 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiant 426,68 Eur.

Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovė buvo atleista nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Už šį neturtinį reikalavimą mokamas 119 Eur žyminis mokestis, ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo priteisiama valstybei 83 Eur suma (119 x 70 proc.).

Ieškovė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris sudaro 338 Eur ((350 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.) + (10800 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc.) = 338 Eur). Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteisiama 237 Eur suma (338 Eur x 70 proc.).

Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 13,82 Eur sumą. Ieškinį patenkinus 70 proc., iš atsakovo valstybei priteisiama 9,67 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove Y. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. balandžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki kreipimosi į teismą dienos (t. y., iki 2026 m. balandžio 27 d.), sudarantį 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) sumą.

Nepilnamečio vaiko D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną Y. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 426,68 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 68 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas „5630“, mokėjimo paskirtis (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti valstybei iš atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) žyminį mokestį, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – „2222“.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,67 Eur (devynių eurų 67 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – „2222“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti byloje 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Andrius Ščevinskas